Pasak didžiausio tyrimo apie žmogaus pažinimą, klaidinga galvoti, kad IQ testai gali išmatuoti intelektą – išsiaiškinta, kad žmogaus intelektas susideda iš mažiausiai trijų skirtingų komponentų. Intelekto įvertinimui IQ testai buvo naudojami dešimtmečiais, bet tyrimas atskleidė, kad jie turi esminių trūkumų, nes neatsižvelgia į sudėtingą žmogaus intelekto prigimtį ir skirtingus intelekto komponentus.
Pasak didžiausio tyrimo apie žmogaus pažinimą, klaidinga galvoti, kad IQ testai gali išmatuoti intelektą – išsiaiškinta, kad žmogaus intelektas susideda iš mažiausiai trijų skirtingų komponentų.
Intelekto įvertinimui IQ testai buvo naudojami dešimtmečiais, bet tyrimas atskleidė, kad jie turi esminių trūkumų, nes neatsižvelgia į sudėtingą žmogaus intelekto prigimtį ir skirtingus intelekto komponentus.
Rezultatai kvestionuoja prieštaringus tyrimus apie intelektą, kurie remdamiesi IQ testais susiejo protinius gebėjimus su rase, lytimi, socialine klase ir kurie tvirtino, kad kai kurios žmonių grupės iš prigimties yra ne tokios protingos kaip kitos, rašo independent.co.uk.
Mokslininkai išsiaiškino, kad vietoje visuotinai priimto intelekto matavimo vieneto, žinomo kaip intelekto koeficientas (IQ), protiniai gebėjimai susideda iš trumpalaikės atminties, mąstymo ir verbalinių gebėjimų, kurie, nors ir sąveikauja vienas su kitu, bet yra valdomi trijų skirtingų smegenyse esančių nervinių „grandžių“.
„Rezultatai visiems laikams paneigia tai, kad intelekto koeficiento pakanka, norint tarp žmonių užfiksuoti visus pažintinių gebėjimų skirtumus“, – sakė užsienio reikalų vadovas Mokslo muziejuje Londone Rogeris Highfieldas.
„Intelektą sudaro kelios skirtingos grandys ir kiekviena atsakinga už tam tikrus gebėjimus. Žmogui gali sektis vienas dalykas, bet nesisekti kiti du“, – sakė tyrimo bendraautoris R. Highfieldas.
Tyrimą sudarė internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Jie turėjo atlikti 12 testų, tikrinusių skirtingus pažintinio gebėjimo aspektus, tokius kaip atmintis, mąstymas, atidumas ir planavimas.
Mokslininkai vertino reprezentacinę 46 000 žmonių imtį ir, išanalizavę šių asmenų testų rezultatus, pamatė, kad pažintinį gebėjimą sudaro trys skirtingi komponentai: trumpalaikė atmintis, mąstymas ir verbalinis komponentas.
Profesorius Adrianas Owenas iš Vakarų Ontarijo universiteto Kanadoje sakė, kad norinčiųjų atlikti testus skaičius buvo stulbinantis. Mokslininkai tikėjosi kelių šimtų savanorių, bet sulaukė tūkstančių dalyvių iš viso pasaulio.
Mokslininkai pamatė, kad joks vienas komponentas, arba IQ, negali paaiškinti visų variacijų, kuriuos atskleidė testai. Magnetinio rezonanso (MRI) skaitytuvais buvo išanalizuotos 16 dalyvių smegenys ir išsiaiškinta, kad trys atskiri komponentai atitiko tris skirtingus nervų sistemos veiklos smegenyse modelius.
„Visada atrodė keista, kad žmogaus smegenis vadiname sudėtingiausiu žinomu objektu visoje Visatoje, tačiau daugelis iš mūsų vis dar paruošę pripažinti, jog galime išmatuoti smegenų funkcijas atlikdami keletą vadinamųjų IQ testų“, – sakė R. Highfieldas.
„Šimtmetį ar daugiau dauguma žmonių manė, kad remdamiesi IQ įvertinimu galime skirstyti žmones ar ištisas populiacijas. Mes parodėme, kad tai klaidinga“, – sakė jis. IQ testais pagrįsti tyrimai, kurie buvo atlikti per paskutiniuosius 50 metų, darė prielaidą, kad tarp rasinių grupių, socialinių klasių bei tarp vyrų ir moterų gali būti tipiškų intelektinių skirtumų, bet visa tai paneigia paskutinieji tyrimų rezultatai, sakė R. Highfieldas.
„Dabar žinome, kad moksliniu požiūriu rasės sąvoka yra bereikšmė. Genetiniai skirtumai negali būti susieti odos spalva, plaukų tipu, kūno proporcijomis ir kaukolės matmenimis. Mes parodėme, kad IQ tyrimas irgi yra bereikšmis“, – sakė R. Highfieldas.
