Antrąją progreso konferencijos „Login 2012“ dieną didžiojoje scenoje pradėjo Zalcburgo universiteto (Nyderlandai) profesorius Euro Beinatas, parodęs, kokių įdomių duomenų galima surinkti atliekant statistinius žmonių elgsenos stebėjimus ir kaip šią informaciją galima panaudoti siekiant didinti visuomenės saugumą, patogesnį susisiekimą ar kitus dalykus.
Antrąją progreso konferencijos „Login 2012“ dieną didžiojoje scenoje pradėjo Zalcburgo universiteto (Nyderlandai) profesorius Euro Beinatas, parodęs, kokių įdomių duomenų galima surinkti atliekant statistinius žmonių elgsenos stebėjimus ir kaip šią informaciją galima panaudoti siekiant didinti visuomenės saugumą, patogesnį susisiekimą ar kitus dalykus.
E. Beinatas duomenis savo tyrimui rinko iš įvairiausių šaltinių – daugiausiai socialinių tinklų ir ryšio operatorių. Pagal surinktus duomenis galima spręsti kuriuo paros metu ir kurioje vietoje susiburia daugiausiai žmonių.
Įdomi statistika gauta stebint „Facebook“ socialinio tinklo vartotojų šeimyninio statuso pasikeitimų: pasirodo, pats liūdniausias laikas įvairiausių amžių poroms yra vasarą: būtent tuo metu būsena dažniausiai pakeičiama į „vienišas“ arba „vieniša“, tuo tarpu žiemą žmonės dažniausiai užmezga santykius – praktinės naudos iš to gal ir nedaug, bet tai yra labai įdomu.
Tuo tarpu mobiliojo ryšio skambučių aktyvumas įvairiuose miesto regionuose įvairiu metu yra puikus statistinis instrumentas, galintis padėti planuoti miesto transporto sistemą – pareguliuoti šviesoforų ritmą, galbūt pasirūpinti papildomų arba platesnių kelių statyba.
Pasak E. Beinato, visi žmonės yra iš esmės vienodi: jų organai yra tose pačiose vietose, jų medicininiai tyrimai iš esmės vertinami identiškai, jie gydomi labai panašiai nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie gyvena. Tačiau nėra dviejų miestų su vienoda anatomija. Būtent dėl to be statistinių duomenų neįmanoma pasakyti ko reikia imtis, kad miestas funkcionuotų be priekaištų.
Lygiai taip pat praktiškai naudinga stebėti tam tikrų raktinių žodžių paieškos internete dažnumą. Pavyzdžiui, stebint su gripu susijusių terminų įrašymo į paieškos eilutę dažnumą galima numatyti kada ligoninės bus užverstos darbų ir nebus galima išleisti darbuotojų atostogauti – mat, kaip bebūtų keista, žmonės informacijos apie gripą internete pradeda ieškoti dviem savaitėmis anksčiau nei užplūsta ligonines.
DELFI pavyko pasikalbėti su E. Beinatu apie išmaniųjų miestų bei daiktų interneto naudą ir Vilniaus perspektyvas tapti išmaniu miestu.
Euro Beinatas
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Kokiu būdu miestai galėtų pasinaudoti žmonių elgsenos statistika
Visų pirma, duomenų panaudojimas turi būti derinamas su kontekstu. Kiekvienas miestas yra skirtingas. Išmanioji Roma ar išmanioji Florencija būtų modifikuojamos įvertinant istorinį paveldą. Išmaniajame Pitsburge viskas būtų daroma visai kitaip.
Antra, pokyčiai turi būti įdiegiami fazėmis. Kai kuriuos duomenis, kuriuos pademonstravau šiandien, būtų galima panaudoti jau dabar. Bet miestai tokiais duomenimis nesinaudoja, nes nežino kas tai yra, neturi konstruktorių ir inžinierių, kurie išnaudotų tokius duomenis. Pavyzdžiui, niekas realiu laiku nereguliuoja viešojo transporto grafikų. To niekas dar nebandė daryti. Nes nebuvo matuojama transporto pasiūla ir paklausa. O dabar pasiūla ir paklausa gali būti išmatuoti, todėl autobusų grafikai gali tapti atgyvena. Kam reikalingas autobusas, iš vieno taško į kitą važiuojantis kas valandą, nepriklausomai nuo paklausos? Jeigu žinai kur yra žmonės ir kur jiems reikia vykti, galima jiems padėti. Dabar taip nedaroma, nes nežinoma, kad tai įmanoma, nežinoma, kad tokia informacija egzistuoja.
Pirmoji kliūtis statistikos panaudojimui, mano manymu, yra suvokimo, kad tie statistiniai duomenys egzistuoja, trūkumas.
Be abejo, esama sričių, kuriose šių duomenų panaudojimas yra paprastesnis nei kitur – organizuojant kelių eismą, ruošiantis dideliems renginiams, planuojant miestus, skatinant turizmą.
Statistinius duomenis galima būtų pasitelkti ir stebint energijos suvartojimą. Bet tam reikalingi tam tikri tarpiniai žingsniai – pavyzdžiui, daugiau išmaniųjų matavimo prietaisų namie. Matuojant energijos suvartojimą galima nustatyti ryšį tarp energijos suvartojimo ir žmonių buvimo vietos. Bet tam pirmiausiai reikia tobulinti technologijas. Šiandienos paskaitoje pademonstravau duomenis, laisvai gaunamus iš socialinių tinklų ir mobiliojo ryšio operatorių.
Mūsų miesto meras ambicingai paskelbė, kad Vilnių ketinama paversti išmaniausiu pasaulio miestu. Ar manote, kad tai įmanoma?
Norėčiau daugiau žinoti apie Vilnių, kad galėčiau pateikti labiau informuotą atsakymą. Bet vakar patikrinau interneto greitį – jis fantastiškas. Tikriausiai turite ir daugiau privalumų – Vilnius yra jaunesnis miestas politine prasme. Nesu tikras, bet manau, jog turite ganėtinai daug laisvės nuspręsti kokia kryptimi norite judėti. Tai yra geras ženklas. Esu tikras, kad Vilnius turi savo kultūrą ir istoriją. Tai turi būti išmanumo koncepcijos pagrindas.
Bandymai imituoti Niujorką ar kitus miestus paprastai baigiasi nesėkme. Girdime daug garsių šūkių – sukurkime naują Silicio slėnį tai čia, tai ten. Paprastai tai baigiasi nesėkme, nes Silicio slėnis yra miesto kultūros rezultatas. Nebuvo nuspręsta, kad štai, čia bus Silicio slėnis. Ta kultūra ir iniciatyvumas puikiai paveikė pietinę San Francisko dalį.
Bandymas tiksliai atkartoti kitų miestų modelį nevertinant socialinio ir istorinio konteksto yra tiesiausias kelias į nesėkmę.
Norint sukurti sėkmingai veikiantį išmanųjį miestą, būtina išsiaiškinti kuo Vilnius unikalus, kokia yra jo siela ir sustiprinti gerąsias jo savybes.
Jūsų pranešimas yra susijęs su daiktų internetu – kokią naudą jis suteiktų žmonijai?
Visų pirma, daiktų interneto esmė yra fizinio pasaulio sujungimas su skaitmeniniu. Toks sujungimas reikalingas norint modeliuoti ir matuoti skaitmeniniame pasaulyje – fiziniame pasaulyje tai labai sudėtinga. Skaitmenine pasaulio kopija manipuliuoti kur kas paprasčiau. Daiktų internetas visų pirma yra fizinio pasaulio skaitmeninės kopijos sukūrimas.
Pirmasis naudą žmonėms teikiantis dalykas būtų labai kasdieniškas. Galima bus patobulinti tiekimo grandines, mažmeninę prekybą, atlikti darbus, kurie taupo pinigus.
Antra svarbi sritis, kurioje pasireikštų daiktų interneto nauda – sveikatos apsauga. Jis padėtų supaprastinti nuotolinį pacientų stebėjimą ir gydymą. Šiuo atveju nauda gali būti milžiniška. Mažais įrenginiais galima be invazinių metodų stebėti kraujospūdį ar cukraus kiekį kraujyje. Didelė dalis daiktų interneto inovacijų yra siejama su sveikatos apsauga.
Apie transporto pokyčių naudą jau kalbėjau. Taigi, liko dar viena sritis – domotika. Namie iššvaistome daugybę energijos, elektros, daug šilumos. Mažais pokyčiais – prijungiant termostatus prie interneto – galima sutaupyti labai daug pinigų. Daug organizacijų dirba šia kryptimi.
Naudą pajustų ir žemės ūkis. Galima būtų optimizuoti kultūrinių augalų auginimą laukuose minimizuojant chemikalų naudojimą. Tai būtų naudinga ir eiliniam vartotojui, ir aplinkai.
Ateitis yra sunkiai numatoma – įsivaizduokite, kad dabar yra 1935 metai. Jei ko nors paklaustumėte kaip ateityje galima būtų panaudoti plastiką, kaip manote, ką jums pasakytų? Ar kas nors pasakytų, kad iš plastiko būtų gaminami lėktuvai? Arba kad plastiko būtų visuose daiktuose, kurie patektų į rankas? Ne, nepasakytų. Maždaug tokioje situacijoje dabar esame ir numatydami daiktų interneto naudą.
Dabar galime prognozuoti tik trumpalaikę, greitą naudą. Bet tikroji nauda būtų ilgalaikė. Prognozuoti tai labai sunku.
