Willas Cardwellas, šiuo metu vadovaujantis Aalto universiteto Verslumo centrui (Aalto Centre for Entrepreneurship, ACE), jau daugiau kaip penkiolika metų dirba Suomijos aukštųjų technologijų sektoriuje. Aalto universitetas įkurtas tik 2010 metais sujungus tris aukštąsias mokyklas – Helsinkio ekonomikos mokyklą, Helsinkio technologijų bei Helsinkio meno ir dizaino universitetus – jau spėjo išgarsėti kaip unikali, stiprią tarpdisciplininę mokslo ir studijų aplinką kurianti institucija.
Willo Cardwello vadovaujamas centras yra atsakingas už inovacijų perdavimo, komercializavimo ir „startupų“ paslaugas universiteto bendruomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.
Taigi, jo klausėme, kaip jis skatina verslumo dvasią kiekvieną dieną ir ko reikia, norint pasiekti pozityvių pokyčių.
Suomijos aukštųjų technologijų sektoriuje dirbate daugiau kaip 15 metų. Kodėl pasirinkote šį sektorių? Kaip keitėsi aukštųjų technologijų sektorius per šį laikotarpį?
Rašydamas knygą apie Suomijos ir Izraelio aukštųjų technologijų ir rizikos kapitalo pramonę, susidomėjau Suomijos aukštųjų technologijų sektoriumi. Tai, ką tuo metu atradau, mane ypač sužavėjo, todėl nusprendžiau likti Suomijoje. Aukštųjų technologijų sektoriuje mane įkvepia įdomūs žmonės – jauni ir vyresni, suomiai ir ne suomiai – bei srautas puikių idėjų.
Per paskutinius 15 metų stebėjome kelių ciklų pasikeitimą. Po interneto išpopuliarėjimo 90-tųjų pabaigoje, pirmąjį 20-to amžiaus dešimtmetį Suomija ieškojo savo tapatybės technologijų srityje. Makroekonominiai rodikliai buvo geri – aukštas BVP vienam gyventojui, aukšta MTEP dalis BVP, aukšti išsilavinimo rodikliai ir t. t. Tačiau sėkmės istorijų, kurios būtų lydėjusios „Linux“ ar „MySQL“ (tai atviro kodo projektai, kurių kūrėjai arba vieni iš kūrėjų buvo suomiai – aut. past.) atsiradimą, nebuvo. Kažkada daug žadantis biotechnologijų sektorius merdėjo.
Šiuo metu Suomijos „startupai“ išgyvena tikrą renesansą. Šis procesas yra skatinamas iš apačios, t. y. jį skatina studentai, ištroškę įdomios ir savirealizaciją užtikrinančios karjeros. Anksčiau jie rinkdavosi darbą didelėse kompanijose, tačiau dabar dėl įdėtų pastangų ir bendros ekonominės situacijos, „startupai“ tampa pageidautinu pasirinkimu.
Kaip aukštųjų technologijų sektorius vystysis toliau? Kokias tendencijas matote?
Mano manymu, šiuo metu turime kritinę masę sukurti tinkamai ekosistemai, kuri būtų stipriai palaikoma privataus sektoriaus ir remiama viešojo. Praėjusį dešimtmetį stebėjome atvirkštinį procesą, kai viešasis sektorius bandė paskatinti privatų sektorių veikti. Tačiau tai neilgalaikis sprendimas, nes, norint pokyčių, reikia turėti stiprią ir ambicingą verslininkų bendruomenę – ir jaunų, ir vyresnių.
Kompanijos augs greitai ir sėkmingai išgyvens „mirties slėnio“ laikotarpį, su kuriuo dažnai susiduria „startupai“ 2–5-tais gyvavimo metais (mirties slėnis, angl. valley of death, – laikotarpis, kurį turi išgyventi „startupai“ po pirmųjų pagrindinių investicijų iki laukiamos finansinės grąžos – aut. past.). Tikiuosi, kad ilgainiui kai kurios kompanijos, pavyzdžiui kaip Rovio, kotiruosis akcijų rinkoje arba jas įsigys rinkos lyderiai. Ir tuomet šios sėkmingos kompanijos atiduos savo skolą bendruomenei.
Panašaus tipo raidą aš matau ir aplinkinėse valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje ir čia užgimusioje kompanijoje „GetJar“. Tikiuosi, kad visas mūsų regionas pradės save „matyti“ kaip vieną rinką ir tai suteiks daugiau mobilumo galimybių studentams ir verslininkams. Žinoma, skatinant šiuos procesus, svarbus vaidmuo teks universitetams.
Aalto universitetas yra unikalus dėl savo tarpdisciplininio modelio. Kokios jo stiprybės ir kokias galimybes jis sukuria (ar čia vystosi Europos Silicio slėnis?)?
Taip, žinoma. Siekiame tapti vienais lyderiaujančių pasaulio aukštųjų technologijų „startupų“ centru. Nežinau, ar galėčiau tai pavadinti Europos Silicio slėniu, tačiau stengiamės iš jų mokytis ir kuriame stiprius ryšius su jais, taip pat su Izraelio, Europos ir Tolimųjų rytų panašiais centrais. Silicio slėnis yra ypatinga vieta dėl stipriai „startupams“ palankaus nusistatymo ir mes norėtume tokį mastymą sukurti čia, Suomijoje.
Mūsų verslumo aplinkai stiprią įtaką daro studentai. Šioje studentų kuriamoje aplinkoje dirbame visi – studentai, fakultetų nariai, tyrėjai ir verslininkai. Mes labai didžiuojamės „Aalto Venture Garage“ centru (hub‘u), kur studentai, dėstytojai, verslininkai, investuotojai ir visi, kam tai įdomu, gali kartu džiaugtis verslumo dvasia.
Universiteto miestelyje įsikūręs „Aalto Venture Garage“ yra Šiaurės Europoje pirmaujantis bendro darbo (angl. co-working) ir investavimo galimybes suteikiantis (angl. seed accelerator) centras, kuris suteikia tinkamą infrastruktūrą kurtis programavimo aistruoliams (angl. hackers) ir „startupams“. Be to, veikia inkubatorius – Aalto Startup‘ų centras, skirtas jau didesnį potencialą turinčioms įmonėms ir į kurį ilgainiui patenka daugelis garažo „startupų“.
Kitas unikalus projektas, kuris tapo mūsų simboliu ir Aalto sėkmės istorijos dalimi, – 2008 m. įkurtas Aalto dizaino fabrikas – modernaus, konceptualaus ir tarpdisciplininio mastymo ir praktinės veiklos simbiozė. Šis projektas skatina švietimo sistemos ir verslo pokyčius, nes sukuria nuolat besivystančią bendradarbiavimo erdvę studentams, tyrėjams ir verslo praktikams.
Kas motyvuoja jaunus žmones pasirinkti Aalto universitetą? Ko reikia siekiant sukurti tinkamą aplinką bendradarbiavimui ir kūrybiškumui?
Laisva aplinka įkvepia žmones būti drąsiais ir versliais, todėl jaunimas yra labiau pasiryžęs pradėti nuosavą verslą, pasirengęs atvirai pasakoti apie savo verslo idėjas, pristatyti jas savo draugams ir t. t. Juos motyvuoja sėkmingų verslininkų apsilankymai ir pagalba (angl. coaching). Pavyzdžiui, Peteris Vesterbacka, vienas iš žaidimo „Agry Birds“ (Rovio) kūrėjų, yra mūsų „startupų“ instruktorius.
Įvairovė, tarpkultūrinė aplinka, geros ir prieinamos vietos bendram darbui, panašaus mąstymo ir azartiški žmonės, ryšys su tarptautiniais tinklais – visa tai reikalinga norint sukurti žadinančią ir versumą skatinančią aplinką.
ACE taip pat dirba su „startupais“. Koks yra kelias nuo idėjos iki įmonės?
Mes dirbame su idėjomis, gimusiomis Aalto bendruomenėje dar gerokai prieš tai, kai jos tampa verslais. Stengiamės remti novatorius padėdami konstruoti jų verslo koncepcijas ir produktų ar paslaugų prototipus. Turime kelis finansavimo mechanizmus nuo 5 000 iki 30 000 eurų, kurie padeda sukurti naujas kompanijas. 2010 m. įkūrėme 15 naujų kompanijų.
Kaip Jūs padedate „startupams“ kiekvieną dieną?
Organizuojame daug įvairių renginių, idėjų konkursų, technologijų perdavimo veiklų, 6–7 savaičių verslumo programų, kuriame investavimo į „startupus“ mechanizmus ir t. t. Pavyzdžiui, Aalto universitetas bendradarbiauja su Stanfordo „Technology Ventures“ programa, kuri įkvepia ir ugdo jaunus verslininkus. Kaip programos dalis, 2011 m. rugsėjį Suomijoje svečiavosi Steve'as Blankas – vienas pirmaujančių serijinių verslininkų pasaulyje. Per vieną savaitę Steve'as skaitė 12 paskaitų, surengė 4 viešas diskusijas, dalyvavo 9 interviu, susitiko su 2 ministrais ir 1000 verslininkų ir padarė milžinišką įtaką Suomijos „startupų“ ekosistemai.
Kaip paskatinate jaunimą (studentus, tyrėjus, verslininkus) dalyvauti „startupų“ veikoje?
Skatiname juos visais įmanomais būdais. Universitete susibūrė Aalto verslumo bendruomenė, kuriai vadovauja patys studentai, sukurta laisvai prieinama bendro darbo erdvė – „Aalto Venture Garage“, veikia Aalto dizaino fabrikas, kuriame padedant profesionaliems inžinieriams galima kurti prototipus, ir galiausiai esame mes, Verslumo centras, kuris sujungia visas su verslumu susijusias veiklas Aalto universitete.
ACE siekia, kad iš Aalto bendruomenėje vystomo mokslo ir meno gimtų verslo sėkmės istorijos, taip pat veikia kaip ambicingų verslumo idėjų katalizatorius Suomijoje ir visame Baltijos regione. Mes įkvepiame jaunus verslininkus išnaudoti savo kompetencijas, siekti savo svajonių ir, padedant komandai, sudarytai iš skirtingų žinių ir kompetencijų turinčių žmonių, pradėti savo „startupą“.
Kaip manote, ar „startupai“ turėtų būti kuriami patyrusių tyrėjų ir verslininkų ar jaunų (todėl galbūt mažiau patyrusių) žmonių? Kodėl?
Įmones gali įkurti bet kokio amžiaus žmonės. Mano mėgstamiausia formulė – kai studentai ir patyrę tyrėjai kartu pradeda kurti kompaniją, tada gali gauti geriausią rezultatą.
Geras mūsų „startupo“ pavyzdys yra 2006 m. Helsinkyje įkurta „Mendor Corporation“, kuri kuria, vysto ir teikia rinkai inovatyvius diabeto gydymui ir priežiūrai skirtus produktus ir paslaugas. Pirmasis „Mendor“ rinkai pasiūlytas produktas – gliukozės matuoklis „Discret“ – buvo labai gerai įvertintas specialistų visame pasaulyje. Mobiliojo telefono dydžio matuoklis viename aparate sujungia visus komponentus, reikalingus nuolatiniam gliukozės kiekio kraujyje tyrimui – matuoklį, juosteles ir specialią adatėlę.
Ankstyvojoje kompanijos vystymo stadijoje „Mendor“ aktyviai bendradarbiavo su Aalto universiteto studentais vykdydami rinkos tyrimus. ACE (kuris tuo metu vadinosi Inovacijų centru) taip pat skyrė „Mendor“ komercializavimo stipendiją, kuri padėjo atlikti patentavimo darbus ir vystyti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją. Todėl galima sakyti, kad iš dalies prie šios „Mendor“ sėkmės prisidėjo Aalto universitetas, kurio veikloje kompanija aktyviai dalyvauja ir šiandien.
Prieš kurį laiką Jūs lankėtės Lietuvoje. Kaip vertinate „startupų“ situaciją Lietuvoje?
Lietuva turi įspūdingą ir augančią „startupų“ bendruomenę ir, kas labai svarbu, progresyvių žmonių ministerijose ir universitetuose, kurie nori matyti pokyčius. Tai nėra dažnai pasitaikantis atvejis, tačiau labai svarbus norint paskatinti „startupų“ sektoriaus augimą.
Lietuvoje tikrai yra didelį potencialą turinčių žmonių. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko susitikimas su Kauno technologijos universiteto profesoriumi Rymantu Kažiu, prof. K. Baršausku – Ultragarso mokslo instituto vadovu. Tai, ką daro jis ir kiti pažangiausi tyrėjai, tikrai įkvepia ir tokių žmonių kaip aš darbas – padėti jiems pakeisti pasaulį.
Taip pat akivaizdu, kad Lietuvoje kaip ir Suomijoje jaunimas išgyvena perversmą. Aalto universitete studijuoja lietuviai studentai, kurie labai aktyviai dalyvauja verslumo veiklose. Pavyzdžiui, dar ankstyvos stadijos „startupo“ „AntsLab“, padedančio diabetu sergantiems žmonėms naudojant mobilųjį telefoną, gyventi kokybiškesnį gyvenimą, vienas iš įkūrėjų buvo studentas lietuvis.
Kitas puikus pavyzdys yra 2011 m. pavasarį „Startup Sauna“, skatinimo ir paramos programos jauniems „startupams“ iš Šiaurės Europos ir Rusijos, kuria siekiama pritraukti jaunus talentus ir paskatinti investuotojų susidomėjimą regionu, nugalėtojai „Campalyst“, kurio kūrėjų komandą sudaro nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Yra daug puikių pavyzdžių, kaip mes galime suburti skirtingus žmones iš viso regiono ir pasaulio bei realizuoti unikalias idėjas.
Kokius pagrindinius skirtumus tarp Suomijoje ir Lietuvoje besikuriančių „startupų“ matote?
Buvo nuomonių, kad suomių „startupai“ yra per daug technologiniai, nepakankamai orientuoti į vartotojų poreikius ir verslo potencialą. Mes daug dirbame, kad tai pakeistume, ir matome vis daugiau atsirandančių į dizainą orientuotų „startupų“. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vartotojams – užtikrinama, kad atsiras inovaciją perkančių klientų.
Suomija tikriausiai yra vieną žingsnį pirmiau nei Lietuva, nes mes išgyvenome studentų mastymo perversmą jau prieš keletą metų. Lietuvius ir kitų Pabaltijo kraštų gyventojus matau kaip panašius verslininkus, nors nėra sąžininga visus taip apibendrinti. Kiekvienas verslininkas yra skirtingas. Lietuva turi keletą didelių sėkmės istorijų tokių kaip „GetJar“ ir toliau vystosi labai greitai. Tikėkimės, kad tokios kompanijos kaip „AntsLab“ ir „Campalyst“ bus sėkmės istorijos ir Lietuvai, ir Suomijai.