Šiame skaitmeniniame amžiuje, kai kone kiekvieną iš mūsų gali rasti „online“, tiesioginė komunikacija tampa vis svarbesne, sako komunikacijos ekspertas Robertas Spengleris vokiškajam Welt.de. „Tai keičia viską“ – tokiu šūkiu „Apple“ reklamuoja „iPhone“. Tačiau iš tiesų dramatiškai per pastaruosius kelerius metus pasikeitė tik viena – mūsų bendravimas. 
Šiame skaitmeniniame amžiuje, kai kone kiekvieną iš mūsų gali rasti „online“, tiesioginė komunikacija tampa vis svarbesne, sako komunikacijos ekspertas Robertas Spengleris vokiškajam Welt.de.
„Tai keičia viską“ – tokiu šūkiu „Apple“ reklamuoja „iPhone“. Tačiau iš tiesų dramatiškai per pastaruosius kelerius metus pasikeitė tik viena – mūsų bendravimas. Išmanieji telefonai šiandien kiekvienam leidžia kišenėje turėti internetą, o kartu daugeliui iš mūsų būti „Facebook“ ir „Twitter“ tinklų nariais. Reikia pastebėti ir tai, kad didelė dalis tokių naudotojų prisijungę prie socialinių tinklų nuolat. Autobusuose, traukiniuose, ko nors laukdami tuoj pat čiumpame telefoną. Kai kurie pasitikrinti socialinius tinklus sumano net viduryje pokalbio.
Štai jums ir ironija. Socialiniai tinklai kelia grėsmę mūsų visuomeniniam gyvenimui. O elektroninis paštas nuskandino mūsų gebėjimą kalbėtis. Realius susitikimus pakeičiame virtualiais kontaktais, o tai turi blogų pasekmių ne tik laisvalaikiui, bet ir verslui. Mes dramatiškai prarandame sugebėjimą, žinias ir kompetenciją sėkmingai bendrauti su klientais, užsakovais, partneriais.
Gana seniai bendravimas mums tapęs našta. Kasdien gauname milžinišką kiekį elektroninių laiškų būdami darbo vietoje. Parodykite tą, kuris skaito kiekvieną gautą laišką? Ir parodykite tą, kuris perskaito tai, ką parašo atsakydamas į laišką.
Revoliucija prarijo savo vaikus?
„Dar reikia išgelbėti pasaulį… perskaityti 148 elektroninius laiškus“ – apibūdina šių dienų pamišimą populiari daina. Mes gyvename komunikacijos revoliucijos amžiuje ir ši revoliucija gali praryti savo vaikus. Rašome vis daugiau ir grečiau. Tačiau kartu su klaidomis, paviršutiniškai, nebe asmeniškai. O skaitome vis mažiau. Visų pirma todėl, kad skaitmeninis stresas dažniausiai būna pakankamas tam, kad nebenorėtume susidurti su žmonėmis ne skaitmeniniame pasaulyje.
Vis dažniau darbe kolegos sujungiami virtualiomis komandomis. Jokie pokalbiai koridoriuose, bendri vienijantys pomėgiai ar tikras komandos formavimas nebeįmanomas. Nepaisant to, daugelis įmonių šiandien dirba žaisdamos su ugnimi vien tam, kad užkirstų kelią asmeniškumams darbe. Darbuotojai specialiai mokomi nekreipti dėmesio į didžiąją dalį laiškų ir tai galima suprasti kaip bandymą išvengti panikos dėl informacijos pertekliaus. Tačiau iš tiesų tokių būdu liga ne gydoma, o slopinami jos simptomai.
Nesusipratimai ir energijos praradimai
Įsitraukiame į užburtą nesusipratimų ir energijos praradimų ratą, kurį paskui save tempiasi skaitmeninė komunikacija. Kodėl viskas taip sudėtinga? Ogi todėl, kad turime iš naujo mokytis įvairias problemas spręsti su kolegomis telefonu. Taip išvegiame komplikacijų, taupome laiką ir atsipalaiduojame kasdieniame darbe.
Tačiau specialistai pastebi ir tai, kad buvimas kartu ir bendravimas tampa nenormaliai svarbūs. Ėjimas kartu pietauti, penktadieniniai pasisėdėjimai bare, bendras laisvalaikis – kuo mažiau turime tokių patirčių, tuo sunkiau tampa susidoroti su tokiais dalykais, kaip, pavyzdžiui, pokalbiu apie karjerą ir atlyginimą darbe ar apie būsimos sutarties sąlygas, didelius keliese įgyvendinamus projektus.
Neefektyvūs „online“ dialogai
Kvėpavimas, pirštų veikla, raukymasis – kūno kalbos specialistai žino dešimtis tūkstančių kūno kalbos gestų ir tvirtina, kad neverbalinė kalba smarkiai veikia užmezgamus dialogus. Tačiau ekrane mes galime atkartoti tik dalį šios neverbalinės kalbos, o kai kurie signalai gali būti suprantami neteisingai. Taigi, mūsų internetiniai dialogai yra nevisaverčiai.
Iki smulkiausių detalių kalbamės apie technines problemas, tačiau kur dingo domėjimasis, kaip sekasi kolegų vaikams, kaip jie praleido vakarą, kur dingo juokai ir anekdotai. Trūksta ir rankų paspaudimų, atsitiktinių patapšnojimų per petį, šypsenų ir draugiškų žvilgsnių. Visa tai svarbu mūsų verslo sėkmei.
Dirbtinis bendravimas mūsų darbinį gyvenimą gerokai palengvina. Tačiau kaip visada, kai kas nors mums yra pernelyg lengva, tai kelia grėsmę mūsų įgūdžių praradimui. Ištiesti pagalbos ranką žmonėms, mokėti palaikyti diskusiją, laimėti simpatijas – viso to reikia mokytis. Kai pradedame bėgioti arba sporto klube metame svorį, nesirūpiname, greta yra partneris ar treneris, kurie palaiko mus ir padeda. Tokia mūsų prigimtis ir prie jos turime grįžti.
