Manote, kad miestai jau dabar yra perpildyti žmonėmis. Prognozuojama, kad iki 2030 metų miestuose gyvens daugiau kaip 5 mlrd. gyventojų. Tačiau prieš pradedant galvoti apie tokio masto gyventojų tankumą turime optimizuoti savo miestus. Privalome paversti juos geresniais ir išmanesniais, o tam puikiai gali pasitarnauti naujausios technologijos.
Manote, kad miestai jau dabar yra perpildyti žmonėmis. Prognozuojama, kad iki 2030 metų miestuose gyvens daugiau kaip 5 mlrd. gyventojų. Tačiau prieš pradedant galvoti apie tokio masto gyventojų tankumą turime optimizuoti savo miestus. Privalome paversti juos geresniais ir išmanesniais, o tam puikiai gali pasitarnauti naujausios technologijos, rašo portalas „Mashable“.
Norėdami pagerinti gyvenimo kokybę miestai visame pasaulyje bendradarbiauja su statybų bendrovėmis ir rangovais. Su jų pagalba tobulinamos šviesoforų sistemos ar kuriamos naudingos aplikacijos, kurių nauda augant išmaniųjų telefonų populiarumui nuolat didėja. Mobiliosios programėlės ir tinkamai pritaikytos technologijos gali leisti dideliais biudžetais pasigirti negalintiems miestams sutaupyti ir kartu tapti efektyvesniais.
Portalas „Mashable“ pateikia sąrašą technologijų, kurias derėtų pritaikyti kiekviename didmiestyje.
Atvirų duomenų iniciatyvos ar „programišių maratonai“, kaip kad Niujorke rengiamos „BigApps“ varžybos, kurios leidžia sukurti naudingas ir išteklius saugančias programėles. Tokie dalykai kaip oro kokybė, sanitariniai restoranų reitingai, pastatų inspekcijos ar artėjantys nauji įstatymai turėtų būti prieinami kiekvienam gyventojui.
Automobilių parkavimo programėlės nurodančios vairuotojams artimiausią laisvą vietą automobiliui pasistatyti. Jos padeda sutaupyti vairuotojų laiką, degalus, pinigus, mažina kenksmingų medžiagų išmetimą, o taip pat mažina automobilių srautą.
Programėlės, leidžiančios vartotojams išnaudoti miesto nuosavybę: šiukšlių dėžes, telefono būdeles, medžius, ar priešgaisrinius hidrantus ir kt. Tokiu būdu miestui nereiktų skirti lėšų darbuotojams už jų priežiūrą. Bostonas ir Honolulu jau plėtoja panašius projektus, leidžiančius piliečiams labiau prisidėti prie savo gyvenamosios vietos tvarkos.
Aukštųjų technologijų atliekų perdirbimo sistemos. Šiomis sistemomis miestų gyventojai raginami daugiau atliekų perdirbti, o ne tiesiog mesti jas į šiukšlynus.
Skaitmeninės ir lengvai naudojamos mokėjimo už automobilių stovėjimą sistemos. Apmokėjus automobilių stovėjimą patartina žengti dar vieną žingsnį ir sukurti programėlę, leidžiančią vos keliais išmaniojo telefono mygtukų paspaudimais susimokėti už stovėjimą. Juk kam krapštyti tas monetas ir vargti prie mokėjimo aparatų? Nors Lietuvoje ši galimybė egzistuoja jau seniai, didiesiems pasaulio miestams to dar trūksta.
Miesto gido programėlė su informacija apie mieste esančius muziejus, parkus, lankytinas vietas, restoranus ir duomenis apie eismo sąlygas. Mieste esantys jutiminiai ekranai, ar tai būtų stotelėje esantis viešojo transporto žemėlapis, ar taksi esantys televizoriai, turėtų būti apsaugoti nuo bakterijų.
Bevielis ryšys bei informacija apie orus viešojo transporto stotelėse bei susisiekimo priemonėse.
Tvarūs ir energiją taupantys gyvenamieji bei komerciniai pastatai.
Dinamiški kioskai, rodantys naujausią informaciją apie eismo ar oro sąlygas, pranešantys vietos žinias. Tokius kioskus galima rasti Suomijos sostinėje Helsinkyje.
Mobiliąja programėle paremtos krizių valdymo sistemos, nelaimės atveju leidžiančios miestų gyventojams gauti visą būtiniausią informaciją.
Policijos pajėgos, nusikaltimų stebėjimui naudojančios realaus laiko duomenis.
Daugiau viešojo judėjimo, greitųjų traukinių be greitojo autobusų transporto sistemų, padėsiančių gyventojams greičiau judėti mieste ir mažiau teršti aplinką. Didelio nusikalstamumo zonose naudoti OLED apšvietimą bei stebėjimo kameras. Panašią visą parą veikiančią sistemą ketinama įdiegti Kalkutos mieste.
Saulės energiją naudojančios įkrovimo stotelės, kurios galėtų pasitarnauti kaip autobusų sustojimai ar bevielio interneto zonos. Pastatų stogai padengti saulės baterijomis. Pavyzdžiui, Amsterdame saulės energiją galima išgauti net ant dviračių takų.
Dviračių dalinimosi programos. Tokios šiuo metu veikia Paryžiuje ir Vašingtoje, planuojama įkurti Los Andžele ir Niujorke. Deja, bet Vilniuje ši programa patyrė fiasko. Taip pat derėtų pasirūpinti ir didesnėmis dviračių parkavimo vietomis.
Dalinimosi ekonomika, vietoj pirkimo ekonomikos. Jei mes dalinamės vieni su kitais ar kažką nuomojamės, parduotuvėse galime pirkti mažiau dalykų. Taip pat turėtų būti programėlės, leidžiančios susirasti vietas, kur galite išsinuomoti ar apsikeisti reikiamą dalyką.
Namuose ar biuruose galėtų būti įkurtos išmaniosios klimato valdymo sistemos.
Galimybė visur ir visada atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Tokios sistemos kaip „Mokipay“ leidžia atsiskaityti už prekes ir paslaugas parduotuvėse, kavinėse ar kino teatruose.
Kviečiame pasiūlyti savo idėjų, kurios padėtų pagerinti gyvenimą didžiuosiuose miestuose.
