Rusijos inžinieriai ir mokslininkai sukūrė robotą androidą, skirtą darbui kosmose, praneša gizmod.ru.
Robotas SAR-400 gali atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, įsukti varžtus ir apžiūrėti, ar nepažeistas kosminis laivas. Tiesa, dažniausiai jis veikia ne autonomiškai, o identiškai kopijuodamas visus jį valdančio operatoriaus judesius. Žinoma, smulkias ar labai standartines procedūras SAR-400 pajėgs atlikti ir savarankiškai be operatoriaus įsikišimo.
Planuojama, jog androidas per artimiausius dvejus metus bus nusiųstas į Tarptautinę kosminę stotį, o sėkmės atveju vėliau galės būti naudojamas ir misijose į Mėnulį bei Marsą. Tiesa, Rusijos kosmonautai konkurencijos nebijo – jų manymu, žmogus dar ilgai bus nepakeičiamas kosminių misijų vadovas, mat robotai nesugeba greitai ir savarankiškai įvertinti situacijos pokyčius, pažinti naujus pasaulius – jie vis dar veikia nustatytų programų ribose.
Tačiau darbui atvirame kosmose arba tolimose ir pavojingose misijose, tokie robotai labai praverstų. Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pareigūnas Olegas Saprykinas sakė tikintis, kad SAR-400 kaip ir jo kolegos analogai yra „pirmieji žingsniai link roboto kosmonauto“.
2011 metais SAR-400 jau dalyvavo Rusijos kosmonautų rengimo centre vykstančiose treniruotėse ir imitavo darbą atvirame kosmose. Pasak inžinierių, pasiekti rezultatai nuteikė optimistiškai ir skatina galvoti, jog toliau tobulinant šį robotą, net ir kosminės misijos TKS stotyje jam būtų per kuklūs iššūkiai. Tad vizitas į kosminę stotį greičiau bus tarpinis galimybių egzaminas, o ne galutinė roboto stotelė.
Rusijos mokslininkai džiaugiasi, kad tai pirmasis sėkmingai pabaigtas kosminių robotų projektas per 20 pastarųjų metų. Iki to laiko buvo pagaminti keli manipuliatoriai, skirti daugkartinio erdvėlaivio „Buran“ prijungimui prie kosminės stoties „Mir“. Deja, programos buvo nutrauktos ir šie manipuliatoriai į kosmosą taip ir nepakilo. Žinoma, dabartinėje kosminėje stotyje TKS krovinių perkėlimui taip pat naudojami manipuliatoriai, tačiau jie atlieka griežtai standartines procedūras į su šiuolaikine robotechnika neturi daug bendro.
Robotą pagaminusios bendrovės inžinierius Andrejus Nosovas teigė, kad robotas SAR-400 be tradicinių jutiklių, kuriuos turi ir kiti panašūs androidai, šis galės Žemėje esančiam operatoriui siųsti dar ir lytėjimo pojūtį ir „operatorius galės virtualiai liesti paviršius“. Tokia galimybė būtų labai naudinga tolimosios misijoms į Mėnulį ar į Marsą. Tačiau prieš jas dar reikia išspręsti nuotolinio valdymo problemą – iš Žemės į Mėnulį radijo bangos sklinda 5 sekundes, o į Marsą – 15 minučių.
Reikia paminėti, jog kosmoso tyrimams tinkamus androidus gamina ir kitų valstybių mokslininkai. Štai JAV į Tarptautinę kosminę stotį jau nusiuntė androidą „Robonaut“ ir dabar kuria „Robonaut 2“. Tiesa, pasak Rusijos „Roskomos“ agentūros pilotuojamų skrydžių programų vadovo Olego Saprykino, robotui „Robonaut“ sekasi nelabai gerai – nors į atvirą kosmosą porą kartų jis ir buvo išėjęs, tačiau dėl pastebėtų valdymo nesklandumų toliau misijose nebedalyvauja ir laukia kelionės į Žemę kosminės stoties viduje. Nesnaudžia ir Japonija – jos mokslininkai planuoja į TKS nusiųsti androidą „Asimo“, tiesa jis nebus „juodadarbis“ robotas ir užsiims bendravimu ir ekipažo psichologine iškrova. Savo robotą kuria ir Vokietija – jos mokslininkai dirba prie projekto „Justin“.