Egzistuoja 20 proc. tikimybė, kad gyvename virtualioje visatoje, taip tikroviškai sumodeliuotoje kažkokiu superkompiuteriu, kad fizinės realybės neįmanoma atskirti nuo menamosios, mano britų mokslininkas.
Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius, Žmonijos ateities instituto direktorius Nickas Bostromas, 2003 metais žurnale „Philosophical Quarterly“ paskelbęs didelį susidomėjimą sukėlusį straipsnį „Ar jūs gyvenate kompiuterinėje simuliacijoje?“, apskaičiavo, kad egzistuoja 20 proc. tikimybė, jog gyvename menamoje visatoje.
Plačiai pripažinta, kad protavimas yra smegenų veiklos rezultatas: šio neurobiologų patvirtinto fakto niekas neginčija. Tai reiškia, kad tiksli mūsų neuronuose vykstančių procesų kopija turės tokį patį protą ir sąmonę, kaip ir gyvas žmogus. Žmonija jau yra nemažai pasiekusi šioje srityje: jau kuriamos dirbtinės sinapsės, atskiras smegenų funkcijas kopijuojantys algoritmai, galima sakyti, kad mes jau einame tuo keliu, kuris anksčiau ar vėliau atves į galimybę paleisti žmogaus protą ir sąmonę iš savotiško „standžiojo disko“. Tai bus galimybė perkelti žmogų į virtualų pasaulį. Dabartinis mokslo ir technologijų raidos lygis dar neleidžia to pasiekti, bet teoriškai tokia galimybė visiškai įmanoma, mano mokslininkas. Pasak jo, ateityje mes potencialiai galėsime modeliuoti ištisus pasaulius.
N. Bostromas mano, kad skaičiavimų technologijoms pasiekus aukštą išvystymo lygį atsivers dar įspūdingesnė galimybė: užuot kopijavus egzistuojančio žmogaus sąmonę į „standųjį diską“, į jį bus galima įrašyti naują unikalią programą, kuri valdys naują gyvą būtybę. Į jos virtualias akis, ausis ir kitus pojūčių organus bus galima siųsti elektroninius signalus. Lygiai tokiu pat būdu informaciją apie išorinį pasaulį per kūno jusles gauna ir mūsų, ir kitų Žemėje gyvenančių biologinių būtybių smegenys. Pasak mokslininko, tai bus „matrica“ – virtuali sumodeliuota visata, kurioje veiks tam tikri dėsniai.
Iš tokios prielaidos seka, kad po to, kai bus sukurtas pirmasis virtualus pasaulis, žmonija neišvengiamai imsis kurti vis naujus, jų bus šimtai, o gal net tūkstančiai ar šimtai tūkstančių, aiškina N. Bostromas. Sumodeliuotuose pasauliuose egzistuojančios būtybės, jei bus pakankamai protingos, taip pat pradės kurti savo virtualius pasaulius. Taigi, vienintelis realus pasaulis su viena virtualia Visata vargu ar gali egzistuoti. Greičiausiai arba „matricos“ išvis nėra, arba jų yra milijardai.
Kaip atsakyti į šį klausimą? Mokslininko manymu, į jį atsakymas bus gautas tik tada, kai žmonija sukurs pirmąjį virtualų pasaulio modelį ir imsis kurti kitus. Tada atsakymas į klausimą, ar egzistuoja „matrica“, bus akivaizdus. Tačiau čia iškyla naujas ir dar svarbesnis klausimas: o pati žmonija gyvena realioje ar sumodeliuotoje, menamoje visatoje?
N. Bostromas nutarė apskaičiuoti tokią tikimybę. Kadangi fizinė visata gali būti tik viena, o virtualių – milijardai, tikimybė, jog mes gyvename būtent „matricoje“, o ne realiame pasaulyje, jo manymu, yra labai didelė. Iki šiol mes buvome tikri, kad mūsų Visata yra reali, tik dėl tos priežasties, kad nebuvome susidūrę su modeliuojamu pasauliu. Tačiau vos tik įvaldysime jo kūrimo ir valdymo technologiją, situacija iš esmės pasikeis: menamo pasaulio sukūrimas suteiks labai svarbių argumentų manyti, jog mes patys gyvename simuliuojamoje visatoje.
Profesoriaus Bostromo teigimu, yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmonija negalėtų sukurti tokio menamo pasaulio, tarp jų technologinės, etinės ir kitokios. Jis apskaičiavo, kad tikimybė, jog mes vieną gražią dieną sukursime menamą pasaulį, lygi 20 proc. Šis skaičius, anot mokslininko, yra lygus tikimybei, kad mes patys dabar gyvename „matricoje“. Jei kliūtys kuriant menamą pasaulį pasirodys esančios kur kas didesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tai jo sukūrimo tikimybė gali sumažėti iki 5 ar 10 proc. Tačiau ir tai ko gero yra daugiau, nei galėjome tikėtis, uždavę sau klausimą – ar tikrai mes gyvename „matricoje“?
Ar apskritai įmanoma atskirti tikrovę nuo sapno? Į garsųjį kino filmo „Matrica“ herojaus klausimą bando atsakyti dokumentinio filmo „Filosofija ir Matrica“ kūrėjai.