Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę.
Marsaeigis „Curiosity“. NASA nuotr.
Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) nusileidimas Marse pavadintas inžinerijos stebuklu. Netrukus po nusileidimo Žemės „kaimynę“ Saulės sistemoje pasiekęs robotas pradėjo siųsti pirmąsias Marso paviršiaus nuotraukas.
Istorinis laimėjimas
Paskutinės NASA astrobiologinės misijos vyko dar aštuntajame dešimtmetyje ir dėl to beveik vieną toną sverianti laboratorija su ratais kelia didžiulį mokslininkų susidomėjimą. „Aštuonerius metus rengėmės ir svarstėme visus blogiausius scenarijus, – „Reuters“ teigė vyriausiasis „Curiosity“ inžinierius Miguelis San Martinas. – Negalima apie tai negalvoti.“
NASA inžinierių teigimu, tai buvo didžiausias iššūkis ir nepaprastas laimėjimas kosmoso robotų istorijoje. Anot jų, ši misija atvers duris naujai kosmoso tyrinėjimo erai. Be to, JAV kosmoso agentūrai tai buvo milžiniškas laimėjimas po to, kai šalies vyriausybė nusprendė apkarpyti agentūros biudžetą ir nutraukti kosmoso erdvėlaivių programą, kuri daugiau kaip 30 metų buvo NASA pasididžiavimas.
„Pamatęs planetos paviršiaus ir ant jo nusileidusio roboto nuotrauką supranti, kad tai yra inžinerijos stebuklas“, – susirinkusiems žurnalistams teigė vyriausiasis projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris.
Dvejus metus vykdytas projektas įveikė bene svarbiausią kliūtį – sėkmingai nusileisti Marse. Pagrindinis 2,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 7 mlrd. litų) kainavusio projekto tikslas – ištirti Raudonosios planetos cheminę sudėtį ir geologiją.
JAV prezidentas Barackas Obama sveikino su tokiu laimėjimu ir teigė: „Sėkmingas „Curiosity“ nusileidimas žymi dar neregėtą technologinį žygdarbį, kuris taps mūsų tautos pasididžiavimu.“
Vertindamas sėkmingą marsaeigio nusileidimą Raudonojoje planetoje Lietuvoje esančio Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininkas Donaldas Zanevičius teigė, kad tai žymi naujos kosmoso tyrimų eros pradžią. „JAV dar kartą pademonstravo, kad technologijų srityje jiems lygių nėra“, – sako jis.
Išlaikyti pranašumą
Pasak D. Zanevičiaus, kuris kartu yra ir Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas, išaugęs JAV dėmesys Marsui byloja apie pasikeitusį šios šalies kosmoso strategijos kursą. Pastaruosius dvejus metus JAV nebeleidžia raketų į Tarptautinę kosminę stotį, o savo šalies astronautus ten nuskraidina rusiškomis raketomis. Taip pat pastebimai sumažėjo JAV dėmesys Mėnuliui, kurį vis aktyviau tyrinėja Kinija. Susitelkdama į Marso tyrimus kosmoso srityje pirmaujanti JAV bando išlaikyti dominuojamas pozicijas.
„Visos lėšos ir protai buvo sukoncentruoti naujam žingsniui kosmose ir tas žingsnis žengtas“, – sako D. Zanevičius.
Jo teigimu, kosmoso tyrimuose susilieja mokslas, technologijos ir politika. „Pastaruoju metu JAV sulaukė kritikos dėl to, kad juos pasiveja Kinija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES), – kalbėjo mokslo daktaras D. Zanevičius. – Nusprendę susitelkti į Marsą JAV pirmiausia laimėjo politinę dvikovą.“
Kitos pasaulio valstybės nenori atsilikti kosmoso srityje ir taip pat vykdo įvairius projektus. Vienoms iš jų pavyksta: į kosmoso platybes iškeliami pirmieji šalies astronautai, į beribes erdves paleidžiami palydovai, skiriamos milžiniškos lėšos ir ugdomi jauni specialistai. Tačiau ne visoms iš jų pavyksta prilygti JAV.
Šios šalies pranašumas, anot D. Zanevičiaus, yra tai, kad ji skiria lėšų tokiam mokslui, kuris pavirsta konkrečia technologija. „NASA ir didieji JAV universitetai atrado šiems laimėjimams reikalingų žmonių ir skirdami milijardus dolerių padarė tai, ko, mano manymu, šiandien jokia kita valstybė padaryti negali“, – teigė jis.
Ne tik moksle ar technologijose, tačiau ir kitose veiklos srityse JAV pirmauja tarp kitų pasaulio valstybių, nes šalies politikai didžiausia vertybe laiko talentingus žmones, tvirtina D. Zanevičius. „Jie supranta, kad iš milijono galima surasti 1–2 potencialius Nobelio premijos laureatus, – tvirtina Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininkas. – Tereikia pasikviesti juos iš viso pasaulio ir sudaryti sąlygas kurti bei tobulėti.“
Lietuvos indėlis
Vis dėlto nereikia susidaryti įspūdžio, kad kosmoso erdvė yra vien didžiųjų valstybių „žaidimų aikštelė“. Mažiau pažangios valstybės siekia kaip įmanoma labiau prisidėti prie kosmoso tyrimų. Tarp jų yra ir Lietuva – praėjusių metų pabaigoje ji paskelbė apie planus į orbitą paleisti šalies mokslininkų sukurtus nanopalydovus.
Šiuo metu mūsų šalyje kuriamų palydovų autoriai tikisi, kad iki 2015 metų Lietuva taps kosmine valstybe. Tai padaryti tikimasi dalyvaujant ES inicijuotoje programoje QB50, pagal kurią numatyta į kosmosą vienu metu iškelti iki 50 nanopalydovų.
„Reikia sveikinti, kad Lietuvoje atsirado būsimų kosmoso specialistų, – džiaugėsi D. Zanevičius. – Manau, kad po kelerių metų esant reikiamai paramai ir paskatinimui galima pasiekti tikrai daug.“
Norint sukurti nedidelį palydovą reikia ne tik ekspertinių žinių ir pakankamo finansavimo, tačiau taip pat atlaikyti skeptikų teiginius, esą kosmoso platybės Lietuvai yra pernelyg tolimas ir nereikšmingas tikslas.
Pasak Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininko, jauniesiems Lietuvos nanopalydovų kūrėjams labai svarbus teigiamas ir valdžios, ir žiniasklaidos, ir visuomenės palaikymas. „Neužgesinkime ugnelių, kurios jau įsižiebė“, – vylėsi D. Zanevičius.
FAKTAI: NASA marsaeigis „Curiosity“
- Robotų kosmoso zondavimo misija „Mars Science Laboratory“ (MSL) buvo pradėta 2011 metų lapkričio 26 dieną.
- NASA marsaeigis „Curiosity“ Marse sėkmingai nusileido šių metų rugpjūčio 6 dieną.
- „Curiosity“ misijos Marse tikslas – ištirti planetos tinkamumą gyvybei, tyrinėti jos klimatą ir geologiją, surinkti duomenų ateities misijoms.
- MSL projekto kaina siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 7 mlrd. litų).
- „Curiosity“ sveria 899 kilogramus.
- Planuojama, kad marsaeigis tyrimus vykdys mažiausiai 687 Žemės dienas (1 Marso metus).