Nepaisant augančio žaliųjų alternatyvų tradiciniam kurui pasirinkimo, panašu, kad tradiciniu kuru varomi automobiliai artimiausioje ateityje vis dar neturės atitikmenų. Sprendžiant iš apklausų, tradicinis variklis dar bus naudojamas, ko gero, bent jau iki šio šimtmečio pabaigos. Kodėl taip turėtų būti?
Nepaisant augančio žaliųjų alternatyvų tradiciniam kurui pasirinkimo, panašu, kad tradiciniu kuru varomi automobiliai artimiausioje ateityje vis dar neturės atitikmenų, rašo BBC.
Per ilgus metus specialistas Stevenas Ashley klausimą dėl alternatyvų tradiciniam kurui uždavė technikos ekspertams, verslininkams, geriausiems inžinieriams, mokslininkams ir ekonomistams, kariūnams ir politiniams lyderiams. Reikia pripažinti, daugelis dabartinių ekspertų yra šališki, nes turi ekonominių interesų. Tačiau S. Ashley atrinko objektyviausiuosius, kurie dažnai kalbėdami nenorėdavo atskleisti savo vardo.
Ir, kad ir kaip kai kuriems bebūtų gaila, sprendžiant iš visų apklausų, nepaisant žaliųjų technologijų, tradicinis variklis dar bus naudojamas, ko gero, bent jau iki šio šimtmečio pabaigos.
Kodėl taip turėtų būti?
Kapitalo ir inovacijų trūkumas
Tokią nuomonę lemia kelios priežastys. Viena iš jų yra ta, kad žaliosios technologijos beveik visur buvo patikėtos valstybėms. Jeigu žaliųjų judėjimas visame pasaulyje nebūtų privertęs atkreipti dėmesio į automobilio išmetamų teršalų lygį, mes vis dar važinėtume su dideliais V–8 varikliais, įtaisytais automobilių priekyje. Bet ar galėtų valstybės išties imtis tokių veiksmų, kad palaipsniui būtų pereita prie masinės aplinką tausojančių automobilių gamybos? Specialistai šiuo klausimu nusiteikę pesimistiškai.
Pasaulyje vyrauja įsitikinimas, kad pakeisti senąsias technologijas ir pritaikyti naujas, skirtas masėms, yra be galo daug inovacijų ir kapitalo – dviejų išteklių, kurių nuolat visur trūksta – reikalaujantis procesas. Puikus to pavyzdys gali būti Japonijos ir Vokietijos siekis atsisakyti branduolinės energetikos – tik pradėjus ieškoti alternatyvų pastebėta, kaip sunku jas rasti.
Kitas, daugiau techninis aspektas – naftos ir iš jo gaminamo kuro naudojimas, palyginti su visomis kitomis alternatyvomis, turi dar daug pranašumų.
Pasižiūrėjus į paskutinį šimtmetį intensyvių tyrimų, plėtros ir inžinerijos pastangų, vidaus degimo variklis šiandien veikia efektyviai, pigiai ir patikimai. Augant iškastinio kuro elektros generavimo panaudojimui – čia pavyzdžiu gali būti didžiausia pasaulyje automobilių rinka Kinija, kuri kas savaitę pastato naują iškastiniu kuru kūrenamą elektrinę gamyklą – argumentas, kad elektra neteršia aplinkos, netenka galios.
Galiausiai, nors ekspertai ir pripažįsta, kad pastaraisiais metais buvo padaryta pažanga kuriant žaliąsias technologijas, jie tiki, kad elektra varomi automobiliai dar nepriėjo tokio lygio, jog būtų pakaitalu. Jie tikriausiai nebus pajėgūs sukurti tokio variklio, kuris vienu įkrovimo nuvažiuotų daugiau nei kelis šimtus kilometrų už prieinamą kainą.
Kiek laiko užtruks technologijų vystymas, kol kas galima tik spėlioti. Viskas priklausys ir nuo to, ar turėsime pakankamai investicijų. O dabar, žvelgiant į euro zonos krizę ekonomikos ateitis kol kas atrodo miglotai. Ir net jei pavyktų sukurti sąlyginai nebrangius elektrinius automobilius ir sukurti jiems reikalingą infrastruktūrą, dar turėtų praeiti begalė laiko, kad „išmirtų“ visi dyzeliniai varikliai.
Sunkvežimiams netiks
Yra ir dar keletas dalykų, apie kuriuos žmonės negalvoja, bet kuriuos paminėti verta.
Pirmiausia, patys populiariausi – elektriniai ir tradicinio kuro hibridai, degina iškastinį kurą variklių kūrimui. O hibridiniai automobiliai yra traktuojami kaip pereinamojo laikotarpio prie elektrinių automobilių priemonė. Ironiška, kad tradiciniam kurui sukurtos alternatyvos iki šiol padėjo sutaupyti kaip niekada daug iškastinio kuro. O nuo naftos atsargų pasaulyje taip pat priklauso, kiek iškastinio kuro mes sunaudosime.
Be to, nesvarbu, kokie elektrifikuoti taps lengvieji automobiliai, sunkvežimiai ir kiti automagistralėmis važinėjantys jų kolegos nepasitenkins tokių baterijų ilgaamžiškumu. Niekas nežino, kaip be iškastinio kuro pagalbos varyti savivarčius, traktorius, sunkvežimius ar kitas dideles transporto priemones.
Pikapams ar džipams, pasak mokslininkų, sukurtos baterijos, net ir pagerintos, artimiausiu metu negalės būti alternatyva. Todėl žvalgomasi į vandenilį. Ilgai ignoruoti vandenilio kuro elementai neseniai parodė, kad gali traukti ir sunkesnius krovinius. Bet, sukurti infrastruktūrą vandeniliniams automobiliams, taip pat kaip elektriniams, kainuoja labai brangiai.
