Lempučių pasaulyje pastaruoju metu – daug pokyčių ir klausimų: kurią pasirinkti, kurios perdega greitai, o kurios tarnauja ilgiau? Viena aišku – lemputės kažkada perdega. O naujųjų elektrą taupančių lempučių į atliekų konteinerius mesti negalima (tam tikrų rūšių – nerekomenduojama). Todėl GRYNAS.lt domėjosi, kurgi reikėtų jas dėti ir ar noriai tokias pavojingas atliekas priima tie, kam ši pareiga priklauso?
GRYNAS.lt skaitytoja Paulina panaudotas kaitrines lemputes nunešė į Vilniuje, Antakalnio rajone įsikūrusią „IKI“ parduotuvę.
„Pardavėja sakė, kad tą lemputę už mane gali išmesti į šiukšliadėžę. Iš nustebusio žvilgsnio supratau, kad apskritai pirmą kartą girdi apie tai, kad parduotuvėse turėtų būti priimamos lemputės, – vėliau GRYNAS.lt pasakojo mergina. – Sakė, jog parduotuvėje surenkamos tik baterijos. Kadangi nenorėjau, jog mano lemputės būtų išmestos į šiukšlių dėžę, išsinešiau jas neatidavusi.“
Kaitrinės ir LED lemputės – ne visur priimamos
Įmonės „Eko-šviesa“ vykdantysis direktorius Tadas Ruželė teigė, jog pagal šiuo metu galiojančias Europos sąjungos direktyvas, nereikalaujama į surinkimo punktus nešti kaitrinių, halogeninių bei diodinių (LED) lempučių. Jos tiesiog nėra laikomos pavojingomis atliekomis. Tačiau jei esate „žalias“ vartotojas – nepatingėkite atnešti ir jų.
„Tikiuosi, artimiausiu metu bus pradėti surinkinėti ir LED'ai. Dėl kaitrinių lempučių – jų stiklas plonas, manoma, kad jis susitraiško vos ne iki dulkių smulkumo, na o metalas – surūdija. Tačiau bet kokią elektroniką vis dėlto geriausia nunešti į punktus“, – teigė T. Ruželė.
„Eko-šviesos“ direktorius pridūrė, jog diodinių lempučių (LED) perkama ir naudojama mažiau.
„Žmonės prisiperka kinietiškų gaminių, tos lemputės per kokius tris mėnesius perdega, o tada didieji gamintojai gauna pylos, kokios prastos tos taupiosios lemputės. Nereikia norėti už „zaporožiečio“ kainą nusipirkti mersedesą“, – vaizdingai palygino T. Ruželė.
Palankesnė tvarka – nuo ateinančių metų
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė teigė, jog prekybos centrai iš Jūsų paims lemputę tik tuomet, jei pirksite naują.
„Prekybos centrai perkant naują lemputę turi sudaryti galimybę atiduoti seną. Toks pats reikalavimas galioja visai elektros įrangai. Nuo kitų metų pradžios platintojai privalės nereikalaudami nieko pirkti ar papildomai sumokėti priimti panaudotas lemputes. Dar yra savivaldybių stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės bei gamintojų ir importuotojų asociacijos“, – kalbėjo I. Valavičienė.
Kadangi kaitrinės lemputės nelaikomos pavojingomis atliekomis ir neturi jokių cheminių medžiagų savo sudėtyje, I. Valavičienė teigė, jog jas galima mesti į buitinių atliekų konteinerį.
Tačiau jei parduotuvė atsisakytų priimti dujines, dienos šviesos lemputes bei kitas taupiąsias lemputes, kurios paženklintos perbraukto konteinerio ženkliuku, ministerijos atstovės teigimu, prekybininkams grėstų tūkstantinės baudos.
Lempučių priėmimo punktai
Lemputės turi būti renkamos atskiruose konteineriuose, kad nesudužtų. Joms sudužus gali garuoti gyvsidabris ar kitos cheminės medžiagos ir sudužusi lemputė tampa netinkama perdirbti.
Jei nunešus taupiąją lemputę į prekybos centrą buvo atsisakyta ją priimti, reikia apie tai pranešti savo rajono Aplinkos apsaugos departamentui.
„Tuomet inspektorius turėtų reaguoti – važiuoti ir patikrinti tą parduotuvę“, – teigė I. Valavičienė.
Lietuvoje įvairias elektros lemputes surenka bendrovės „Eko-šviesa“, asociacija EEPA bei Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA).
- „Eko-šviesos“ lempučių surinkimo punktai.
- Asociacijos EEPA surinkimo punktai.
- Gamintojų ir importuotojų asociacijos surinkimo punktai.
Parduotuvių tinklai - kiekviename priėmimo sąlygos skirtingos
Nors punktų per visą Lietuvą – gausybė, neabejojame, kad patogiau būtų lemputes nunešti iki artimiausios parduotuvės. Tačiau kaip reaguos kasininkė, kai jai ištiesite tokią „dovanėlę“?
Pasirodo, tai priklausys nuo to, kurio prekybos tinklo parduotuvėje esate.
„Norfa“ priima visų rūšių lemputes – nesvarbu, kokios jos bebūtų, ir ar perka klientai naujas lemputes, ar ne, – dėstė prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis. – Tik tiek, kad dažniausiai atnešami pasibaigę elementai, o kad kas nors atneštų lempučių – labai retas atvejis. Girdėjau, jog nuo naujųjų metų bus galima bet kokius elektrinius įrenginius atnešti į parduotuves ir priduoti. Bet žmonės dar turbūt neįpratę – nei prie naujųjų lempučių, nei prie jų pridavimo.“
Paklaustas, ar aplinka susirūpinę pirkėjai nesukelia parduotuvei papildomų išlaidų atnešę lemputes, D. Ryliškis priminė apie pardavėjų pareigas.
„Mes vykdome Lietuvos įstatymus, ir tiek“, – teigė „Norfos“ atstovas.
„Maximos“ prekybos tinklo atstovė Olga Malaškevičienė teigė, jog šio tiklo prekybos centruose senas lemputes galite palikti, jei čia pat nusiperkate naują.
„Galimybės pirkti vienos rūšies lemputę, o atnešti priduoti kitos rūšies, pavyzdžiui, kaitrinę, kol kas nėra. Na, o nuo naujųjų metų priimsime lemputes bet kokiu atveju. Jau ruošiame specialias dėžutes, kuriose klientai galės palikti lemputes“, – dėstė „Maximos“ atstovė.
Ji pritarė „Norfos“ atstovo teiginiui, jog entuziastų, atnešančių lemputes – nedaug. „Dažniausiai tai yra didmiesčių gyventojai“, – pridūrė ji.
Kaitrinėms – konteineris arba specialūs supirkimo punktai
„Senukų“ prekybos centruose surenkame tas elektros lemputes, kurios pagal LR „Atliekų tvarkymo įstatymą“ yra laikomos pavojingomis gamtai ir turėtų būti perdirbtos. Tai yra fluorescencinių lempų lemputės, tiesioginės fluorescencinės lempos, kompaktinės fluorescencinės lempos, didelio ryškumo išlydžio lempos, įskaitant suslėgto natrio lempas ir metalų halidų lempas bei žemo slėgio natrio lempas. Paprastos kaitrinės lemputės nėra įvardintos minėtame įstatyme kaip keliančios žalą gamtai ir žmogaus sveikatai, todėl jų nesurenkame“, – vardijo bendrovės „Senukų prekybos centras“ komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė.
Moteris teigė, jog visos jos išvardytos lemputės priimamos ir tuo atveju, jei gyventojas prekybos centre nieko nepirko.
„Taip pat gyventojai į specialiai tam skirtas dėžes gali sumesti ir nebenaudojamas smulkias elektronikos prekes: virdulius, plaukų džiovintuvus, kompiuterių dalis ir kt. O kur rasti dėžes, į kurias galima įmesti perdegusią elektros lemputę, suteikia mūsų informacijos centrų darbuotojai“, – pridūrė ji.
Laime Petraitytė teigė, jog į „Senukų“ prekybos centrą lemputę atneša po 1–2 žmones per dieną. Atstovė atskleidė, jog surinkimo dėžių nepritrūksta, nors iš visų kalbintų prekybos centrų akivaizdu, kad į „Senukų“ prekybos centrą lempučių atnešama dažniausiai.
„Mūsų nuolatiniai klientai jau žino, kur galima rasti perdegusioms elektros lemputėms utilizuoti skirtas dėžes, ir drąsiai šia galimybe naudojasi. Tie, kurie nežino, kur mesti lemputes, tiesiog pasiteirauja. Visuomet stengiamės kiekvienam suteikti tikslią informaciją“, – teigė moteris.
Atsiras kelių skyrių dėžių elektronikai
„Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta teigė, jog šio prekybos tinklo parduotuvėse surenkamos elektros lemputės, kurios teisės aktuose priskiriamos „Elektros ir elektroninei įrangai“ (EEĮ), arba kitaip tariant, yra energiją taupančios lemputės. Jas pirkėjai gali atiduoti tik pirkdami naujas lemputes.
Kadangi bendrovė „Palink“, valdanti šį prekybos tinklą yra asociacijos EEPA (elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos) narė, nuo Naujųjų metų „IKI“ parduotuvėse turėtų atsirasti asociacijos suteiktos kelių skyrių dėžės, į kurias pirkėjai galės mesti nebetinkamus naudoti galvaninius elementus (baterijas), taupiąsias lemputes ir kitą smulkią elektros bei elektroninę įrangą.
„Šiuo metu žmonių, kurie atneša nebetinkamas naudoti elektros lemputes, tikrai nėra daug, – pridūrė Valdas Lopeta. – Vis tik priprasti rūšiuoti ir perdirbti atliekas reikia laiko, tačiau kuo daugiau įmonių sudarys sąlygas savo darbuotojams, pirkėjams ir klientams rūšiuoti, kartu racionaliai naudoti elektros energijos, popieriaus, vandens ir kitus resursus, tuo greičiau tai taps kasdienybe.“
Kokybiška žaliava tinka naujoms lemputėms
Surinktos lemputės yra perdirbamos, gaunant vertingų medžiagų antriniam panaudojimui: stiklo, metalo ir kitų detalių. Lietuvos gyventojų lemputės dažniausiai perdirbamos Latvijoje.
Perdirbimo proceso metu gaunami gyvsidabrio garai surenkami atskirai ir, laikantis griežtų reikalavimų, saugomi iki susikaups išgabenimui pakankamas jų kiekis. Iki šiol gyvsidabrio atliekos buvo gabenamos saugoti saugioje vietoje, Latvijoje – į druskos kasyklą, tačiau vykstant technologinių procesų plėtrai, ieškoma galimybių naudoti gyvsidabrį naujų produktų gamyboje.
Perdirbėjai yra suinteresuoti užtikrinti perdirbimo proceso metu gautų medžiagų (tarp jų liuminoforo miltelių) kokybę ir pasiekti, kad jos būtų grąžinamos antriniam panaudojimui būtent elektros lempučių gamyboje.