Marse egzistavo ir galbūt tebeegzistuoja gyvybė – tiesa, ne mums žinomais pavidalais, vakar paskelbė britų mokslininkai. Jie įsitikinę, kad Raudonosios planetos grunte rastos uolienos ir mineralai yra „tvirčiausias argumentas iš visų turimų, bylojantis, kad planeta galėjo būti tinkama gyvybei“.
Didžiulis Maklaflino krateris, išmuštas meteorito - jame gali būti primityvios gyvybės pėdsakų
Tiesa, kalba eina ne apie sudėtingas gyvybės formas ir ne apie protauti sugebančius sutvėrimus. Kaimyninė planeta galėjo būti gyvenama primityvių mikroorganizmų.
Britų Gamtos istorijos muziejaus ir Aberdino universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo išvadą, kad gyvybei būtinos sudedamosios dalys po Marso paviršiumi egzistavo bemaž visada, didžiąją dalį Marso istorijos. Į planetos paviršių trenkęsi meteoritai veikė kaip gamtinės kilmės zondai ir iš Marso plutos gilumų į paviršių iškėlė visokių uolienų.
Tyrėjai išanalizavo NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) ir ESA zondo „Mars Express“ atsiųstus duomenis ir pastebėjo, kad juose užfiksuota molžemių ir mineralų, kurių cheminę sudėtį galėjo paveikti vanduo.
Daugiau kaip pusę gyvybės Žemėje sudaro po žeme gyvenantys primityvūs mikroorganizmai. Mokslininkai yra linkę manyti, kad kažkas panašaus galėjo būti ir Marse.
Karbonatų sluoksniai Maklaflino krateryje
„Ten buvo visi gyvybei reikalingi ingredientai, – tvirtina tyrimui vadovavęs Gamtos istorijos muziejaus planetų geologas Džozefas Michalskis (Joseph Michalski). – Tiesa, tokioje aplinkoje būtų išgyvenę tik maži, primityvūs vienaląsčiai organizmai. Aš labiau nustebčiau sužinojęs, kad gyvybės Marse niekada nebuvo. Manau, nebe už kalnų ta diena, kai įsitikinsime, kad primityvi gyvybė Marse egzistavo iš tikrųjų. O jei ji egzistavo kadaise, kodėl negalėtų egzistuoti ir dabar?“
Anot mokslininkų, kai kuriuose giliuose Marso paviršiaus krateriuose galėjo susiformuoti paviršiniai ežerai, kuriuose galėjo būti molio ir karbonato mineralų. Juos suformavusio vandens fragmentai netolimoje ateityje gali suteikti daugiau vertingos informacijos ne tik apie tai, ar po Marso žeme kadaise egzistavo gyvybė, bet ir apie tai, kaip gyvybė susiformavo Žemėje.
„Kaip gyvybė atsirado Žemėje tiksliai nežinome, tačiau tikėtina, kad ji gimė po žeme – ten buvo saugiau nei paviršiuje, kur Žemės jaunystėje gyvybei sąlygos buvo toli gražu ne tokios palankios, kokios yra dabar, – pasakoja Dž. Michalskis, kurio su kolegomis parašytas straipsnis publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. – Ankstyvosios Žemės geologinės fosilijos tyrimams yra labai sunkiai prieinamos dėl mūsų planetoje vykstančių aktyvių tektoninių procesų. Galima sakyti, kad tų laikų fosilijų praktiškai neišlikę, tad apie gyvybės užsimezgimą Žemėje ir ankstyvąją jos raidą mes galime niekada nesužinoti. Laimei, turime Marsą, kur viskas kiek kitaip ir visi gyvybės atsiradimo geologiniai „įkalčiai“ gali būti likę ten, kur jie ir atgulė amžinojo poilsio. Geologinėje Žemės istorijos knygoje tokių „įkalčių“ nebelikę – jie seniai ištrinti tektoninių procesų.“
„Pavyktų Marso uolienose ir mineraluose rasti gyvybės pėdsakų ar nepavyktų, jų analizė (kurios netrukus imsis marsaeigis „Curiosity“) neabejotinai išmokys mus daug neįkainojamų dalykų apie Saulės sistemoje vykusius ankstyvuosius cheminius procesus“, – reziumuoja mokslininkas.