Europos branduolinių tyrimų centre vykdant eksperimentus Didžiuoju priešpriešinių dalelių srautų greitintuvu nutiko netikėtas dalykas. Padidinus protonų pluoštų energiją greitintuve buvo užregistruotos seniai fizikų ieškomos „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozonai, kurios, kaip manoma, Visatai suteikia masę. Tačiau džiūgaujantys CERN fizikai nė neįtarė, kokį poveikį šis atradimas turės jiems patiems.
Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykdant eksperimentus Didžiuoju priešpriešinių dalelių srautų greitintuvu (LHC) nutiko netikėtas dalykas. Padidinus protonų pluoštų energiją greitintuve buvo užregistruotos seniai fizikų ieškomos „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozonai, kurios, kaip manoma, Visatai suteikia masę. Tačiau džiūgaujantys CERN fizikai nė neįtarė, kokį poveikį šis atradimas turės jiems patiems: kai kurie eksperimento dalyviai, apšvitinti Higgso bozonais, virto LHC greitintuvo tuneliais klaidžiojančiais zombiais...
Būtent tokią istoriją papasakojo CERN dirbantis fizikos doktorantai Luke'as Thompsonas ir Hugo Day, skelbia „Wired“. Ji tapo CERN greitintuvo tuneliuose judviejų nufilmuoto siaubo filmo „Skilimas“ (Decay) siužeto pagrindu. Savamoksliu kino režisieriumi tapęs L. Thompsonas, gerai pažįstantis CERN tunelių labirintus, nusprendė, kad tai pati geriausia vieta siaubo filmams kurti.
Taigi, sekantys LHC eksperimentų eigą jau gali nusiraminti: jie nieko svarbaus nepraleido. Po greitintuvo tunelius Higgso bozonais apšvitinti zombiai laksto tik fizikos doktorantų sukurtoje ilgiau nei valandos trukmės kino juostoje. Matyt, darbas CERN taip stipriai paveikė abiejų fizikos doktorantų vaizduotę, kad jie susimetė ir surinko maždaug 3 220 JAV dolerių, už kuriuos išsinuomojo skaitmenines vaizdo kameras, įsigijo didelį kiekį netikro kraujo ir kito filmavimo aikštelėje naudojamo kino rekvizito, susirado 17 pagalbininkų ir ėmė kurti „Skilimą“.
Kai jis buvo baigtas, filmo kūrėjai susidūrė su problema: reikėjo gauti CERN vadovybės leidimą jį rodyti viešai. Mat juosta iš tikrųjų buvo nufilmuota greitintuvo tuneliuose, tiesa, tik tose jų vietose, į kurias laisvai gali patekti CERN darbuotojai. Filmavimo grupė būgštavo, kad po kraujo balas lakstantys zombiai nėra pats geriausias būdas populiarinti CERN eksperimentus. Laimė, fizikai turi puikų humoro jausmą: CERN vadovybė leido „Skilimą“ paskelbti internete.
Žinoma, prie tokio sprendimo galėjo prisidėti ir filmo kūrėjų siekis „Skilimą“ pateikti kaip plačiosios visuomenės požiūrio į mokslą satyrą. Dalelių fizika daugeliui net ir išsilavinusių žmonių tebėra „tamsus miškas“, o daug kam CERN ir LHC susiję su žiniasklaidos dažnai linksniuojamais raktažodžiais „didžiausias“, „brangiausias“, „pirmąkart istorijoje“, „Visatos paslaptys“, „dieviškoji dalelė“, „kelionės laiku“... To, ko žmonės nesupranta, jie bijo, tad LHC tunelyje atsiradę zombiai yra negailestinga reakcijos į nesuprantamus mokslo atradimus parodija. Juk dar net nepradėjus LHC veikti žiniasklaidoje mirgėjo siaubo istorijos apie galinčią jame atsirasti juodąją skylę, į kurią prasmegs visa Žemė, apie greitintuvo suardytą erdvėlaikį, visokius laiko tunelius, kuriais į CERN gali atplūsti ateitis ar praeitis.
Taigi, jei norite savo akimis pamatyti fizikų ne fizikams sukurtą kino šiurpyklę, tai galite padaryti jau dabar. Beje, žiūrėdami nemanykite, kad su zombiais kovojantys fizikai šaiposi tik iš mūsų, žiūrovų: labai gali būti, kad jie šaiposi ir iš savęs.
