Kaip keletas Stanfordo universitetą baigusių studentų privertė dešimtis milijonų žmonių naudoti savo nuotraukų publikavimo paslaugą? Šiuo klausimu domėjosi „Forbes“. 2006 metų pavasarį Kevinas Systromas stovėjo prie kavos aparato kavinėje „Caffé del Doge“ Palo-Alto mieste, kai prie baro priėjo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.
Kaip keletas Stanfordo universitetą baigusių studentų privertė dešimtis milijonų žmonių naudoti savo nuotraukų publikavimo paslaugą? Šiuo klausimu domėjosi „Forbes“. 2006 metų pavasarį Kevinas Systromas stovėjo prie kavos aparato kavinėje „Caffé del Doge“ Palo-Alto mieste, kai prie baro priėjo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.
Prieš metus M. Zuckerbergas jau vakarieniavo su K. Systromu – jis jam pasiūlė išeiti iš paskutinio Stanfordo kurso, kad sukurtų fotoservisą „Facebook“ tinklui. K. Systromas tuomet atsisakė. „Nėra nieko tokio tame, kad nueitum į start up'ą ir užsidirbtum aibę pinigų, tad aš nusprendžiau iš pradžių užbaigti mokslus. Tai buvo man gerokai svarbiau, – tvirtina K. Systromas. – Dabar aš žinau, kad ta idėja buvo sėkminga, bet man buvo įdomu, kas gausis man pačiam.“ Viskas K. Systromui baigėsi tuo, ko jis tuomet atsisakė, – darbu „Facebook“.
Likęs Stanforde, K. Systromas sukūrė „Instagram“ papildymą, kuri M. Zuckerbergas nupirko už 1 milijardą JAV dolerių (K. Systromo dalis, apie 40 proc., atnešė jam, atitinkamai, 400 milijonų dolerių). Suma stulbinanti, ypač jeigu žinoti, kad start-up‘as ne tik neturi pajamų, bet ir jų gavimo modelio. Kompanijoje „Instagram“, kurios amžius vis dar nesiekia 2 metų, iki šiol yra tik 14 darbuotojų.
Užtat K. Systromas turi entuziazmo, kurio trūksta „Facebook“ po nesėkmingo išėjimo į biržą, kaip ir mobilią platformą – ja naudojasi daugiau nei 85 milijonai vartotojų, jie paviešino 4 milijardus nuotraukų, ir kiekvieną sekundę prie „Instagram“ prisijungia šeši nauji vartotojai. Interneto milžinai mėgina įbrukti savo prekes mobiliųjų priedų rėmuose, tarsi perpildytą lagaminą į lentyną lėktuve, o fototinklas „Instagram“ nuo pat pradžių buvo mobilus – greitas, madingas ir elegantiškas.
Keletas didžiojo piršo judesių – ir galima padaryti nuotrauką, ją redaguoti (panaudojant patogius filtrus) ir sudėti viską bendroms peržiūroms „Instagram“ tinkle. Dar keletas judesių – ir galima daryti viską, ant ko laikosi „Facebook“, taip pat ir rašyti komentarus ir dėti „laikus“.
„Žmonės labiausiai už viską mėgsta nuotraukas, – tvirtina buvęs „Facebook“ komercijos direktorius Adamas D‘Angelo, kuris dabar vadovauja klausimų ir atsakymų puslapiui „Quara“ (ir taip pat tapo vienu iš „Instagram“ investuotojų). – Todėl jeigu jūs domitės fotografavimu, tai tam tikru aspektu geriau už visas kitas „Facebook“ funkcijas kartu sudėjus.“
K. Systromas dar kartą patvirtina, kad skaitmeninėje ekonomikoje idėja gali vos per kelis mėnesius virsti milijardo dolerių vertės kompanija. Tačiau tokia netikėta laimė praktiškai niekada neateina atsitiktinai. Dėl K. Systromo sėkmės istorijos „kaltas“ Stanfordo universitetas.
K. Systromas, 1,95 metro ūgio aukštas vaikinas, pamėgo technologijas dar prieš įstodamas į universitetą. Būdamas dvylikos (dabar jam 28), jis draugams krėtė pokštus gimtajame Holistone (Masačiusetsto valstija), „AOL“ tinkle specialiomis programomis kontroliuodamas pelės rodiklį ir nutraukdamas ryšį su tinklu (dėl šių Barto Simpsono pobūdžio šunybių jo prieiga prie „AOL“ buvo užblokuota).
Jis anksti įstojo į Stanfordą ir ketino studijuoti informatiką, tačiau pirmame kurse užsirašęs į pažengusių lygio informatikos paskaitas, suvokė, kad užsiima tik viena disciplina po 40 valandų į savaitę ir sunkiai pasiekia įvertinimą „gerai“: „Aš pradėjau galvoti, kad galbūt iš manęs nebus informatikos specialisto.“ Galiausiai jis baigė universitete „mokslinių ir inžinerinių valdymo pagrindų“ specialybę. „Iš esmės mane išmokė būti investavimo bankininku“, – teigia jis. K. Systromas visada domėjosi verslu ir „startupais“; laisvu laiku jis kurdavo tinklalapius, pavyzdžiui, Stanfordo skelbimų lentos analogą „Craiglist“. Dar vienas tinklalapis „Photobox“ buvo skirtas studentų organizacijos „Sigma Nu“ nariams, kurie galėjo talpinti ten nuotraukas iš paskutinio alaus gėrimo vakarėlio.
Trečiame kurse K. Systromas išvažiavo į Florenciją mokytis fotografijos. Jis atvyko į Italiją su aukšto lygio veidrodine kamera, tačiau dėstytojas pakeitė ją fotoaparatu „Holga“. Šis pigus plastikinis aparatas, leidžiamas Honkonge be ypatingų pakeitimų nuo 1982 metų, seniai tapo kultiniu ir surinko gerbėjų armiją, kuriems patinka neįprasti kvadratiniai kadrai su minkštu fokusu ir šviesos iškraipymais retro stiliuje. Iš Florencijos K. Systromas padavė paraišką dalyvauti elitinėje Stanfordo programoje „Mayfield Fellows“ – moksliniame-praktiniame seminare, kuris leidžia studentams pasinerti į start up‘ų pasaulį ir suveda juos su verslininkais ir mokslo kapitalistais. Dėl šioss programos K. Systromas gavo stažuotę kompanijoje „Odeo“, iš kurios atsirado tinklas „Twitter“. Čia jis kūrė papildymus kartu su jaunu inžinieriumi Jacku Dorsey, kuris vėliau įkurs „Twitter“ ir mokėjimo kompaniją „Square“.
Po universiteto baigimo ir neilgo darbo „Google“ marketingo tarnyboje K. Systromas buvo pasamdytas kompanijos „Nextstop“, kuri vystė socialinių kelrodžių tinklalapį. Ten jis tapo Silicio slėnio lygio programuotoju. „Aš sukaupiau patirtį, kuri man pravertė, – pasakoja K. Systromas. – Dabar, vos tik atėjus į galvą kokiai nors idėjai, aš galiu ją įgyvendinti.“
Greitai jis suvokė, kad nori sukurti puslapį, kuris sujungtų jo fotografijos aistrą su registracija geografiniuose taškuose ir socialiniais žaidimais, kaip tuomet pradėjusieji vystytis „Foursquare“ ir „Zynga“. Jis pasakodavo apie savo mintį, pavadintą „Burbn“ pagal jos mėgstamiausio gėrimo vardą, susitikimuose su kapitalistais „Madrone Art Bar“, ir jo pasakojimą išgirdo Steve‘as Andersonas iš „Baseline Ventures“. S. Andersonas pasiūlė 250 000 dolerių kompanijas įkūrimui (tokį pat pasiūlymą pateikė „Andreessen Horowitz“) su viena sąlyga – K. Systromas turėjo rasti antrą įkūrėją.
K. Systromas paleido „Burbn“ savo dviejų kambarių bute San Franciske. Jis susidraugavo su Mike‘u Kriegeriu, gimusiu Brazilijoje, kuris baigė Stanfordo „Mayfield“ programą dvejais metais vėliau už K. Systromą ir dirbo prie asmeninio projekto – internetinio bendravimo puslapio „Meebo“. Kartą K. Systromas jam pasiūlė atsisiųsti savo naują priedą registracijai geografiniuose taškuose. „Aš nejaučiau didelio entuziazmo dėl priedų, paremtų geografija, tačiau „Burbn“ tapo pirmuoju, kuris man patiko“, – pasakoja M. Kriegeris.
Jį sudomino galimybė peržiūrinėti įvairių savo draugų įvykių nuotraukas. Po mėnesio K. Systromas pakvietė M. Kriegerį pusryčių, kad įkalbėtų jį mesti „Meebo“ ir tapti vienu iš „Burbn“ įkūrėjų. M. Kriegeris išėjo iš „Meebo“ ir paprašė JAV darbo vizos. Pirmąją M. Kriegerio darbo dieną K. Systromas pareiškė, kad „Burbn“ neišgyvens – „Foursquare“ servisas jau įgavo per didelį pagreitį. Jiems reikėjo sukurti kažką visiškai naujo, ir jie nusprendė „Burbn“ paversti tik nuotraukų servisu, orientuotu į mobiliuosius įrenginius.
„iPhone“ tuomet buvo naujovė, žmonės kūrė fantastiškus dalykus, ir atsirasdavo nauji elgesio modeliai, – teigia K. Systromas. – Tai buvo galimybė sukurti naujo tipo servisą, socialinį tinklą, kuris būtų paremtas ne kompiuteriais, o mobiliaisiais įrenginiais.“ Įkūrėjai dvi savaites bendrai dirbo ties priedu, kurį pavadino „Codename“. M. Kriegeris darė klientinį priedą „Apple iOS“, o K. Systromas ėmėsi serverinės dalies. Prototipas atrodė kaip „iPhone“ priedas su bendravimo ir komentavimo funkcija.
Rezultatas nepadarė įspūdžio nei vienam iš jų. K. Systromas nusivylė ir nusprendė padaryti pertrauką. Ir būtent vieną iš to sunkaus laikotarpio dienų jo draugė Nicole Schuetz paklausė, kaip vienam iš jų draugų pavyksta į internetą dėti tokias nuostabias nuotraukas. K. Systromas atsakė: filtrai. Ir tuomet prisiminė, kaip jis darė nuotraukas su pigiu fotoaparatu Florencijoje. Likusią dienos dalį jis praleido su „Modelo“ alaus buteliu ir kūrė savo nešiojamajame kompiuteryje pirmą „Instagram“ filtrą, kuris dabar žinomas kaip „X-Pro II“.
Greitu metu gimė ir kiti filtrai, tokie kaip „Hefe“ (pagal alaus „Hefeweizen“ pavadinimą, kurį jis gėrė darbo metu) ir „Toaster“ (šuns, priklausiusio „Digg“ įkūrėjui Kevinui Rose‘ui, garbei). Partneriai pervadino savo produktą į „Instagram“ ir išdalino naują priedą savo draugams, kurie pradėjo talpinti filtrais apdirbtas nuotraukas socialiniuose tinkluose.
Daugelis šių draugų buvo visai įtakingi aukštųjų technologijų pasaulyje – servisas greitai pradėjo įgauti populiarumą. „Instagram“ priduoda prastos kokybės nuotraukoms iš telefono stilingą vaizdą. Vienas prisilietimas prie ekrano gali paversti banalų saulėlydį atviruku iš tropikų. Įdomiu galima paversti nesuvalgytą mėsainį, iš seno dviračio galima išgauti nostalgijos priepuolį. „Įsivaizduokite, tarsi „Twitter“ būtų mygtukas „Padaryti įdomų“, o „Tumblr“ – „Padaryti protingą“, – pasakoja K. Systromas. – Anksčiau dauguma fotopriedų vartotojui uždavinėdavo kažkokius klausimus. Jie siūlydavo jam būti prodiuseriu ir aktoriumi. „Instagram“ imasi magiško padažo gamybos pats.“
Turėdami paruoštą receptą, K. Systromas ir M. Kriegeris patalpino „Instagram“ į „App Store“ 2010 metų spalio 6 dieną. Iš karto atsirado vartotojų, ir K. Systromas ir M. Kriegeris išskubėjo į „Dogpatch Labs“, kad neduotų subyrėti serveriams. Iki 6 valandos ryto apie naujieną parašė tokios interneto žiniasklaidos priemonės kaip „Bits Blog“ ir „TechCrunch“. Serverių perkrovimas buvo ant ribos.
K. Systromas ir M. Kriegeris dirbo 24 valandas be pertraukos, kad palaikytų priedo darbingumą, – per tą laiką nemokamą priedą atsisiuntė 25 000 „iPhone“ naudotojų. „Nuo tos dienos mūsų gyvenimas pasikeitė“, – pasakoja K. Systromas. Partneriai pasikvietė A. D‘Angelo iš „Quora“, kurį K. Systromas susitikdavo kartu su M. Zuckerbergu studentų organizacijos vakarėliuose Stanforde, ir jis padėjo perkelti „Instagram“ į „Amazon.com“ serverius bei atlikti platformos padidinimą.
Po mėnesio „Instagram“ turėjo milijoną vartotojų. Ir štai K. Systromas jau sėdi ketvirtoje eilėje „Apple“ konferencijoje ir žiūri, kaip Steve‘as Jobsas publikai pristato jo priedą. Jie išvedė priedą į stambiausią pasaulyje aukštųjų technologijų sceną, tačiau pagrindiniu uždaviniu liko „Instagram“ serverių palaikymas, juk servisas vis sulaukdavo milijonų naujų vartotojų. Mes susirinkome kokteilių bare „Tradition“ su K. Systromu, M. Kriegeriu ir dviem kompanijos prižiūrėtojais. Buvo sunku suvokti, kad šie keturi žmonės, kuriems net nėra 30-ies, su džinsais ir palaidais marškiniais vadovauja aukštųjų technologijų kompanijai, kurios vertė siekia 1 milijardą dolerių. Tačiau kai M. Kriegeris teigia, kad jo padaryta nuotrauka (baro meniu) dar nesulaukė nei vieno „laiko“ (jam turint 177 000 pasekėjų, atgarsis įprastai būna staigus), už bokalų su burbonu materializuojasi „MacBook Air“, „Verizon“ ir būrys „iPhone‘ų“.
M. Kriegeris kažką daro su programiniu kodu savo nešiojamame kompiuteryje, tuo metu kiti bendrauja su „Instagram“ inžinieriais per „Facebook“ „chatą“. Jie pastebi klaidą sistemoje ir imasi darbo. Po kelių minučių problema išspręsta, prietaisai atidedami į šoną ir užsakoma dar po bokalą. „Tai mūsų vaikas, – aiškina K. Systromas. – Jis neduoda mums užmigti naktį ir prikelia ankstų rytą.“ Jiems tekdavo sėstis prie kompiuterio gimtadienių šventimo, romantiškų pasimatymų ir vestuvinių pokylių metu. Kartą M. Kriegeris vakarieniavo užmiesčio ekorestorane, kai sistema užlūžo. Jis pradėjo paniškai blaškytis, ieškodamas vietos, kurioje būtų mobilus ryšys, ir tokią vietą rado – vištidėje. Serverių „pokštai“ tikriausiai baigsis, kai bus užbaigtas sandoris su „Facebook“ – šalys dar negavo Federalinės JAV prekybos komisijos leidimo – ir „Instagram“ galės atsiremti į patikimą tinklinę M. Zuckerbergo infrastruktūrą.
K. Systromas teigia, kad įsipareigojo neatskleisti sandorio su „Facebook“ detalių, kol ji nebus palaiminta reguliatoriaus. Visgi jis papasakojo, kad susiliejimas įvyko balandį, po to, kai jis grįžo iš atostogų Didžiojoje Britanijoje. Tą lemtingą trečiadienį „Instagram“ gavo 50 milijonų dolerių antrojo kapitalo pritraukimo iš investuotojų raundo rėmuose, įskaitant „Greylock“, „Sequoia“ ir „Thrive Capital“, kurie kompaniją įvertino 500 milijonų dolerių. Šeštadienį M. Zuckerbergas pasikvietė K. Systromą į savo namus Palo-Alto. Šįkart K. Systromas priėmė M. Zuckerbergo pasiūlymą. Iki pirmadienio buvo pasiektas susitarimas už 1 milijardą dolerių, įskaitant 300 milijonų pinigais.
„Instagram“, kompanijos kuri dar neuždirbo nei vieno dolerio, įsigijimas sukėlė žiniasklaidoje isterija: „Muilo burbulas!“ Tačiau insaideriai šnabždėjo: „Naudingas įsigijimas.“ „Kompanija kainuoja gerokai daugiau; aš manau, tai puikus sandoris „Facebook, – teigia A. D‘Angelo iš „Quora. – Tikėtina, kad „Facebook“ labai baiminosi, kad kažkas kitas gali įsigyti „Instagram“, ir kad servisas gali virsti socialiniu tinklu. Iš tiesų visi jau priprato prie šio serviso kaip prie nuotraukų įkelimo paslaugos, jų neįmanoma pervilioti. Tinklas jau sukurtas. Per vėlu.“ Tokio pobūdžio pirkiniai dažniausiai reiškia, kad įkūrėjams žaidimas baigtas, tačiau „Instagram“ atveju K. Systromas ir M. Kriegeris tikriausiai liks. Skirtingai nuo kitų kompanijų, kurias įsigijo „Facebook“, „Instagram“, kaip viešai žadėjo M. Zuckerbergas, bus nepriklausomai valdomas K. Systromo.
K. Systromas ir M. Kriegeris galės naudoti „Facebook“ galimybes, kad dar pagerintų „Instagram“. Jų tikslas – paversti „Instagram“ iš mobilaus priedo šunyčių ar picos nuotraukų publikavimui į žiniasklaidos kompaniją, kuri vykdys komunikacijas nuotraukų priemonėmis. „Įsivaizduokite: galima rodyti, kas vyksta pasaulyje, vaizdų ir tikriausiai kitų priemonių pagalba kiekvienam žmogui, kurio rankose yra mobilusis telefonas“, – teigia K. Systromas. Idealiu atveju „Instagram“ taps langu į pasaulį, kuris gyvai rodys, kas vyksta, visam pasauliui, pavyzdžiui, gatvės protestai Sirijoje arba šoninė futbolo aikštės linija rungtynių metu, – ir vis tiek tilps kišenėje. „Aš manau, kad jiems atsirado galimybės, kaip Thomasui Edisonui, – teigia Joshua Kushneris iš „Thrive Capital“, – Nepraeis ir dveji metai, ir jūs galėsite ateiti į „Instagram“ realiu laiku ir pamatyti, kas vyksta bet kurioje pasaulio dalyje. Tai pakeis pasaulį.“
Tačiau prieš tai, kai „Instagram“ pakeis pasaulį, dar reikia daug ką padaryti. Tik prieš keturis mėnesius išleista „Android“ skirta versija – ir K. Systromas pripažįsta, kad su dabartiniu variantu per daug sudėtinga ieškoti naujų vartotojų, stebėti, kas vyksta aplinkui, sekti komentarus ir rasti savo senas nuotraukas. Be to, jis ketina sukurti internetinę „Instagram“ versiją (dabar jau egzistuoja keletas klonų). Ir „Instagram“ neabejotinai ir toliau plės vartotojų bazę iki keleto šimtų milijonų, kad taptų viso pasaulio akimis. Be to, išlieka problema su uždarbiu.
Nepriklausomai nuo to, kas valdys „Instagram“, vieną dieną „Facebook“ pareikalaus iš serviso piniginių rezultatų. Kol kas K. Systromui tai nerūpi. „Aš manau, kad vizualiniai formatai labai patrauklūs reklamai. Jeigu seksite „Burberry“ ar „Banana Republic“ įrašus, matosi, kad jų „postai“ „Instagram“ – iš tiesų yra reklama, bet jie vis tiek gražūs, – teigia K. Systromas. – Dabar mes susitelkę ties augimu, o ne ties tuo, kaip išspausti dolerį iš reklamos.“ K. Systromas kol kas gyvena tame pačiame dviejų kambarių bute ir per daug neišlaidauja. Neseniai vaikinai iš „Instagram“ pakvietė „Forbes“ į parką pažymėti vieno iš darbuotojų gimtadienį. „Forbes“ žurnalistas ir keturi „instagrameriai“ tilpo į juodą 2002 metų BMW, kurį K. Systromas nusipirko dar dirbdamas „Google“. Navigatorius mašinoje sugedęs, ir 400 milijonų dolerių turto savininkas vos nepasiklydo. „Kol negalvoji apie pinigus, galima išlaikyti galvą ant pečių, – teigia jis. – Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pinigai gali išvesti iš proto.“
