NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją.
„Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC.
JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje.
Inžinieriai bando išspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.
Jei palydovo per artimiausias tris savaites nepavyks perkelti, NASA praras signalą su marsaeigiu kaip tik tuo metu, kai jis turėtų paliesti Marso paviršių.
Tai nepaveiks paties nusileidimo, nes „Curiosity“ žemėjimo manevrai atliekami savarankiškai, tačiau tai padidins įtampą, mat visi lauks pavirtinimo, kad 2,5 mlrd. dolerių kainavęs aparatas saugiai pasiekė Marsą.
„Atrodo, kad „Odyssey“ gali būti ne tame taške, kuriame mes tikėjomės jį būsiant“, – teigė Dougas McCuistionas, NASA Marso tyrinėjimų programos direktorius.
„Gali būti pokyčių komunikacijoje realiu laiku. Dar turime toliau dirbti, apie tolesnę įvykių plėtotę pranešime. Tačiau reikia turėti omenyje, kad pavojaus „Curiosity“ nusileidimui nėra“, – pridūrė jis.
900 kilogramų sveriančio roboto patekimas į atmosferą, žemėjimas ir nusileidimas (angl. entry, descent and landing – EDL) bus pati pavojingiausia visos misijos dalis. Marsaeigis, kuris bus apsauginėje kapsulėje, su Marso atmosfera susidurs 20 tūkst. kilometrų per valandą greičiu ir mėgins sulėtėti iki vos vieno metro per sekundę, kad minkštai nusileistų.
Tokį spartų sulėtėjimą teks pasiekti per maždaug 7 minutes, nes kitaip „Curiosity“ rėšis į žemę.
Inžinieriai sukonstravo sudėtingą EDL sistemą, kurioje yra viršgarsinis parašiutas ir raketa varomas kranas. Viskas turi suveikti reikiamu laiku ir reikiama seka.
Tikėtasi, kad „Odyssey“ palydovas seks visą nusileidimą, transliuodamas UHF signalus iš marsaeigio iki pat nusileidimo ir praėjus kelioms minutėms po jo. Tačiau aparatas neseniai susidūrė su reakcijos mechanizmo gedimu.
Šis prietaisas naudojamas valdyti palydovo krypčiai ir varomajai jėgai kosmose. Inžinieriai problemą tiria, tačiau iki šiol nesugebėjo perkelti palydovo į teisingą orbitą, kad jis galėtų stebėti visą nusileidimo seką. Gali būti, kad jiems to padaryti taip ir nepavyks. Dėl to NASA paskutines porą nusileidimo operacijos minučių liks visiškoje nežinioje.
Žemėjimą seks ir Žemėje esančios antenos, tačiau jos ryšį praras tuomet, kai „Curiosity“ ners į kraterį, vieną giliausių Marse. Statūs kraterio šlaitai blokuos visas tiesiogines radijo transliacijas į Žemę netrukus po to, kai išsiskleis viršgarsinis parašiutas.
Europiečių „Mars Express“ palydovas seks „Curiosity“, tačiau jo vieta danguje reiškia, kad jis susidurs su panašiomis problemomis kaip Žemės antenos.
Kitas NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) galės sekti visą nusileidimo eigą, tačiau jis geba tik „kaupti ir perduoti“, tad jo surinktų duomenų perdavimas į Žemę smarkiai vėluos. MRO informaciją inžinieriai Žemėje galės naudoti tik praėjus 3–4 valandoms po marsaeigio nusileidimo.
Tad NASA gali tekti laukti, kol „Odyssey“ pavėluotai praskries virš nusileidimo vietos, galbūt praėjus 5–10 minučių po planuojamo nusileidimo. Jis numatomas rugpjūčio 6 dieną, 5.31 val. Grinvičo laiku (8.31 val. Lietuvos laiku).
Tai „gavimo Žemėje“ laikas – laikas, kai iš Marso pasiųstas signalas pasieks Žemę. 250 kilometrų, skiriančių Marsą ir Žemę, reiškia, kad radijo signalui reikia kiek mažiau nei 14 minučių nukeliauti nuo vienos planetos iki kitos.
„Jei „Odyssey“ nepavyks perkelti ir jis vėluos, tai reiškia, kad jis virš „Curiosity“ praskries po to, kai aparatas jau bus nusileidęs, o mes tuomet turbūt galėsime matyti jo transliacijas“, – aiškino Pete`as Theisingeris, marsaeigio projekto vadovas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.
„Curiosity“, taip pat vadinama Marso mokslo laboratorija, laikomas moderniausiu įrenginiu, kuris kada nors palietė kitos planetos paviršių.
Laikantis prielaidos, kad robotas nusileis saugiai, artimiausias 98 (Žemės) savaites jis praleis naršydamas Marso dirvožemį ir uolienas, ieškodamas bet kokių užuominų, kad dabartinės ar praeityje buvusios sąlygos galėjo būti palankios mikrobinei gyvybei.
Gale krateris kaip nusileidimo vieta pasirinkta todėl, kad palydovų nuotraukos užfiksavo nuosėdų, kurias, kaip atrodo, ten galėjo palikti gausus vanduo.
„Curiosity“ aprūpintas dešimčia modernių instrumentų. Jis taip pat turi plutonio bakteriją, taigi energijos jam turėtų užtekti daugiau kaip dešimtmečiui. Tikėtina, kad marsaeigio mechanizmai nusidėvės daug greičiau, nei išseks jo energijos ištekliai.