Likus keliems mėnesiems iki mirties, Styvas Džobsas pasikvietė savo ilgametį operacijų vadovų bei pavaduotoją Timą Kuką (Tim Cook) ir tarė: „Aš nenoriu, jog klaustum savęs, ką būtų daręs Styvas. Tiesiog daryk tai, kas atrodo teisinga“ (angl. „I never want you to ask what I would have done. Just do what’s right“).
Per 16 savo vadovavimo mėnesių, Timas Kukas pristatė naujos kartos „iPhone“ ir „iPad“ įrenginius, o bendrovės akcijų vertė šoktelėjo 43 proc. Kita vertus, „Apple“ nepristatė naujo „didelio dalyko (angl. the next big thing). Pateikiame interviu su dabartiniu „Apple“ vadovu Timu Kuku („BusinessWeek“ medžiaga).
Kaip bendrovė „Apple“ pasikeitė nuo 2011-ųjų metų spalio 5 dienos, kai tapote bendrovės vadovu ir, faktiškai, jos veidu?
Visų pirma, veiksniai, kurie „Apple“ bendrovę pavertė tokia ypatinga, išliko tokie patys. Tačiau tai nereiškia, jog „Apple“ nesikeičia. Mes keičiamės kasdien. Tiesiog pagrindinis mūsų unikalumas išlieka toks pat – maniakiškas noras sukurti geriausius produktus pasaulyje. Ne gerus produktus, ar daug vidutinių produktų, tačiau absoliučiai geriausius.
Jūs buvote laikinuoju bendrovės vadovų keletą kartų, tačiau dabar esate nuolatinis vadovas. Ar dėlto jaučiate kažkokį skirtumą?
Tiesą pasakius, laikinuoju vadovu buvau tris kartus. Styvo gydymas 2004-iais, tuomet medicininės atostogos pusmečiui ir 2011-iais metais. Žinoma, dabar yra visai kitaip. Turėjau prie to priprasti. Esu privatumą mėgstanti asmenybė, tad man šis vaidmuo yra netikėtas, tai, ko neplanavau. Galbūt reikėjo atidžiau planuoti tokius dalykus.
Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) yra antros pagal vertingumą bendrovės pasaulyje „Exxon“ vadovas. Tačiau vargu ar jį žino nors 1 proc. gyventojų. Tuo tarpu jus ir „Apple“ žino beveik visi. Jūs esate garsūs. Turiu omenyje, garsūs globaliu mastu. Kaip tai paveikia jus asmeniškai?
Nesijaučiu garsenybe. Žinot, gyvenu paprastą gyvenimą. Mano gyvenimas yra neįtikėtinai paprastas. Tačiau taip, žmonės mane atpažįsta, todėl man teko prie to prisitaikyti, kadangi daug metų turėjau privilegiją būti anonimu. Taigi, dabar truputį kitaip. Aš myliu „Apple“ ir dabar gyvenu geriausią savo gyvenimo laiką. Jeigu teks prisitaikyti, ir toliau tą darysiu.
Ar apibūdintumėte save kaip drovią asmenybę? Jeigu atsakymas yra „Taip“, kaip drovus žmogus gali būti ne tik bendrovės veidu, tačiau ir įkvėpimo šaltinis 80 tūkst. darbuotojų?
Ar apibūdinčiaus save kaip drovią asmenybę? Ne, taip neteigčiau. Nemanau, jog drovus žmogus gali skaityti pranešimą daugiatūkstantinėje auditorijoje. Tačiau aš nesu tas žmogus, kuris mėgsta rodyti save ir būti atpažįstamu. Tai manęs nemotyvuoja. Mane įkvepia didingi darbai ir nuostabių produktų kūrimas. Taigi, labiau jaučiu vidinę motyvaciją.
Jūs paminėjote „Exxon“ vadovą. Manau faktas, jog esame garsūs, taip pat yra privilegija mums. Kiekvieną dieną gaunu tūkstančius laiškų iš vartotojų, kurie geranoriškai siekia mums padėti, išsakyti savo nuomonę, suteikti grįžtamąjį ryšį. Jie taip stipriai rūpinasi „Apple“ bendrove: „Ei, man nepatinka tai..“ arba „Dievinu šitą funkciją!“ Nemanau, jog yra dar viena bendrovė pasaulyje, turinti tokius stiprius emocinius ryšius su klientais. Ir tai nėra vien tik JAV gyventojai – tai žmonės iš viso pasaulio.
Dauguma žmonių žino jūsų biografiją, kuri teigia, jog esate kilęs iš Pietų, Auburno futbolo komandos fanas, į darbą ateinate pirmas, išeinate paskutinis. Nieko tame negatyvaus nėra, tačiau galbūt kažko nežinome?
Nemėgstu kalbėti apie save. Pasakysiu tik tiek, jog esu „žmogus-robotas“. Tame yra keletas pliusų. (Juokas). Vienas iš jų yra disciplina. Tačiau apibūdinimas skamba taip, tarytum, esu be emocijų. Žmonės, kurie mane pažįsta žino, jog turiu gilių emocijų. Tiesiog nemėgstu jų išreikšti. Tai du skirtingi dalykai. Rodyti emocijas – ne mano stilius.
Kiek produktų šiuo metu turi „Apple“ bendrovė?
Nedaug. Juos visus būtų galima sutalpinti ant vieno darbo stalo. Iš tiesų, mes turime keturis „iPod“ muzikos grotuvus, du pagrindinius „iPhone“ telefonus, du „iPad“ planšetinius kompiuterius ir keletą „Mac“ kompiuterių. Viskas. Daug diskutuojame ar plėsime asortimentą – norime kurti keletą dalykų labai gerai. Tai vienas mūsų pamatinių principų.
Nenoriu jūsų varginti klausimais dėl „Apple TV“, nes žinau, jog negalite pasakyti ar šis produktas pasirodys. Tačiau ką man tikrai knieti sužinoti, kaip kovojate su tuo didžiuliu spaudimu iš išorės – tiek jūs, tiek jūsų komandos nariai – kuris skatina kurti revoliucinius produktus? Kaip tai paveikia jus?
Didesnis spaudimas ateina iš vidaus, o ne išorės. Mūsų vartotojai turi iškėlę aukštą kertelę mums, tačiau patys sau keliame dar didesnę. Turime talentingus žmones bei puikias komandas – geriausi dizaineriai pasaulyje, geriausi operacijų specialistai, lyderiai iš rinkodaros, programinės įrangos, kompiuterinės įrangos bei klientų aptarnavimo sričių. Mes patys keliame sau nepaprastai aukštus standartus, ko pasekoje sukuriame puikius produktus.
Kokie jūsų santykiai su genialiu dizaineriu Džonatonu Aivu (Jonathan Ivy)? Kas sieja judu abu?
Mylių Džoną. Nepaprastas vyrukas, jaučiu jam didelę pagarbą. Kas mus sieja? Abu mylime „Apple“. Abu norime kurti gražius dalykus. Abu vadovaujamės tais pačiais principais. Tikime paprastumu, ne sudėtingumu. Tikime bendradarbiavimu.
Jeigu paklaustumėte apie mane ir Džonį arba Džonį ir Bobą arba dar kurį nors variantą, mano atsakymas būtų toks pat. Mes esame skirtingi žmonės, turime savitą požiūrį į daugelį dalykų. Norime, jog darbuotojai būtų savimi, atviri ir nuoširdūs.
Kita vertus, mus visus vienija tos pačios vertybės. Kalbant apie įmonės kultūrą, aš nekenčiu politikos. Puikioje bendrovėje tam neturi būti erdvės. Jokios biurokratijos, taip pat. Norime sukurti greitai judančią bei lanksčią bendrovę. Žinot, dirbau ir kitose bendrovėse. „Apple“ viskas kitaip.
Kaip jūs kuriate naujus produktų modelius? Neturite susirinkimų. Neturite jokios formalaus proceso. Tiesiog susėdate su Džonatonu, peržvelgiate sugeneruotas idėjas bei nutariate kurios jų bus įgyvendintos?
Nepasakyčiau, jog neorganizuojame susirinkimų. Kiekvieno pirmadienio devintą valandą ryte turime vadovų susirinkimą, kuriame praleidžiame apie keturias valandas. Kaip religijos fanatikai, susirenkame visi. Mes kalbame apie svarbius dalykus, apie produktus, rinkas, inovacijas. Aptarinėjame aktualiausias dabarties ir netolimos ateities problemas.
Tačiau tai nėra vienintelis susirinkimas. Tarkim, trečiadienį vyksta susitikimai su visų produktų departamentų vadovais. Vienu laiku susitinkame su kompiuterių „Mac“ kūrėjais, kitu metu – mobiliojo telefono „iPhone“ komanda. Tokie susirinkimai skirti ne pasiplepėjimams, o norint suvokti, kaip bendrovei sekasi laikytis pasirinktos krypties.
Kuo skiriasi „Apple“ planšetinių kompiuterių strategija nuo „Samsung“, „Amazon“ bei „Microsoft“ gaminamų planšetinių kompiuterių?
Vėlgi, mes siekiame sukurti geriausią produktą. Mus domina kiekviena detalė. Mes taip pat „sutuokiame“ kompiuterinę įrangą, programinę įrangą ir klientų aptarnavimą. Tarkim, „Android“ laikosi labiau „Windows“ OS modelio. Operacinę sistemą kuria bendrovė A, integraciją atlieka bendrovė B, o klientų aptarnavimu rūpinasi dar kita bendrovė.
To pasekoje „iPad“ tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, užuot produktu, kurį žmonės nusiperka ir pasideda stalčiuje. Kuo daugiau produktų tam tikroje kategorijoje, tuo daugiau dėmesio gauna produktų kategorija. Kuo daugiau dėmesio gauna produktų kategorija, tuo daugiau žmonių svarsto įsigyti produktą iš tos kategorijos.
„Samsung“ yra vienas didžiausių jūsų tiekėjų. Jie taip pat yra vieni didžiausių jūsų konkurentų ir oponentų teisminiuose ginčuose. Keista?
Gyvenimas yra sudėtingas ir, taip, keista. Nemėgstu teisminių ginčų. Mums tai – vertybių klausimas. Mėgstame konkurenciją. Tačiau norime, jog žmonėms priklausytų jų pačių idėjos ir inovacijos. Taigi, po daugybės bandymų, mums neliko kito pasirinkimo. Bandėme daug kelių, tačiau vienintelis kelias, kuris liko – teisminiai ginčai.
Puikiai pažįstate Ly (Lee) šeimą iš „Samsung“. Ar teisminiai ginčai paveikia jūsų bendravimą? Kaip sugebate išlaikyti partnerišką požiūrį?
Savo mintyse mes išskiriame didžiulius verslo vienetus į atskiras dalis. Jų bendrovė yra gigantiška, turinti daug skirtingų divizionų ir panašiai. Nesakau, jog tai tas pats, kas bendrauti tik su partneriu, tačiau jau daugybę metų mes esame tokioje situacijoje. Nieko unikalaus.
Tarkim, geras pavyzdys yra „Microsoft“. Jie kuria mums „Office“ programinę įrangą ir yra kūrimo (angl. developer) partneris, o taip pat jie yra mums konkurentai. „Intel“ bendradarbiauja su „Mac“ divizionu, tačiau akivaizdžiai veržiasi į mobiliąją rinką. Tad, tai ne pirmas kartas, kuomet bendradarbiaujame ir konkuruojame. Esame darę tai ir anksčiau. Skirtumas tik tas, jog šįsyk konkurencija išaugo į teisminius ginčus, tačiau tikiuosi, jog tai ilgainiu išsispręs.
Esame girdėję apie legendą, kuri tapo jūsų biografijos dalimi, kai Styvas Džobsas tarė jums: „Negalvok, ką aš būčiau daręs.“ Ar tai tiesa, ir jei taip, ar galite papasakoti pilną šios istorijos versiją?
Žinoma. Vieną savaitgalį jis paskambino man ir pasakė: „Norėčiau su tavimi pasikalbėti.“ Tai buvo 2011-ųjų metų vasara. Paklausiau: „Kada?“ Tipinis Styvo atsakymas: „Dabar“. Pranešiau, jog tuoj būsiu. Taigi, atvykau į jo namus ir jis sako: „Mūsų bendrovė padarė labai daug puikių dalykų, tačiau niekuomet nemokėjo susitvarkyti su vadovo estafetės perdavimu. Valdybai rekomenduosiu tave būti bendrovės vadovu, o aš liksiu valdybos pirmininku.“
Bandžiau suprasti, kokį vaidmenį turės jis, o kokį – aš. Paklausiau jo, kaip jis įsivaizduoja buvimą valdybos pirmininkus. Jis pasakė: „Noriu išsiaiškinti vieną dalyką. Mačiau kas nutiko, kai Voltas Disnėjus paliko pasaulį. Žmonės žvalgėsi vieni į kitus ir klausė, ką būtų Voltas daręs. Verslas ėmė strigti, o žmonės susirinkimuose mąstė, ką būtų daręs Voltas. Aš nenoriu, jog klaustum savęs, ką būtų daręs Styvas. Tiesiog daryk tai, kas atrodo teisinga.“