E. pinigai šalies rinkoje cirkuliuoja tik nežymiai, tačiau po metų ar kelerių tikimasi lūžio. Specialistai mano, kad e. pinigų verslas šalyje yra neužpildyta niša, į kurią pretenduos ir užsienio bendrovės. ES direktyva paremtas teisinis e. pinigų reguliavimas Lietuvos įstatyme atsirado gerokai vėliau, nei buvo planuota, – šių metų sausį. Per šių metų ketvirtį šalyje nesusikūrė nė viena licencijuota e. pinigų įstaiga, nors šiokie tokie postūmiai rinkoje juntami.
E. pinigai šalies rinkoje cirkuliuoja tik nežymiai, tačiau po metų ar kelerių tikimasi lūžio. Specialistai mano, kad e. pinigų verslas šalyje yra neužpildyta niša, į kurią pretenduos ir užsienio bendrovės.
Sušvelnino reikalavimus
ES direktyva paremtas teisinis e. pinigų reguliavimas Lietuvos įstatyme atsirado gerokai vėliau, nei buvo planuota, – šių metų sausį. Per šių metų ketvirtį šalyje nesusikūrė nė viena licencijuota e. pinigų įstaiga, nors šiokie tokie postūmiai rinkoje juntami.
Anksčiau ES direktyva numatė, kad leisti e. pinigus gali tik kredito įstaigos – specializuoti bankai, kaip pasakojo advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatė Akvilė Bosaitė. Tačiau, anot jos, pagal atnaujintą 2009 m. direktyvą šią teisę įgavo ir bendrovės, turinčios e. pinigų įstaigos licenciją. Šalyje ją nuo šių metų išduoda Lietuvos bankas.
„Patobulintame e. pinigų reguliavime nauja ir tai, kad e. pinigus leidžiantis subjektas gali vykdyti ir kitą veiklą, nebūtinai susijusią su mokėjimo paslaugomis. Tai praplečia galinčių susidomėti e. pinigais ratą, nes anksčiau e. pinigų leidybos niša verslui buvo per siaura“, – sakė pašnekovė.
Galimybė papildomai verstis kita veikla, jos manymu, sumažina bendrovių riziką bankrutuoti: „Teikdama dokumentus gauti e. pinigų įstaigos licenciją bendrovė turi aiškiai nurodyti, kaip ji padengs galimus nuostolius ir pan. Taigi kitos lygiagrečiai vykdomos veiklos padeda gauti pajamų, kurias galima investuoti į e. pinigų verslą.“
Paraiškų nesulaukė
Atbaidyti šalies verslą nuo naujos besikuriančios rinkos, A. Bosaitės manymu, gali tik griežti reikalavimai. Jie, anot pašnekovės, e. pinigų įstaigoms taikomi tik šiek tiek švelnesni nei kredito įstaigoms. Pagal įstatymą Lietuvos bankas licenciją gali išduoti tik nepriekaištingą reputaciją turintiems ir finansiškai patikimiems asmenims.
Lietuvos bankas, kaip sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus atstovė Asta Taukuvienė, dar nėra gavęs nė vienos paraiškos gauti e. pinigų įstaigos licenciją. Vis dėlto ji patikino, kad kelios įmonės susidomėjimą parodė, tad su jomis jau derinami reikalavimai.
Kol šalies verslininkai tik lūkuriuoja ir vertina e. pinigų verslo perspektyvas, daugiau nei metus su mokėjimo įstaigos licencija veikianti bendrovė „MokiPay“ jau artimiausiu laiku planuoja kreiptis į Lietuvos banką dėl e. pinigų įstaigos licencijos. Bendrovės vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas pasakojo, kad dokumentų ruošimas dėl nevisiškai aiškaus jų turinio užtruko apie tris keturis mėnesius.
Anot pašnekovo, nauja licencija leis bendrovei teikti daugiau paslaugų nei dabar. Nors bendrovė „MokiPay“ vertinama kaip e. pinigų pirmtakė šalyje, ji kol kas neturėjo visų e. pinigų įstaigos požymių.
Prognozuoja lūžį
A. Bosaitė prognozuoja, kad lūžis e. pinigų rinkoje įvyks vos po kelerių metų. Be to, ji pabrėžė, kad Baltijos šalių rinka patraukli taip pat užsienio įmonėms, ir Lietuvos verslininkai neužpildytos nišos taip lengvai neužleis.
„Pirmiesiems vykdyti veiklą sunkiausia ir brangiausia, nes produktą reikia įvesti į rinką. Manau, bendrovės pirmiausia turi investuoti nesitikėdamos greitos grąžos, jos sulauks tik susidarius vartotojų kritinei masei“, – sakė ji.
A. Bosaitė neabejoja, kad susiformavus visuomenės įpročiams šalies e. pinigų įstaigos pernelyg didelės užsienio įstaigų konkurencijos nejus. Anot jos, visuomet geriau pasitikėti savo „kiemo žaidėjais“, nes įvykus nesklandumams pareikalauti savo teisių yra daug lengviau.
Konkuruoti nežada ir bankai. DNB banko Produktų plėtros departamento atstovas Žilvinas Milerius patikino, kad e. pinigų poveikio mokėjimo kortelių naudojimo dažnumui ar atsiskaitymų apyvartai bankas nejunta: „Pagrindinė to priežastis – kad bankų mokėjimo kortelės jau seniai nėra tik atsiskaitymo priemonė. Šiuo metu beveik visos bankų mokėjimo kortelės jos savininkui sukuria papildomą vertę, pvz., suteikia įvairių nuolaidų, apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų ir pan.“
M. Rutkauskas pabrėžė, kad e. pinigais paverčiami arba grynieji, arba pinigai iš mokėjimo kortelių: „Mūsų tikslas e. pinigais paversti grynuosius pinigus, taigi bet kokiu atveju šie pinigai atsiduria bankų sistemoje ir bankams tai yra naudinga.“
Juolab kad šiuo metu atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis sudaro nedidelę – vos 22 proc. – dalį visų atsiskaitymų.
Grasina mokesčių sistemai
Atsiskaitant nedidelėmis e. pinigų sumomis mokėtojo tapatybė netikrinama, tik pinigų tikrumas, o atsiskaitant kredito kortele vartotojas savo tapatybę turi patvirtinti visada.
„Dėl šios priežasties e. pinigų versle tampa skausmingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimas. Atsiskaitant e. pinigais gali būti nenustatomas mokėtojo identitetas, o tai reiškia, jog tokiu būdu pinigų plovėjai „juodus“ pinigus gali paversti e. pinigais ir jais atsiskaityti, taip pat atsiskaityti pinigais iš kolegos kišenės“, – sakė pašnekovė.
Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis pabrėžė, kad neaiški e. pinigų mokėtojo tapatybė tampa iššūkiu ir mokesčių rinkėjams.
„Įdomu tai, kad dar 2000 m. mokslininkai e. pinigus ir e. verslą įvardijo kaip mokesčių termitus, kurie gali sugraužti mokesčių sistemos pamatus ir riboti valstybės galimybes surinkti mokesčius“, – sakė jis.
Susiduria su iššūkiais
Anot D. Dabulio, iš fizinių parduotuvių, teikiančių apčiuopiamas prekes, mokesčių administratoriams pridėtinės vertės mokestį surinkti paprasta. Tačiau vis populiarėjantis verslas e. erdvėje daug mobilesnis: jis gali neturėti fizinės vietos ir veikti lengvatinėse zonose. Todėl šioje erdvėje mokesčius rinkti tampa sudėtinga.
„Galime turėti e. parduotuvę, kurios serveriai veikia vienoje jurisdikcijoje, e. parduotuvę valdantis savininkas ar įmonė – kitoje jurisdikcijoje, o pirkėjas – dar kitoje. Tampa neaišku, kurioje jurisdikcijoje mokesčiai turės būti mokami ar surenkami“, – sakė pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad e. erdvėje pradėta prekiauti neapčiuopiamomis prekėmis, pavyzdžiui, muzika. Esant galimybei e. parduotuvėje įsigyti prekę už e. pinigus be tarpininko, t. y, neatliekant bankinės operacijos, duomenis apie pirkimą surinkti tampa dar sudėtingiau.
Užsienis jau svarsto
D. Dabulis pasakojo, kad pasaulyje jau svarstoma, kaip e. pinigai pakeis mokesčių sistemą ir kaip valstybės turėtų į tai reaguoti: „Viena iš galimybių yra susitelkimas į didesnį apčiuopiamų dalykų, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ar turto, apmokestinimą. Taip gali nutikti, jei valstybei taps sunku valdyti ir kontroliuoti e. pinigus.“
Taip pat, anot pašnekovo, esama pasiūlymų už atsiskaitymą e. pinigais mokėti santykinai nedidelį mokestį arba apmokestinti patį e. pinigų išleidimą. Tačiau šiuo klausimu bendros nuomonės nėra, esą baiminamasi, kad nauji mokesčiai ar pasikeitusi mokesčių surinkimo tvarka sukurs dvigubo apmokestinimo grėsmę.
„Manoma, kad ateityje gali tekti keisti ne tik pačią PVM skaičiavimo tvarką, bet ir šio mokesčio surinkimą. Pavyzdžiui, e. erdvėje atsiskaitant e. pinigais dalis mokėjimo už paslaugą ar prekę tektų pardavėjui, o kita dalis patektų iškart į PVM surinkimo sąskaitą“, – sakė D. Dabulis.
