Pedantiškai išanalizavęs faktiškai kiekvieną savo gyvenimo aspektą nuo 1989-ųjų, Stefanas Volframas (Stephen Wolfram) pastebėjo: „Kuo daugiau nesvarbių ir minimalaus intelekto reikalaujančių užduočių paverčiu rutina, tuo daugiau energijos lieka svarbioms ir intelekto reikalaujančioms užduotims.“
Pedantiškai išanalizavęs faktiškai kiekvieną savo gyvenimo aspektą nuo 1989-ųjų, Stefanas Volframas (Stephen Wolfram) pastebėjo: „Kuo daugiau nesvarbių ir minimalaus intelekto reikalaujančių užduočių paverčiu rutina, tuo daugiau energijos lieka svarbioms ir intelekto reikalaujančioms užduotims.“
Mes per daug laiko skiriame kasdienėms užduotims. 2010-iais metais atliktas tyrimas parodė, kad biuruose dirbantys žmonės susitikimus planuoja vidutiniškai 5 valandas per savaitę. Taip pat paaiškėjo, kad visą pusdienį per savaitę skiriame „būtinoms, tačiau nesvarbioms užduotims“, tarkim, gautų el. laiškų filtravimui.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog technologijos turėtų palengvinti šį procesą. Žinoma, taip ir yra. Važiuoti automobiliu iš Klaipėdos į Vilnių užtrunka daug ilgiau negu važiuojant karieta. Dabar galime komunikuoti su visu pasauliu realiuoju laiku – el. paštu ar „Facebook“ žinutėmis.
Užuot keliavę ar komunikavę mažiau, mes elgiamės priešingai: keliaujame daugiau, komunikuojame ilgiau. Prieš keletą metų „Google“ vadovas Erikas Šmidtas (Eric Schmidt) sakė, jog „kas dvi dienas mes sukuriame daugiau informacijos negu per visą laiką nuo civilizacijos pradžios iki dabar.“ Blogiausiausia, kad didžioji dalis šios informacijos nėra svarbi.
Kovodami su turinio gausa, mes „multitaskiname“. Perjunginėjame pavaras ne tik tarp paprastų užduočių, tačiau ir tarp tų, kuriomis giliai rūpinamės. Prarandame save, santykius, net žmogiškumą. Informacijos apimtys išaugo, o mūsų gebėjimas juos apdoroti – nepasikeitė.
Kompiuteriai pavaduoja žmogų
Kai kompiuteriai nudirba dalį kasdienių darbų, mes turime daugiau laiko spontaniškesnėms bei intelekto reikalaujančioms užduotims – būtent jos ir svarbiausios žmogiškai prigimčiai. Atrodo, jog kompiuteriai jau dabar pavaduoja žmogų. Bankomatas leidžia išsiimti pinigų, o mano kalkuliatorius atlieka visus matematinius veiksmus.
Iš tiesų, negalima teigti, jog šios užduotys atliekamos pačių kompiuterių – mes jas „sužadiname“ patys. Išsiimti pinigus bankomatu yra daug lengviau negu einant į banką ir laukiant eilėje, tačiau mes vistiek turime eiti iki bankomato ir jį „sužadinti“. Tikrasis pavadimas bus tuomet, kada kartą „sužadinus“ kompiuteriai prisitaikys prie mūsų, o ne mes prie jų.
Kompiuteriai patikimai ir automatiškai žmogų pavaduos tuomet, kai gebės identifikuoti jūsų aplinką ir kontekstą bei taip suprasti, ko norite iš tikrųjų. Garsus tinklaraštininkas IT temomis, Robertas Skoblas (Robert Scoble) teigė, jog ateityje turėsime įrenginį „apsaugantį mus nuo spaudinėjimo ant ekrano“ bei „pagerinantį kasdienį gyvenimą“:
„Ateityje mano mobilusis telefonas žinos, kad noriu užsisakyti picos. Žinos, kad įlipau į savo automobilį. Žinos, kas dar yra automobilyje kartu su manimi. Jis turės kontekstinę informaciją ir pasiūlys užduotis atlikti pats. Tarkim, mano darbų sąraše bus įrašas „nusipirkti plaktuką parduotuvėje“. Kompiuteris žinos, kad šalia „Čili picos“ yra tokia parduotuvė. Ir jis žinos, kad turiu laisvas 15 minučių. Taigi, gausiu pasiūlymą tuo pačiu nuvykti į parduotuvę įsigyti plaktuką.“
Nemanau, jog ši technologija apsiriboja picomis ir plaktukais. Žadintuvas turi būti automatiškas nustatytas pagal tai, kada įvyks jūsų pirmas susitikimas kitą rytą. Kai „autopilotu“ važiuojantis automobilis atsiduria kamščiuose, susitikimai turi būti automatiškai perkelti į vėlesnį laiką.
Kai išeinate iš vakarėlio, taksi jau turi laukti jūsų. Užuot žiūrėjus į neįdomias reklamas, jūsų televizorius turi rodyti filmo, kuris jus domina, „trailerį“. Kai kas nors vėluoja, tie žmonės neturėtų jums rašyti SMS. Žinutė su esamom koordinatėmis bus nusiunčiama automatiškai.
Nauja technologijų banga?
Panagrinėjus visas ateities, kurioje kompiuteriai pavaduoja žmones, padarinius, darosi baugu. Netgi dabar rūpinamasi dėl daugybės privatumo bei saugumo pažeidimų – kompiuteriai žino per daug informacijos apie kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą. Susirūpinimas privatumu išaugs.
Technologijų „milžinės“, o taip pat ir pradedantieji „startupai“, dalyvauja šiame masiniame technologijų judėjime. Mes negalime pakeisti technologijų vystymosi trajektorijos, tačiau galime jai deramą dėmesį. Potencialas yra didelis, tad pasiūla bus ne ką mažesnė. Prisiminus, kad brangiausias žmogaus išteklis yra būtent laikas, galime prognozuoti didžiulį žiniasklaidos bei visuomenės susidomėjimą šia technologijų sritimi.
