Pokyčiai technologijų srityje Silicio slėnyje daug jaunų žmonių padarė labai turtingais. Tokio pokyčio dar nėra buvę. Tai kultūrinei ir ekonominei plotmei nebūtinai išeis į gerą.
Pernai liepą kompanija „Google“ surengė darbo vakarėlį. Žinoma tai nebuvo įprasta „ledų, pyrago ir alaus“ biuro šventė. Kompanijos teritorijoje netoli kalnų buvo iškastos duobės, kur buvo kepamos kiaulės. Stalai buvo nukrauti maistu ir gėrimais. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinė bangų mašina, kuria kiekvienas darbuotojas galėjo savom kojom išbandyti banglentes. Net būdami toli nuo vandenyno.
Šiandien technologijų kompanijos uždirba pasakiškus pinigus ir gali leisti savo darbuotojams surengti tokius vakarėlius. Jų vadovai yra jauni ir uždirba šešiaženkles sumas, kurios nebūtinai turi prasidėti vienetu, rašo „East Bay Express“. Jie nepasižymi dideliu dosnumu, kaip tai darydavo ankstesnės kartos turtuoliai. Pagal 2011 metų duomenis, tik 4 iš 50 dosniausių filantropų buvo iš technologijų srities.
„Visi tik ir laukia, kol milijonierius ar multimilijonierius įteiks dovaną. Tačiau mene to nesulauksi dažnai“, – teigia „Berkeley Repertory“ teatro vadovė Susana Medak.
Anot jos, jauni pinigai turi jauną skonį. Kiti meno atstovai teigia, kad keičiasi ne vien donorai, bet ir etosas. „Daug „filantropinių“ dolerių nukeliauja į tas programas, kurios turi išmatuojamą naudą. Įvyko pokytis, nes dabar aukodami pinigų jie tikisi, kad gaus apčiuopiamos grąžos. Tai yra filantropijos, kūrusios mūsų šalį, antitezė“, – nuogąstauja ji.
Atsiranda aiški takoskyra tarp kultūros palaikymo ir vartojimo. Ankstesnieji milijonieriai pirkdavo sezoninius bilietus į simfoninius koncertus ir steigdavo prizus geriausiems. Dabartiniai milijonieriai perka itin mažo tiražo indie-roko albumus arba investuoja į šias grupes mainais už įrašus. Jei anksčiau būdavo aukojama be atlygio ir tikimasi, kai tai prisidės prie bendro socialinio ir kultūrinio žmonių gėrio, šiandien yra „balsuojama doleriais“.
„Kickstarter“ platforma, skirta jauniems verslininkams, menininkams ir kitiems sulaukti paramos, turėjo įkūnyti demokratiją finansavime, nes visi talentai turi vienodas galimybes pasiskelbti. Tačiau tai tapo impulsyvia filantropija, kai rėmėjas tik pamatęs jam patikusį vaizdo įrašą, skiria pinigų ir tikisi tam tikros grąžos. Tai jau nebėra filantropija.
Silicio slėnis, įsikūręs šalia San Francisko yra ypatingas tuo, kad čia yra didžiulė koncentracija jaunų ir turtingų žmonių, kurie keičia ankstesnį požiūrį apie turtuolius. Jie vaikšto su laisvalaikio rūbais ne tik į kavines ir barus, bet ir į darbo susitikimus.
„Twitter“ inžinieriai neuždirba kiek futbolo žvaigždės ar loterijų laimėtojai, tačiau idėja yra ta pati: būti 25-erių ir staiga uždirbti daugiau pinigų nei tėvai ar draugai – daugiau nei išleidi – yra labai sudėtinga situacija socialiniu požiūriu. Ypač taip smarkiai besiplečiančioje rinkoje.
Susiformavo atskira kultūra, kuri nebelaiko savęs šio pasaulio dalimi. Šiuo atveju jaunieji turtuoliai nenori aukoti pinigų dalykams, kurie turėtų pakeisti pasaulį, nes paprasčiausiai nemano, kad tokiame pasaulyje gyvens. Protingiausi jaunuoliai praeityje eidavo dirbti į NASA, o dabar daugiausia pinigų uždirba tie, kurie sukuria patrauklesnę nuotraukų programėlę arba sugalvoja efektyvesnį veidų atpažinimo nuotraukose modelį. Taigi, gydyti vėžį tapo tiesiog nepatrauklu.