Nuotolinio valdymo pultelis yra vienas iš kelių dalykų, kurį galima rasti beveik bet kuriuose namuose (kaip ir televizorių). Prietaisas pakeitė daugelio namų gyventojų kasdienybę – muzikos klausymosi, televizijos ir namų kino peržiūrų įpročius. Jau daugiau nei 62 metus pasaulio televizijos žiūrovams nuotolinio valdymo pultelis leidžia nesivarginti ir nesikelti nuo sofos perjungiant kanalą. Tiesa, šie prietaisai prieš penkiasdešimtmetį atrodė visiškai kitaip, o šiandien jiems gresia išnykimas. Kas pasikeitė?
 Televizoriaus valdymas „Zenith Flash-Matic“ pulteliu |
|---|
Nuotolinio valdymo pultelis yra vienas iš kelių dalykų, kurį galima rasti beveik bet kuriuose namuose (kaip ir televizorių). Prietaisas pakeitė daugelio namų gyventojų kasdienybę – muzikos klausymosi, televizijos ir namų kino peržiūrų įpročius. Jau daugiau nei 62 metus pasaulio televizijos žiūrovams nuotolinio valdymo pultelis leidžia nesivarginti ir nesikelti nuo sofos perjungiant kanalą. Tiesa, šie prietaisai prieš penkiasdešimtmetį atrodė visiškai kitaip, o šiandien jiems gresia išnykimas. Kas pasikeitė?
Nuo laidų, lojančių šunų ir vos kelių mygtukų
Nuotolinio televizijos valdymo pultelio istorija mena daugiau nei šimtmetį. 1893 metais garsusis mokslininkas Nikolas Tesla savo patento paraiškoje apibūdino nuotolinio valdymo pultelį. 1950 metais išradėjo viziją įgyvendino „Zenith Radio Corporation“, pristatę pirmąjį televizoriaus valdymo pultelį „Lazy Bones“. Jis toli gražu nepriminė mūsų svetainėse gulinčių televizoriaus valdymo prietaisų. „Lazy Bones“ tuo metu turėjo viso labo keturis mygtukus, o prie televizoriaus buvo prijungtas laidu.
Pirmoji visiškai belaidė televizoriaus nuotolinio valdymo sistema buvo sukurtas tik po penkerių metų, „Zenith“ inžinieriaus Eugene'o Polley. Valdymo pultelis labiau priminė ginklą nei tradicinį valdiklį ir veikė šviesos siųstuvo principu. Įtaiso siunčiamas šviesos signalas patekdavo į fotoelektrinį kolektorių. Toks veikimo principas turėjo trūkumų – pulteliu buvo būtina itin tiksliai taikytis, o šviesos signalo kolektorius neretai maišė siųstuvo šviesą su kitais šviesos šaltiniais.
Vos po metų kompanijos konkurentai rinkoje pristatė mechaninį pultelį, veikiantį ultragarso principu. Prietaise buvo įtaisyti mechaniniai jungikliai, kurie skleisdavo skirtingo dažnio ultragarsą. Ultragarsą atpažindavo televizorius. Toks sprendimas buvo kiek patogesnis, tačiau jis sukeldavo ant kojų namie esančius šunis, kartais ultragarsas buvo girdimas net žmonių.
„Zenith Space Commander“
Be to, tokie nuotoliniai televizijos valdymo pulteliai galėjo tik pakeisti kanalą, išjungti arba įjungti garsą. Nuotolinio pultelio tobulėjimo tempai nepajėgė pasivyti televizijos: išpopuliarėjus kabelinei televizijai, kanalų kiekis išaugo iki triženklių skaičių, buvo pristatyti modernesni televizoriai bei pradėta siūlyti teleteksto paslauga.
Dėl šios priežasties BBC televizijos kompanija „Ceefax“ septyniasdešimtųjų pabaigoje pristatė pultelį, leidžiantį įvesti 9 skaitinius simbolius ir surinkti triženklį numerį, pakeisti vaizdą į tekstą ekrane, keisti televizoriaus garso stiprumą, ryškumą ir kitus parametrus. Toks televizoriaus pultelis labiausiai priminė mūsų namuose gulinčius TV valdymo pultelius. Tuo tarpu BBC kompanijos inžinieriai 1977–1978 metais pirmieji sukūrė ITT infraraudonųjų spindulių protokolą ir prototipinius pultelius, siunčiančius signalą infraraudonaisiais spinduliais.
1980 metais, kuomet labiausiai paplitę buvo ultragarsiniai 40 kHz dažnio pulteliai, kanadiečių kompanija „Viewstar“ pristatė kabelinės televizijos konverterį su pramoninių infraraudonųjų spindulių principu veikiančiu pulteliu. Produktu pradėjo prekiauti „Philips“ kompanija. „Viewstar“ išradimas gerokai pranoko konkurentus ir per 9 metus buvo parduota 1,6 milijono kabelinės televizijos konverterių su naujos kartos pulteliu.
Gerokai patobulėję ir daugiau funkcijų aprėpti pajėgę pulteliai buvo rimtas šuolis televizijos ir pramogų elektronikos pramonėje. Šio amžiaus pradžioje vartotojų elektronikos įrenginių skaičius gerokai šoktelėjo ir po CEA (Consumer Eletronics Association) atliko tyrimo paaiškėjo, jog vienoje namų valdoje buvo galima rasti vidutiniškai keturis skirtingus nuotolinio valdymo pultelius. Kiekvienas pultelis buvo skirtas atlikti skirtingus darbus – valdyti skaitmeninę vaizdo kamerą, DVD grotuvą, televizorių, garso aparatūrą ir kitus įrenginius. Todėl buvo nuspręsta kurti naujos kartos programuojamus pultelius, kuriais kelis skirtingus namų technikos įrenginius galima buvo valdyto vienu metu.
Televizijos pulteliai šiandien
Šiandien televizijos pulteliai gerokai pasikeitė. Jie gali valdyti kelis prietaisus, turi krūvą mygtukų, veikia gerokai ilgiau ir tiksliau nei anksčiau. Bet tai toli gražu nereiškia, kad mažųjų pagalbininkų laukia šviesi ateitis: visai gali būti, kad pultelių laukia dinozaurų likimas.
Radijo transliuotojai 50 mln. klausytojų pritraukė per 38 metus, televizija tiek pat žiūrovų – per 13, o internetas šią ribą pasiekė viso labo per ketverius metus. Tokioje aplinkoje, kai žmonių poreikiai sparčiai didėja ir itin greitai keičiasi – dabar televizoriuje jau reikia ir interneto, ir programėlių, ir turinį norisi naudoti interaktyviai – tradiciniai pulteliai jau nebepajėgūs patenkinti mūsų poreikių.
Vieni pirmųjų pakeisti pultelių valdymą pasišovė „Hillcrest Labs“. Kompanija 2006 metais pristatė „Loop pointer“ – pultelį/pelę televizoriui. Valdymo pultelis turi slankiojantį ratelį, dešinįjį ir kairįjį pelės mygtuką bei du papildomus mygtukus Speciali „Freespace“ judesio valdymo sistema leido jį naudoti kaip tradicinę pelę vedžiojant po televizoriaus ekraną.
Tiesa, vargu ar šis sprendimas spės įsitvirtinti. Jaunajai kompanijai mina ant kulnų didieji televizorių gamintai. Korėjiečių kompanija „Samsung“ užsibrėžė leisti vartotojams apskritai atsikratyti valdymo pulteliais ir savo naujuosiuose televizorių modeliuose pristatė „Smart Interaction“ funkciją – galimybę televizorių valdyti balsu ir gestais.
Naujieji televizoriai pasitelkia integruotus mikrofonus ir kamerą bei reaguoja į balso komandas, rankų judesius. „Smart Interaction“ pakankamai tiksliai atpažįsta rankos judesius, todėl televizoriaus ekrane įjungtą naršyklę ranka galima valdyti per kelius metrus nuo televizoriaus. Naujausi tos pačios bendrovės televizoriai taip pat sėkmingai reaguoja į balsą. Tiesa, suprantamų kalbų sąraše nėra lietuvių kalbos – ir dėl mūsų rinkos dydžio vargu ar jos kada nors sulauksime.
Kitas ne mažiau garsus Pietų Korėjos elektronikos milžinas LG taip pat turi ką pasiūlyti norintiems atsisakyti tradicinių pultelių – „Magic Remote“. Juo televizorių valdyti taip pat patogu, kaip pele – kompiuterį, be to, su tokiu pulteliu televizorių galima valdyti ir gestais, ir balsu.
Panašius valdymo būdus į rinką pristato ir kiti didieji televizorių gamintojai. Valdymas balsu populiarėja mobiliuosiuose prietaisuose, namų apyvokos įrangos naudojime. Daugiau nei 62 metus tarnavę nepakeičiami namų kompanionai išeina į pensiją ir užleidžia vietą naujoms valdymo formoms. O gal ir Jūs televizorių jau valdote ne tradiciniu būdu?
