Daugiau kaip mėnesį ne toje orbitoje įstrigęs rusų zondas „Phobos-Grunt“ kitą mėnesį turėtų nekontroliuojamai nukristi į Žemę. Tuo metu nekontroliuojama zondo kelionė į Žemės atmosferą laikoma būdu patobulinti kompiuterinius įrenginius, leisiančius tiksliau prognozuoti kosminių aparatų sugrįžimą į Žemę.
Daugiau kaip mėnesį ne toje orbitoje įstrigęs rusų zondas „Phobos-Grunt“ kitą mėnesį turėtų nekontroliuojamai nukristi į Žemę.
Jį sekantys ekspertai prognozuoja, kad „Phobos-Grunt“ į Žemės atmosferą sugrįš 2012 metų sausio 9 dieną, tačiau dabar šių prognozių paklaida siekia plius minus 5,5 dienos. Kai kurie analitikai netgi tvirtina, kad erdvėlaivis gali nukristi jau sausio 1 ar 2 dieną, rašo SPACE.com.
Tuo metu nekontroliuojama zondo kelionė į Žemės atmosferą laikoma būdu patobulinti kompiuterinius įrenginius, leisiančius tiksliau prognozuoti kosminių aparatų sugrįžimą į Žemę.
Ši užduotis tektų Tarpagentūriniam kosminių nuolaužų koordinavimo komitetui (angl. Inter-Agency Space Debris Coordination Committee – IADC). Tai tarpvyriausybinė agentūra, koordinuojanti tyrimus, susijusius su orbitinėmis nuolaužomis kosmose bei žmogaus sukurtais objektais, kurie patenka į atmosferą.
IADC narėmis yra Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“, Europos kosmoso agentūra (ESA), NASA ir Vokietijos aerokosmoso centras.
„IADC svarsto galimybę panaudoti „Phobos-Grunt“ kaip sugrįžimo į atmosferą bandomąjį objektą. Galutinis sprendimas dėl to dar turi būti priimtas“, – teigė ESA vyresnysis nuolaužų ekspertas Heineris Klinkradas.
Nuo 1998 metų IADC atlikinėja sugrįžimo į atmosferą prognozių bandymus. Šalims dalinantis duomenimis, buvo galima patobulinti gebėjimus tiksliau apskaičiuoti, kada į atmosferą sugrįš kosminiai aparatai, raketų pakopos ir net išmesta Tarptautinės kosminės stoties įranga.
Per tą laiką IADC bandymų objektais tapo ne vienas aparatas.
Jei naujausiu objektu taps „Phobos-Grunt“, tai bus jau trečioji sekimo operacija per 12 mėnesių – naujas agentūros rekordas. Šiais metais ji jau stebėjo nekontroliuojamą NASA nenaudojamo aukštutinės atmosferos tyrimų palydovo sugrįžimą rugsėjo 24 dieną bei neveikiančio Vokietijos palydovo ROSAT kritimą spalio 23-iąją.
Zonde „Phobos-Grunt“ yra kelios tonos raketinio kuro – nuodingo hidrazino ir azoto tetroksido. Šis kuras, turėjęs nugabenti zondą iki Marso, taip ir liko nepanaudotas, kai sustreikavo į Žemės orbitą pakilusio aparato varikliai.
„Phobos-Grunt“ turėjo nusileisti Fobe, viename iš dviejų Marso palydovų. Ambicingos misijos metu planuota rinkti Fobo uolienų ir dirvožemio pavyzdžius ir 2014 metais parskraidinti juos į Žemę.
Tačiau lapkričio 8 dieną paleistam erdvėlaiviui taip ir nepavyko pradėti kelionės į Marsą. Pasitelkus Rusijos, Europos ir JAV kosminių antenų tinklą buvo bandoma atnaujinti į bėdą patekusio zondo valdymą, tačiau to padaryti nepavyko.
Gruodžio 8 dieną atvirame laiške Levas Zelenijus, Kosmoso tyrimų instituto Maskvoje direktorius ir Rusijos mokslų akademijos Saulės sistemos tyrimų valdybos vadovas rašė:
„Specialistai ir toliau bandys užmegzti ryšį su erdvėlaiviu ir siųs jam komandas iki jo egzistavimo pabaigos. Tačiau mes taip pat nagrinėjame jo sugrįžimo į atmosferą klausimą ir galimybes kur ir kurie jo fragmentai gali nukristi ant žemės, jei tokių bus.“
JAV nuolaužų analitikai tvirtina, kad „Phobos-Grunt“ esančios kuro talpyklos pagamintos iš aliuminio, o ne karščiui atsparaus titano. Todėl bet koks raketinis kuras – užšalęs ar ne – sugrįžimo į atmosferą metu turėtų sudegti ar išsisklaidyti.
Tačiau Viktoras Chartovas, Rusijos aerokosmoso kompanijos „Lavočkin“, kūrusios ir gaminusios „Phobos-Grunt“, vadovas ir vyriausiasis inžinierius, teigia, kad tam tikros kosminio aparato dalys turėtų pasiekti Žemės paviršių, tarp jų – zondo kapsulė mėginiams gabenti. Planuota, kad kūgio pavidalo kapsulė keliaus pro Žemės atmosferą ir be parašiuto nukris.
„Abejotina, ar „Phobos-Grunt“ dar pavyks kaip nors išgelbėti“, – teigė T. S. Kelso, Kolorado Springse įsikūrusios bendrovės „Center for Space Standards & Innovation“ astrodinamikos specialistas.
„Paskutiniai mėginimai buvo susiję su laikotarpiu, kai zondas buvo tokioje orbitos vietoje, kur jį apšviečia saulė. Tai suteikė vilčių, kad jis turės ryšiui užmegzti reikiamos energijos. Tačiau nors buvo naudojamos didelės antenos, ryšio užmegzti nepavyko, taigi beliko laukti dar vieno sugrįžimo į atmosferą“, – pasakojo jis.
Taigi, per maždaug keturis mėnesius tai bus jau trečias didelis kosminis aparatas, nukrisiantis į Žemę. Ar žmonėms reikėtų dėl to nerimauti?
„Žmonės neturėtų panikuoti. Kosminės nuolaužos į Žemės atmosferą sugrįžta nuolat, tarp jų būna gana didelių raketų dalių. Tačiau visuomenė taip pat neturėtų visiškai atmesti pavojaus, kurį kelia kosminės nuolaužos“, – kalbėjo kosmoso teisės advokatas Michaelas Listneris.
Jis pastebėjo, kad ROSAT nukrito visai prie pat Azijos žemyno ir nusileido Bengalijos įlankoje. Jis taip pat prisiminė 1978 metų atvejį, kai negyvenamoje Kanados teritorijoje nukrito branduoliniu kuru varomas sovietų aparatas „Cosmos 954“.
„Jei kosminis aparatas būtų įveikęs dar bent porą orbitų, jis galėjo nukristi žemyninėje JAV dalyje. Taip pat buvo incidentas su NASA „Skylab“, kai krentančios kosminės stoties nuolaužos nukrito į Australijos miestą Esperance“, – pasakojo teisininkas.
„Vienas iš netikrumų, supančių „Phobos-Grunt“, yra techninės informacijos apie kosminį aparatą trūkumas. Jei „Roskosmos“ pateiktų duomenų apie zondo konstrukciją, taip pat apie kuro bakų konstrukcijas, tai galėtų sumažinti nerimą dėl jo keliamo pavojaus“, – sakė M. Listneris.
Taip pat yra abejonių ir apie kinų palydovą „Yinghou 1“, kurį gabeno „Phobos-Grunt“. Techninių duomenų apie jo konstrukciją ir sudedamąsias dalis, taip pat potencialiai pavojingas medžiagas, beveik nėra, pastebėjo M. Listneris.
