Tam, kad sukurtume tobulus melo detektorius, kurie visuomet sugebėtų nustatyti ar žmogus meluoja, reikia dar daug informacijos apie mūsų smegenų veiklą. 1996 metais išleistoje mokslinės fantastikos knygoje „Tiesos mašina“ („The truth machine“) rašoma apie tai, kaip mokslininkai sukuria prietaisą, gebantį nustatyti, kada žmogus meluoja šimtaprocentiniu tikslumu. 
Tam, kad sukurtume tobulus melo detektorius, kurie visuomet sugebėtų nustatyti ar žmogus meluoja, reikia dar daug informacijos apie mūsų smegenų veiklą, rašo BBC.
1996 metais išleistoje mokslinės fantastikos knygoje „Tiesos mašina“ („The truth machine“) rašoma apie tai, kaip mokslininkai sukuria prietaisą, gebantį nustatyti, kada žmogus meluoja šimtaprocentiniu tikslumu. Knygoje pasakojama, kad šis išradimas leidžia sumažinti nusikalstamumą, pakeičia pasaulį ir padeda išsaugoti žmoniją nuo susinaikinimo.
Ar tokia mašina kada nors gali būti sukurta iš tikrųjų?
Poligrafas naudojamas jau beveik šimtmetį – gausybės laidų ir adatų pagalba buvo siekiama demaskuoti nusikaltėlius. Tačiau melo detektoriaus fiksuojami ženklai – greitesnis širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas ar drėgna oda – negali tiksliai įrodyti, ar žmogus iš tikrųjų meluoja. Jei šio prietaiso veikimo principas ir toliau bus paremtas sustingusia sena duomenų baze ir neįrodytomis teorijomis, vargu ar sulauksime pokyčių.
Domisi alternatyvomis
Kai kurie mokslininkai nusigręžė nuo poligrafo ir pradėjo domėtis alternatyvomis – smegenų skeneriais. Juose dominuoja dvi technologijos. Pirmoji naudoja jutiklius ant žmogaus galvos odos, kurie leidžia matuoti iš galvos skleidžiamas bangas, dar vadinamas „P300“, kurios fiksuojamos tada, kai ką nors atpažįstame. Šių bangų fiksavimas leidžia nustatyti, ar žmogus slepia kokią nors informaciją, pavyzdžiui, ar žino, kur paslėptas žmogžudystės ginklas. Minėtas metodas iš tiesų veikia, tačiau jis dar yra labai toli nuo to, kad atpažintų, kada žmogus sako netiesą.
Antrasis būdas yra funkcinė magnetinio rezonanso metodika (fMRI).Tyrimai rodo, kad kai kurios žmogaus smegenų dalys yra veiklesnės tuo metu, kai jis sako netiesą, todėl fiksuojant tų smegenų dalių aktyvumą galima būtų nustatyti atskirti tiesą ir melą. Tačiau, kaip parodė praktika, pasitaiko ir tokių atvejų, kad tiriamos smegenų dalys suaktyvėja ir žmogui sakant tiesą, taigi ir šis metodas nėra tobulas.
Kiek tikslūs gali būti šio prietaiso rezultatai? Maždaug 75–80 proc. „Iki tobulo melo detektoriaus mums dar trūksta daug, – sakė Giorgio Ganisas, Plymouth'o universiteto darbuotojas, kuris tyrimams naudoja fMRI,– jei remsimės vien tik šio prietaiso parodymais, yra 15–20 proc. tikimybė, kad bus apkaltinas ir nekaltas žmogus.“
Be to, šių tyrimų rezultatai yra gauti atliekant paprastus bandymus su savanoriais, kuomet jų buvo paprašoma atsakyti į klausimus apie ištrauktas kortas ar kitus nesvarbius dalykus, todėl neaišku, kaip sistema reaguotų tais atvejais, kai klausimai žmogui būtų labai svarbūs.
Mokslininkas taip pat nustatė, kad skirtingomis situacijomis naudojantis šiuo prietaisu gali būti gauti nevienodi rezultatai. Jeigu jūs meluosite pagautas už greičio viršijimą ir į klausimus turėsite atsakyti staigiai, jūsų smegenys dirbs skirtingu intensyvumu nei tuo atveju, jei būsite kaltinamas kriminaliniu nusikaltimu ir turėsite laiko prieš teismą melą gerai apgalvoti.
Prisiminimai – subjektyvūs
Galimybė smegenų skeneriu nustatyti melą priklauso ir nuo žmogaus prisiminimų. Mat jie yra subjektyvūs ir gali būti pamiršti arba laikui bėgant išsikraipyti. Štai 2008 m. mokslininko iš Stanfordo universiteto Jesse'o Rissmano atlikti rezultatai parodė, kad smegenų skeneris rezultatus rodo priklausomai nuo žmogaus įsitikinimų – jei apklausiamasis meluoja, bet galvoja, kad sako tiesą, prietaisas melo nenustatys.
Galiausiai, yra būdų, kuriais galima apgauti smegenų skenerį. „Aš atlikau bandymus, kurie parodė, kad su fMRI galima žaisti psichologinius žaidimus. Tereikia svarbius jūsų gyvenime nutikusius įvykius asocijuoti su jums bandymų metu rodomais daiktais“, – sakė G. Ganisas. Jeigu apklausiamieji reikiamu metu sukeldavo prisiminimus, dažnių tikslumas nuo 100 proc. sumažėdavo iki 33 proc.
„Jeigu jūs kada nors šį prietaisą mėginsite taikyti žmogui, kuris yra rimtai nusiteikęs padaryti, kad testo rezultatai būtų sufalsifikuoti, tas žmogus jums bus rimtas iššūkis“, – pasakojo G. Ganisas.
Akivaizdu, kad palaipsniui tobulėjant technologijoms, fMRI skenerio rezultatai taps tikslesni, tačiau pasipriešinimas ir atminties subjektyvumas ir toliau bus pagrindiniais trikdžiais, norint prietaisų pagalba atskirti tiesą nuo melo.
