Prasidėjus vartymosi paežerėse sezonui, kaip ir kasmet, itin aktuali tapo apsaugos nuo uodų ir erkių problema: nuo lentynų šluojami įvairūs efektyvūs ir nelabai efektyvūs cheminės ir augalinės kilmės purškalai, o technologiškai pažangesni (bet nebūtinai protingesni) piliečiai kartais bando apsisaugoti ultragarsą skleidžiančiais elektroniniais įrenginiais.
Prasidėjus vartymosi paežerėse sezonui, kaip ir kasmet, itin aktuali tapo apsaugos nuo uodų ir erkių problema: nuo lentynų šluojami įvairūs efektyvūs ir nelabai efektyvūs cheminės ir augalinės kilmės purškalai, o technologiškai pažangesni (bet nebūtinai protingesni) piliečiai kartais bando apsisaugoti ultragarsą skleidžiančiais elektroniniais įrenginiais.
„Išmanizacijos“ laikais, kuomet beveik penktadalis piliečių turi telefonus, į kuriuos naujas funkcijas galima tiesiog atsisiųsti, ultragarsą skleidžiančių įrenginių net pirkti nereikia – pakanka atsisiųsti kurią nors iš nesudėtingų, dažniausiai nemokamų programėlių: jų prigaminta visoms populiarioms išmaniųjų operacinėms sistemoms. Bet ar tos programėlės bent kažko vertos?
© DELFI (Š. Mažeikos nuotr.)
Suveikti gali, bet...
DELFI konsultavosi su VU Triukšmų tyrimo laboratorijos mokslininku Vaidotu Adomaičiu. Jis teigė, kad vabzdžius tinkamos galios ultragarsu išbaidyti tikrai galima, tačiau nei telefonų programėlės, nei kiti buitiniai įrenginiai tinkamo ultragarso tikrai neskleidžia – nebent uodo pavojaus zyzimą.
„Išbandyti, ar tas zyzimas veiksmingas, galima praktiškai – atsistokite vakare nuogas po krūmu prie vandens telkinio ir įjunkite“, – juokavo mokslininkas.
Pasak V. Adomaičio, teoriškai ultragarsu būtų galima atbaidyti ir erkes: „Manau galima būtų sugalvoti tinkamą ultragarso šaltinį maitinamą automobilio akumuliatoriumi. Surezonuoti kokį erkės nervą, kad jai dantis pradėtų gelti ir praeitų noras traukti medžioklėn“, – teigė fizikas.
„Vabzdžių charakteringi matmenys yra apie 3 mm, o tai atitinka bangos garso ilgį ore – apie 100 kHz. Tam, kad pasiųstume šiame dažnių ruože pakankamai galingą ultragarso bangą, reikia elektroninės schemos ir suderinto keitiklio. Garso energijos tankis, tolstant nuo keitiklio, labai stipriai slopsta (~1/r2) ir pvz. jau 1 m atstumu energijos tankis bus maždaug 10000 kartų mažesnis nei 1cm atstumu nuo šaltinio, o kur dar šešėlio zonos, netolygi spinduliuotė ir panašiai. Todėl fiziškai paveikti vabzdį – sukeliant, pvz., jo kūnelio rezonansą, yra pakankamai sudėtinga. Manau, kad startinio pistoleto šūvis (~140 dB) 1 m atstumu padarytų nedidelį įspūdį uodų spiečiui“, – apie fizinį poveikį ultragarsu pasakojo mokslininkas.
Pasak V. Adomaičio, kita galimybė yra paveikti vabzdžio psichiką panaudojant jautrią klausą, jei tokia egzistuoja. „Šiuo atveju reikia ne ultragarso galios, bet specialios dažnio-fazės charakteristikos – ją galima gauti įrašius vabzdžių pavojaus signalus. Tiesa, techninė smulkmena – reikia mikrofonų ir aparatūros, veikiančių ties 100 kHz. Galite paieškoti, kiek dešimčių tūkstančių tai kainuoja...“
Moksliškai įrodyta: neveikia
Ultragarso veiksmingumą atbaidant vabzdžius dar praėjusiame amžiuje tyrė ir mokslininkai. Ir visi recenzuojamuose mokslo leidiniuose publikuoti straipsniai išvadą pateikė vieningai: ultragarsinės vabzdžių „baidyklės“ neveiksmingos.
1985 metais mokslininkai išbandė penkis 20–70 kHz dažnio ultragarso bangas skleidžiančius įrenginius. Bandymo metu uodai turėjo praskristi tunelį, kuriame buvo sudėti ultragarso įrenginiai ir patekdavo į spąstus, kurių dugne buvo juos traukianti žmogaus ranka. Po kelių bandymų pakartojimo mokslininkų išvada buvo negailestinga: „Atliekant bandymus su skirtingomis uodų rūšimis nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp pagaunamo uodų kiekio ultragarso įrenginius įjungus ir išjungus kai visi penki įrenginiai buvo bandomi vienu metu“. Tyrimo rezultatus publikavo leidinys „Journal of the American Mosquito Control Association“.
1998 metais leidinyje „Annals of Internal Medicine“ publikuoto straipsnio santaukoje Markas S. Fradinas rašė: „Ultragarso įrenginiai, lauko vabzdžių degintuvai ir šikšnosparnių inkilai nėra veiksminga priemonė nuo uodų. Atliekant individualių įrenginių efektyvumą atbaidant Aedes aegypti repelento poveikio taip pat nepastebėta“.
2006 metais mokslo žurnale „Entomologia Experimentalis et Applicata“ pasirodė straipsnis, kurio autoriai išbandė septynis naujus iki tol moksliškai nebandytus elektroninius uodų atbaidymo įrenginius. Jų gauti rezultatai taip pat buvo panašūs – uodams nesvarbu, ar ultragarso įrenginys yra įjungtas, ar išjungtas, jie lygiai taip pat mielai pasivaišins jūsų krauju bet kuriuo atveju, nors kai kuriais atvejais įjungus ultragarsą skleidžiančius įrenginius netgi pastebėtas padidėjęs uodų rajumas.
Paskutinį vinį į šarlatanų, bandančių įrodyti, kad nėra nieko saugesnio ir efektyvesnio už uodų baidymą ultragarso įrenginiais, kalė Ahmadali Enayati iš Irano medicinos mokslų universiteto ir kolegos: jie 2010 metais atliko 18 mokslinių darbų šia tema analizę ir, pasinaudoję dešimties jų reikalavimus atitinkančių darbų duomenimis, padarė išvadą: „Šios apžvalgos rezultatai pateikia aiškius įrodymus, surinktus atliekant bandymus lauko sąlygomis, kad nėra net užuominos, jog šie įrenginiai turi bent kiek įtakos uodų nusileidimui ant odos.
Skirtingi bandymai buvo atliekami įvairiose geografinėse aplinkose, su skirtingomis uodų rūšimis ir pačius įvairiausius bangos ilgius generuojančiais ultragarso įrenginiais.
Programėlės – spąstai patikliems
Taigi, galima manyti, kad per dvejus metus nedaug kas tepasikeitė ir ultragarsą skleidžiančios programėlės išmaniesiems telefonams nedaro nieko kito, kaip tik eikvoja akumuliatorių energiją ir, jeigu yra žemiau girdimo garso ribos (su amžiumi ji vis labiau žemėja), dar ir erzina aplinkinius žmones.
Nepaisant to, išmaniesiems telefonams su „Android“ operacine sistema skirtų programėlių, neva baidančių uodus, yra dešimtys, jeigu ne šimtai. Dauguma jų yra nemokamos (populiariausioji „Mosquito Repellent“ atsisiųsta daugiau nei 40 000 kartų). Tačiau atsisiuntusieji šią programėlę skundžiasi, kad ji yra ne tik neveiksminga atbaidant uodus, bet ir pradeda siuntinėti nepageidaujamas reklamas per „AirPush“, pakeičia telefono naršyklės namų puslapį. „Android“ telefonams sukurta ir keletas mokamų „uodus atbaidančių“ programėlių, kurių populiariausia buvo atsisiųsta daugiau nei 20 kartų.
Ultragarsiniai pakabukai – smegenų plovimas šunų šeimininkams
Turbūt kiekvienas šunų augintojas žino: kai nėra sniego, yra erkių. Ir šunys jų per kasdieninius pasivaikščiojimus gali parsinešti dešimtis, o kai kurios erkės yra galimai mirtinos pirmuonių babezijų sukeliamos ligos babeziozės pernešėjos.
Be abejo, netrūksta ir mėgstančių pasinaudoti šunų mylėtojų baimėmis: jau ne vienerius metus daugelyje zoologijos prekių parduotuvių galima įsigyti neva stebuklingų ultragarsinių pakabukų, kurie atbaido erkes nuo šunų ir efektyvumu prilygsta cheminėms priemonėms, kurios nužudo įsisiurbusias erkes. Be to, tokių pakabukų nereikia keisti (gal tik kartą per sezoną įdėti naują elementą), nereikia teptis rankų kas mėnesį lašinant chemikalus ant šuns nugaros, taigi, jie yra ne tik „nekenkiantys“, bet ir patogūs.
Deja, erkes ultragarso bangos veikia taip pat efektyviai, kaip ir uodus – kitaip tariant, erkei nusišvilpti ant tokio pakabuko. O šunų klausa yra kur kas efektyvesnė nei žmonių ir, priklausomai nuo veislės bei amžiaus, jie gali girdėti net iki 60 kHz dažnio garsus, t. y, beveik visą dažnių spektrą, skleidžiamą daugumos kenkėjus „atbaidančių“ ultragarso įrenginių.
Kaip saugotis?
Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žigutienė, efektyvios priemonės, apsaugančios žmones nuo uodų ir erkių, yra cheminės kilmės ir, pageidautina, aštraus kvapo repelentai.
„Aišku, priemonės uodams ir erkėms atbaidyti yra skirtingos. Kalbant apie veikliąją medžiagą DEET, uodams nubaidyti pakanka kur kas mažesnės jos koncentracijos. Prieš erkes labai veiksmingas preparatas, kuriame DEET koncentracija yra arti 100 procentų. Visuomet patariame skaityti informacinį lapelį – ten nurodyta veikimo trukmė. Ypatingai atsargiai repelentus reikia parinkti vaikams – jie kartais linkę į alergijas, todėl nereikėtų naudoti tų pačių repelentų, kurie skirti suaugusiam žmogui“, – sakė M. Žigutienė.
„Vidaus patalpoms tinka spiralės. Kalbant apie lauką, rekomenduojame stipraus kvapo žvakes. Aišku, jei naudosite nukainuotas pernykštes, jos nebus tokios veiksmingos, o naujos veikia tikrai efektyviai. Eterinių aliejų pagrindu pagamintus tirpalus galima naudoti ir kūno apsaugai – tik vėlgi, reikia žiūrėti, kad žmogus nebūtų alergiškas. Prieš uodus veiksmingi visi aštraus kvapo eteriniai aliejai“, – pridūrė entomologė.
