Naujo astrofizikų tyrimo rezultatai užminė dar didesnę tamsiosios medžiagos mįslę: netikėtai paaiškėjo, kad mūsų Saulės kaimynystėje nebeliko jokių tamsiosios medžiagos pėdsakų.
Naujo astrofizikų tyrimo rezultatai užminė dar didesnę tamsiosios medžiagos mįslę: netikėtai paaiškėjo, kad mūsų Saulės kaimynystėje nebeliko jokių tamsiosios medžiagos pėdsakų.
Tamsioji medžiaga yra viena didžiausių mūsų laikų kosminių paslapčių. Mokslininkai mano, kad ši nematoma, tik netiesiogiai aptinkama medžiaga sudaro iki 80 proc. visos Visatos medžiagos. Dauguma kosmologų sutaria, kad įprastinę medžiagą kosmose gaubia tamsiosios medžiagos šydas, ir kad mūsų Saulės sistema kosminėje erdvėje skrieja per jį. Mokslininkų manymu, tamsioji medžiaga sudaryta iš naujo tipo dalelių, kurios normaliai sąveikauja tik su gravitacija, o su kitomis žinomomis Visatoje veikiančiomis jėgomis – tik labai silpnai, rašo „Space.com“.
Pirmą kartą tamsiosios medžiagos egzistavimo idėja buvo pasiūlyta astronomams mėginant paaiškinti žvaigždžių judėjimą mūsų galaktikoje, Paukščių Take. Jų teigimu, tokį judėjimą veikia nežinomos kilmės gravitacija, kurią paaiškinti galėtų hipotetinė tamsioji medžiaga.
Sutinkamai su plačiai pripažintomis teorijomis, kosminė erdvė mūsų Saulės kaimynystėje turėtų būti pripildyta tamsiosios medžiagos, o milijardai jos dalelių turėtų skverbtis per mus kiekvieną sekundę, sakoma pranešime. Tačiau naujausias ir pats išsamiausias iki šiol žvaigždžių judėjimo Paukščių Take tyrimas nesugebėjo aptikti aplink mūsų Saulę turinčios egzistuoti tamsiosios medžiagos sankaupos.
„Mūsų tyrimo rezultatai prieštarauja šiuo metu priimtiniems modeliams. Tamsiosios medžiagos paslaptis tapo dar didesnė“, – pareiškė šio tyrimo vadovas Konsepsjono universiteto (Čilė) astronomas Christianas Moni Bidinas. Šio tyrimo rezultatai netrukus bus paskelbti žurnale „Astrophysical Journal“.
Tyrimo autoriai, pasitelkę La Silla ir Las Campanas observatorijų Čilėje teleskopus, registravo daugiau nei 400 raudonųjų milžinių, esančių iki 13 000 šviesmečių nuo Žemės, judėjimą. Šie duomenys leido keturis kartus tiksliau nei iki šiol apskaičiuoti Saulės kaimynystėje esančios medžiagos masę.
„Mūsų apskaičiuotos masės dydis labai gerai atitinka tai, ką mes stebime kosminėje erdvėje saulės kaimynystėje – dulkių, dujų debesis ir žvaigždes, – aiškino tyrimo vadovas. – Tačiau rezultatai nepalieka vietos jokiai papildomai medžiagai, tai yra, tamsiajai medžiagai, kurios mes tikėjomės. Mūsų skaičiavimai rodo, kad mūsų atliktuose matavimuose ji turėtų būti labai aiškiai pastebima. Tačiau jos čia paprasčiausiai nėra!“
Remiantis dabartiniais tamsiosios medžiagos pasiskirstymo modeliais daroma prielaida, kad maždaug Žemės tūrio kosminėje erdvėje Saulės kaimynystėje turėtų būti nuo 0,4 iki 1 kg tamsiosios medžiagos masė. Tačiau naujausio tyrimo rezultatai liudija, kad toje Paukščių Tako dalyje, kurioje skrieja Saulės sistema, tokiame pat tūryje daugiausiai gali būti vos 70 g tamsiosios medžiagos.
„Nepaisant naujų rezultatų, Paukščių Takas neabejotinai sukasi žymiai greičiau, nei tai būtų galima paaiškinti vien matomos medžiagos poveikiu, taigi, jei tamsiosios medžiagos nėra ten, kur mes tikėjomės ją esant, reikia ieškoti naujo dingusios masės problemos sprendimo“, – pareiškė Christianas Moni Bidinas.
Pasak „Space.com“, šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl visos pastangos aptikti tamsiąją medžiagą Žemės laboratorijose baigdavosi nesėkme: pasirodo, šios medžiagos Saulės apylinkėse esama žymiai mažiau, nei tikėtasi. Pasak tyrimo vadovo, jo rezultatai neturėtų būti interpretuojami kaip tamsiosios medžiagos egzistavimo paneigimas: jie tik rodo, kad jos šioje kosmoso dalyje nėra. „Mes neįrodėme, kad tamsioji medžiaga neegzistuoja, ir net jei mums tai būtų pavykę, šiuo metu negalėtume paaiškinti daugelio kitų fenomenų, kuriuos šiandien galima aiškinti tamsiosios medžiagos buvimu“, – pabrėžė mokslininkas.
Jo teigimu, būsimos kosminės misijos, tokios kaip Europos kosmoso agentūros tyrimų programa „Gaia“, galėtų suteikti daugiau žinių apie paslaptingąją tamsiąją medžiagą. Paukščių Tako 3D žemėlapį sudarinėsianti „Gaia“ kosminė observatorija turėtų surinkti pakankamai duomenų, kad mokslininkai galėtų rekonstruoti milijonų žvaigždžių judėjimą. Tikimasi, kad šie rezultatai leis patikrinti galimą tamsiosios medžiagos egzistavimą dideliame mūsų galaktikos regione, sakoma pranešime.
