Nauja technologija, naudojanti GPS ir didelius radijo teleskopus, gali aptikti slaptus požeminius branduolinius bandymus. Ji fiksuoja bangas, kurios po sprogimo keliauja į aukštesniąją atmosferą – jonosferą, teigia tyrėjai. Ši priemonė galėtų padidinti arsenalą, kurį tarptautinė bendruomenė naudoja tokiems slaptiems bandymams aptikti.
Nauja technologija, naudojanti GPS ir didelius radijo teleskopus, gali aptikti slaptus požeminius branduolinius bandymus. Ji fiksuoja bangas, kurios po sprogimo keliauja į aukštesniąją atmosferą – jonosferą, teigia tyrėjai.
Ši priemonė galėtų padidinti arsenalą, kurį tarptautinė bendruomenė naudoja tokiems slaptiems bandymams aptikti, rašo LiveScience.com.
„Abu metodai gana efektyvūs ieškant trikdžių jonosferoje ir šių trikdžių šaltinio“, – teigė tyrimą atlikęs Josephas Helmboldtas, radijo astronomas iš JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų akademijos
1996 metais Jungtinėms Tautoms priėmus Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, jos nepasirašė tik trys šalys – Šiaurės Korėja, Indija ir Pakistanas. Dauguma ekspertų mano, kad tokios šalys kaip Šiaurės Korėja ir Iranas ir toliau slapta vysto branduolinį arsenalą.
© NRAO / AUI
Neteisėtiems branduoliniams bandymams aptikti naudojama Tarptautinė stebėsenos sistema, kurią sudaro daugiau kaip 250 vietų įrengtų jutiklių tinklas. Jutikliai fiksuoja požeminių sprogimų smūgines bangas, radioaktyvias daleles atmosferoje, ypač žemo dažnio garso bangas, kurias sukelia sprogimai.
2009 metais Šiaurės Korėja branduolinį bandymą atliko už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės Pchenjano. Tuo metu Dorota Grejner-Brzezinska iš Ohajo valstijos universiteto su kolegomis kūrė būdus, kaip patobulinti GPS, ir pastebėjo, kad bangos iš aukštesniosios atmosferos sukelia signalų, kuriuos gauna GPS palydovai, trikdžius.
Grįžę prie skaičiavimų, mokslininkai aptiko, kad „triukšmo“ šaltinis iš tiesų buvo branduolinis bandymas. Kadangi požeminiai atomo branduolio dalijimosi bandymai sukuria galingas jėgas, kurios sukrečia Žemės plutą, bangos nuo paviršiaus keliauja į aukštesniąją atmosferą. Ten D. Grejner-Brzezinska jas ir užfiksavo.
Mokslininkai tuomet sukūrė algoritmą, padedantį tokius branduolinius bandymus išskirti, ir analizavo istorius GPS duomenis, norėdami nustatyti, ar tokiu būdu galima aptikti praeityje vykusius bandymus. Ir jiems pavyko.
Tuomet D. Grejner-Brzezinska susisiekė su tyrėjais iš observatorijos „Very Large Array“, kurią sudaro nuošalioje Naujosios Meksikos dykumoje išdėstyti 27 radijo teleskopai. Jie peržiūrėjo savo turimus duomenis ir nustatė, kad gali aptikti požeminį branduolinį bandymą, kurį Jungtinės Valstijos 1992 metais atliko Jutoje, teigė J. Helmboldtas. Paaiškėjo, kad branduolinių bandymų sukelti trikdžiai atmosferoje iš tiesų deformuoja radijo bangas.
Tačiau naujoji technologija dar ne iki galo išbandyta, tad neaišku, ar mokslininkams tokiu būdu pavyks branduolinius bandymus atskirti nuo mažų žemės drebėjimų ar sprogdinimų kasyklose, pridūrė J. Helmboldtas. Jis pastebėjo, kad naujos technologijos jau egzistuojančio tinklo nepaleis, tačiau galiausiai galėtų jį papildyti.
Kadangi palydovai aprėpia visą pasaulį, jie galbūt galėtų aptikti sprogimus, kurie vyksta vietovėse, kurias egzistuojantys seismologijos jutikliai dengia prasčiau. O jei vyriausybės sumažins Žemę sukrečiančių branduolinių sprogimų skaičių, juos GPS ar radijo teleskopais pastebėti bus dar lengviau, aiškino J. Helmboldtas.
„Jei sugalvoji būdą, kaip apriboti, kiek energijos patenka į Žemės plutą, energija vis tiek turi kažkur patekti, taigi ji būtų nukreipiama į atmosferą“, – sakė jis.
