Jei manote, kad papildytos realybės prietaisai yra XXI amžiaus išradimas, turime jus nuvilti. Pirmąjį tokio tipo įrenginį dar 1962 metais sukūrė Mortonas Heiligas ir pavadino „Potyrių teatru“. Jeigu visai nežinote, kas yra papildyta realybė, galime trumpai jus apšviesti – tai realus vaizdas, specialiais įrenginiais papildomas skaitmenine informacija. Kaip pavyzdį galime paminėti „Google Glass“ akinius, su kuriais galima priimti, siųsti žinutes, bendrauti internete ir atlikti kitus naudingus dalykus. Pateikiame keletą papildytos realybės naudojimo galimybių.
Jei manote, kad papildytos realybės prietaisai yra XXI amžiaus išradimas, turime jus nuvilti. Pirmąjį tokio tipo įrenginį dar 1962 metais sukūrė Mortonas Heiligas ir pavadino „Potyrių teatru“. Jeigu visai nežinote, kas yra papildyta realybė, galime trumpai jus apšviesti – tai realus vaizdas, specialiais įrenginiais papildomas skaitmenine informacija. Kaip pavyzdį galime paminėti „Google Glass“ akinius, su kuriais galima priimti, siųsti žinutes, bendrauti internete ir atlikti kitus naudingus dalykus. Pateikiame keletą papildytos realybės naudojimo galimybių.
Miestų tyrinėjimas
Įsivaizduokite, kad esate nepažįstamame mieste, argi nebūtų šaunu akiniuose matyti miesto žemėlapio ar net navigacijos rodomas instrukcijas? Taip pat tokiuose akiniuose galima būtų matyti informaciją ir apie arčiausiai esančius restoranus bei jų darbo grafikus. Kaip tai veikia, galima pamatyti „Nokia“ sukurtame papildytos realybės prototipe, kuris įdiegiamas į „Lumia 920“ išmaniuosius telefonus.
Yra ir kitas jau dabar egzistuojantis papildytos realybės panaudojimo būdas. Miuncheno centre yra bokštas su laikrodžiu, kuriam išmušus 11 valandą ryto, po juo pasirodo figūrėlės ir „atlieka“ savo spektaklį. O ką daryti, jei jūs prie bokšto apsilankote ne 11 valandą, o jums patogiu metu? Kompanija „Metaio“ sukūrė programėlę, kurią paleidus išmaniojo telefono kamerą reikia nukreipti į bokštą ir visas spektaklis bus parodytas telefono ekrane.
Dar vienas įdomus būdas tyrinėti miestus su papildytos realybės prietaisais – senos gatvių nuotraukos, kurios atsirastų prietaiso ekrane vos jį nukreipus tam tikra linkme. Tokiu būdu būtų galima lyginti, kaip objektai atrodo dabar ir senovėje.
Muziejai
Mėgstate lankytis muziejuose? Ar nebūna taip, kad prie kai kurių eksponatų trūksta informacijos apie juos arba informacija pateikiama nesuprantama kalba? Papildytos realybės prietaisai šią problemą gali išspręsti. Paprasčiausiai reikia telefoną ar akinius nukreipti į eksponatą ir ekrane jums bus suteikiama visa reikalinga informacija.
Ta pati kompanija „Metaio“ kai kuriuos Didžiosios Britanijos muziejus taip pat papildė virtualia realybe. Juose įdiegė skaitmeninius gidus, kurie apžiūrinėjant eksponatus, lankytojo telefone apie juos pasakoja.
Apsipirkinėjimas
Jei jums nepatinka vaikščioti iš parduotuvės į parduotuvę vien tam, kad pažiūrėtumėte, kokia produkcija joje yra, jums gali padėti papildytos realybės įrenginiai, kurie sugebėtų parodyti parduotuvės asortimentą vos priėjus prie jos durų. Arba dar geriau – apsilankius parduotuvėje lentynose matyti ne tik esamas prekes, bet ir artimiausiu metu pasirodysiančias prekyboje.
Mokymo tikslai
Keliauti mėgsta kiekvienas, tačiau ne visi tam turi pinigų. Tad būtų tikrai puiku, jei galėtumėte papildyti realybę tiesiog savo namo kieme ir ten pasistatyti virtualų Eifelio bokštą ar kokį kitą žymų statinį. Tokiu būdu net būtų galima mokyti vaikus istorijos bei geografijos. Jei papildytos realybės įranga būtų įdiegta mokyklose, istorijos mokytojai tiesiog pamokos metu galėtų pravesti ekskursiją po Didžiąją Kinų Sieną ar kokią kitą žymią istorinę vietą.
Klientų aptarnavimas
Niekas nemėgsta iškilus problemoms skambinti į klientų aptarnavimo skyrių ir klausytis nuobodžių ir neaiškių instrukcijų, tačiau kartais tai padaryti tenka. Laimei, dėl papildytos realybės ateityje greičiausiai pakaks paskambinti į aptarnavimo skyrių, aktyvuoti kamerą, nukreipti ją į neveikiantį prietaisą ir konsultantas jums padiktuos, ką toliau reikia daryti, kad ištaisytumėte gedimą.
