Knygą apie pasaulį, kuriame gyvename parašęs profesorius Jonas Grigas įsitikinęs, kad technologijų pažanga pranoks dabartinius žmonių lūkesčius, tačiau vykstantys procesai turės ir savo neigiamą pusę. Ypač technologijų pažanga turėtų atsiliepti žmonių (vartotojų) sveikatai. 
Knygą apie pasaulį, kuriame gyvename parašęs profesorius Jonas Grigas įsitikinęs, kad technologijų pažanga pranoks dabartinius žmonių lūkesčius, tačiau vykstantys procesai turės ir savo neigiamą pusę. Ypač technologijų pažanga turėtų atsiliepti žmonių (vartotojų) sveikatai.
– Knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename (mokslininko akimis)“ užsimenate apie didėjantį nuodų sandėlį žmonių kūnuose. Paaiškinkite šio savo teiginio reikšmę?
– Norėjau pasakyti, kad pastaraisiais metais mokslininkai sukūrė dešimtis tūkstančių chemikalų, tačiau jų poveikis žmogui nebuvo patikrintas. Iki šiol patikrintas tik ketvirtadalis medžiagų ir daugeliu atveju patvirtinta, kad jos yra kenksmingos žmogui. Jie (chemikalai) yra paskleisti mūsų buityje. Chemikalų yra mūsų kilimuose, balduose, plastmasės detalėse, automobiliuose. Tokių dalykų namuose turime dešimtimis, o gal net šimtais. Jie garuoja, patenka į mūsų kvėpavimo takus. Arba plastmases ir kitus prietaisus išmetame, tada juose esančios kenksmingos medžiagos patenka į gruntinius vandenis, kuriuose geriame. Slypinčio pavojaus daugelis žmonių net nejaučia. Vienas JAV žurnalistas paprašė ištirti jį mokslo laboratorijoje. Paaiškėjo, kad jo kraujyje yra tikras nuodų sandėlis. Nors jis gyveno švarioje aplinkoje, valgė pakankamai sveiką maistą, nebuvo arti cheminių gamyklų. Jo kraujyje rado daugiau kaip 150 nuodingų chemikalų. Jis parodė, kad panašų nuodų sandėlį su savimi nešiojasi daugelis amerikiečių ir europiečių. Tai didelis iššūkis, kuris verčia susirūpinti, ar mes ne per daug chemikalų naudojame savo buityje. Kartu su visokiais oro gaivikliais, indų plovikliais ir panašiais dalykais. Tų produktų visų nė neišvardysi. Chemikalų yra medžiagose, kurios turi būti apsaugotos nuo ugnies. Kilimuose, balduose, plastmasėse. Jie garuoja, skleidžia molekules, kurias mes įkvepiame.
– Kaip būtų galima išvengti tokių buityje slypinčių pavojų?
– Tenka pripažinti, kad iš tikrųjų to išvengti praktiškai neįmanoma. Technologijos nusistovėjusios, todėl taip paprastai nieko nepakeisi. Kas buvo padaryta, tas padaryta. Kažkas prieš daugelį metų sugalvojo pasipelnyti žmonių sveikatos sąskaita (gal net patys to nežinodami). Visa tai, kaip dabar matome, kažkam puikiai pavyko. Negerai, kai kuriamos medžiagos panaudojamos gaminant produkciją, prieš tai nepatikrinus jų kenksmingumo žmogui ir jo aplinkai. Tas tęsiasi dešimtmečius, tačiau, manau, kad šis procesas nesustos.
– Kaip vertinate technologijų pažangą ir poveikį žmogui, jo buičiai?
– Gyvenimas vis labiau tampa skaitmeninis. Ateityje technologijų įtaka tik augs, nes į jas daug investuojama. Sparčiai plinta išmanieji telefonai. Jau sukurti prototipai, kurie nebebus vadinami telefonu. Jame bus viskas – telefonas, radijas, televizorius, vaizdo kamera, kiti įmantrūs prietaisai, kuriuos dabar matome tik kino filmuose. Į nešiojamo įrenginio atmintį galėsime surašyti visą savo gyvenimą. Tai atveria nepaprastai dideles perspektyvas, kurios pakeis žmogaus gyvenimą. Vienintelė problema, kad visa ši informacija, kurią mes priimame ir siunčiame perduodama elektromagnetinėmis bangomis (mikrobangų impulsais). Šios mikrobangos kenkia žmogui. Šioms technologijoms plėtojantis vis labiau didės elektromagnetinė tarša. Pastaroji tampa tokia pati pavojinga, kaip ir cheminė tarša. Iš vienos pusės, gyvenimo kokybė tikrai gerės, bet mes, žmonės, skaudžiau už tai sumokėsime.
– Visą šį procesą savo knygoje apibūdinote kaip „zombių kūrimą“. Ar tikrai žmonija žengia link to?
– Taip, tikrai taip. Didžiosios pasaulio šalys – JAV ir Rusija – tuo jau užsiima seniai. Daug kas buvo išbandoma karo pramonėje. Supratus, kad technologijos gali valdyti žmonių protus, nutarta tuo pasinaudoti. Kariškiai prieš kelis dešimtmečius mokslininkas iškėlė idėją, kad šie sukurtų technologijas leidžiančias valdyti atskirų žmonių arba žmonių grupių veiksmus. Buvo atliekami įvairūs eksperimentai. Spaudoje buvo aprašyta daug pavyzdžių, kaip viskas vyko.
