NASA kosminis zondas „Deep Impact“ pirmą kartą nufotografavo kometą ISON (C 2012 S1), kurią kai kurie astronomai vadina „šimtmečio kometa“: šiemet pasiekusi vidinę Saulės sistemos dalį, ji ilgainiui taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. „Deep Impact“ nuotraukoje matomas šviesus kometos branduolys, judantis tolimų žvaigždžių fone. Ši nuotrauka buvo padaryta sausio 17–18 d. NASA zondui skriejant maždaug 793 mln. kilometrų atstumu nuo ISON kometos, praneša „Space.com“.
Kometa ISON yra profesionalių astronomų ir astronomijos mėgėjų dėmesio centre: jie nekantriai laukia jos priartėjimo prie Saulės. Šių metų lapkričio pabaigoje ISON kometa bus arčiausiai jos. Kai kurie astronomai prognozuoja, kad tuo metu ši kometa švies ryškiau už mėnulio pilnatį. Šiaip ar taip, mažai kas abejoja, kad ISON kometos pasirodymas bus nepaprastai įspūdingas reginys, prilygstantis XVII a. pabaigoje Europoje stebėtai Didžiajai kometai. Jos pasirodymas tada sukėlė didelę baimę ir sumaištį.
Pasak NASA atstovų, šių metų sausio viduryje ISON kometos uodegos ilgis siekė daugiau nei 64 400 kilometrų. „Tai ketvirtoji mūsų kosminio zondo stebėta ir tirta kometa ir tolimiausias kosminės erdvės taškas, iš kurio į Žemę siuntėme kometos tyrimų rezultatus, – pareiškė „Deep Impact“ tyrimų programos vadovas Timas Larsonas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje. – Didelis atstumas apribojo mūsų ryšio pralaidą, duomenų siuntimą galima palyginti su naudojimusi modemu prieš tai turėjus DSL ryšį.“ Tačiau, pasak jo, programos mokslininkai sieks išnaudoti visas esamas galimybes, kad būtų surinkta kuo daugiau duomenų apie šią prie Saulės artėjančią įspūdingą kometą.
Prieš „išvysdamas“ ISON kometą „Deep Impact“ zondas praskriejo pro „Tempel 1“ ir „Hartley 2“ kometas ir išsamiai ištyrė trečią – Garraddo kometą, sakoma pranešime. ISON kometą 2012 m. atrado Rusijos astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novičionokas. Atradimo metu ISON kometa buvo už maždaug 1 milijardo kilometrų nuo Žemės ir maždaug 939 milijonų kilometrų nuo Saulės. Ji buvo matoma blausiame Vėžio žvaigždyne. Kometos ryškis – 18,8 magnitudžių. Šiuo metu ši kometa yra maždaug 100 000 kartų blankesnė už pačią blausiausią žvaigždę, kurią tik galima įžiūrėti plika akimi, sako mokslininkai.
Tačiau kometos perihelyje, artimiausiame Saulei orbitos taške, kurį ji pasieks 2013 m. lapkričio 28 dieną, ISON kometa bus vos per 1,8 mln. kilometrų nuo Saulės ir taps ryškiu objektu. Tokiu ryškiu, kad ko gero trumpą laiką ją bus galima danguje įžiūrėti net dienos metu. Pats įdomiausias naujosios kometos ypatumas susijęs su jos preliminaria orbita, kuri stulbinamai primena 1680 m. stebėtos vadinamosios Didžiosios kometos orbitą.
Didžioji kometa, kaip ir visos kometos, anksčiau laikytos pranašingais ženklais, 1680 m. buvo matoma dienos metu, o vėliau, toldama nuo Saulės, ji išskleidė nepaprastai ilgą žėrinčią uodegą, kuri vakarinėje dangaus pusėje po saulėlydžio atrodydavo kaip tiesus ir ryškus 70 laipsnių kampo šviesos spindulys.
Pasak mokslininkų, tai, kad abiejų minėtų kometų orbitos yra tokios panašios, verčia daryti prielaidą, jog ISON kometa ir Didžioji 1680 m. kometa gali būti susijusios arba yra tas pats dangaus kūnas. Skelbiama, kad ISON kometą plika akimi bus galima įžiūrėti kitų metų spalį. Prieš aušrą ji bus matoma Liūto žvaigždyne.
Spalio 16 dieną kometa pasirodys visai šalia Marso ir ryškios Regulo žvaigždės, tad bus nesunku nustatyti jos buvimo vietą. Lapkritį ISON kometos ryškis gali pasiekti 3 magnitudes, kuomet ji labai priartės prie ryškios Spikos žvaigždės Mergelės žvaigždyne.
Pačios įspūdingiausios stebėti bus kelios dienos ISON labiausiai artėjant prie Saulės. Tuomet jos ryškumas bus pats didžiausias. Po perihelio sukdama į šiaurę ISON gruodžio mėnesį bus matoma danguje ir po saulėlydžio, ir prieš saulėtekį.
Kokio ryškumo ji bus ir kaip ilgai danguje bus matoma jos uodega, astronomai dar negali pasakyti, tačiau tikisi, kad šios kometos pasirodymas taps labai įspūdingu ir nepamirštamu dangaus reginiu.