IT rinkoje jau seniai nebuvo tokios didžiulės kovos, kokia dabar vyksta tarp dviejų stipriausių internetinių kompanijų – „Facebook“ ir „Google“.
Šios bendrovės siekia viena iš kitos pritraukti talentingiausius darbuotojus ir, žinoma, reklamos užsakovų pinigus.
Anksčiau ar vėliau, kažkuri viena bendrovė iškils ir nulems interneto ateitį – kaip ieškosime ir surasime informaciją, kaip pirksime ir parduosime, kaip bendrausime.
Dvi asmenybės – dvi pasaulėžiūros
Viename „ringo“ kampe yra „Facebook“, socialinių tinklų pradininkė, besistengianti įtvirtinti savo pozicijas rinkoje. Kitame kampe yra „Google“, bendrovė, kuri efektyviai organizuoja informaciją ir yra didžiausias reklamos tinklas internete.
Nors „Google“ vadovas Laris Peidžas yra tik vienuolika metų vyresnis už „Facebook“ vadovą Marką Zukerbergą, abu jie vadovaujasi visiškai skirtinga pasaulėžiūra.
Peidžo pasaulyje viskas prasideda nuo paieškos. Jūs ieškote naujienos, poros mėgstamų batų ar informacijos apie tam tikrą asmenį. Jei norite sužinoti, kokias paslaugas teikia įmonė ar kurį skaitmeninės televizijos paketą pasirinkti – jūs ieškote.
Prieš penkis metus „Google“ algoritmai atitiko tokią pasaulio viziją. Tačiau palaipsniui pasaulis keitėsi ir, rodos, neišvengiamai pasuko link „Facebook“ kuriamos pasaulio vizijos.
Dabar, užuot ieškojus informacijos, jūs prisijungiate prie „Facebook“ ir skaitote tuos straipsnius, kuriuos rekomenduoja jūsų draugai ar kolegos. Jie jums pasako, kokį filmą žiūrėti, kokius prekės ženklus mėgti ir kur valgyti suši.
Dabar didelė žmonių dalis savo kelionę internete pradeda prisijungę prie „Facebook“. Ten verda jų asmeninis gyvenimas. Jie dalinasi nuorodomis, savo mėgstama muzika bei palaiko ryšius su pažįstamais.
Bloga naujiena Lariui Peidžui yra ta, kad „Google“ voriukai (algoritmas, kuris renka informaciją) neturi priėjimo prie „Facebook“ turinio. Taip prarandama svarbi informacija – žmonių kuriama informacija. Kokia informacija mums, žmonėms, svarbesnė – kompiuterių ar žmonių?
Reklamos pyrago dalybos
Šie pokyčiai turės daug pasekmių vartotojams ir verslui, bet, visų pirma – reklamai. Nors „Google“ ir priklauso milžiniškas reklamos paieškos sistemose gabalas, tačiau šios rinkos augimas lėtėja.
Verslo atstovai vis dažniau savo ribotą rinkodaros biudžetą nukreipia į „Facebook“ teikiamas reklamos galimybes. Viena to priežasčių yra ta, jog „Facebook“ portale vartotojai praleidžia beveik dvigubai daugiau minučių negu visose „Google“ svetainėse (žr. iliustraciją žemiau).
Manoma, kad šiais metais „Facebook“ reklamos pajamos augs 81 proc., tuo tarpu „Google“ – tik 34 proc. Norisi tikėti, kad kiekviena bendrovė sugebės auginti savo pajamas, tačiau internetinės reklamos rinka taip sparčiai nebeaugs.
Vienintelis užtikrintas būdas didinti savo pajamas yra pavogti tam tikrą reklamos rinkos dalį iš savo konkurento. Akivaizdu, kad tiek „Facebook“, tiek „Google“, kaip tik tokiam veiksmui ir ruošiasi. Tyla prieš audrą.
„Google“ imperija
Daugeliu atžvilgiu, „Google+“ produktas yra Lario Peidžo asmeninis produktas. Nuo pat pradžių jis įsitraukė į šio projekto kūrimą visu pajėgumu.
Kiekvieną penktadienio 11 valandą susirenka „Google+“ komanda ir aptarinėja patobulinimus bei strategiją.
Peidžas perkėlė komandos patalpas šalia valdybos, suteikė jiems didžiulius išteklius, o projekto vadovą – Viką Gundrotą – paskyrė visos „Google“ bendrovės viceprezidentu.
Galbūt „Google“ kultūra tiesiog negali kurti tokių socialių produktų, nes ji iki šiol buvo labiau orientuota į technologijų gerinimą ir inovacijas. Bent jau ankstesni „Google“ bandymai buvo labai nesėkmingi.
Pirmasis bendrovės socialinis tinklas „Orkut“ startavo 2004 metais, panašiai kaip ir pats „Facebook“. Tačiau toliau Brazilijos rinkos šis socialinis tinklas taip ir nepaplito.
Vėliau sekė nesėkmingi „Open Social“, „Google Wave“ projektai. Tačiau pats gėdingiausias buvo paskutinysis bandymas – „Google Buzz“. Juo bendrovė užsitraukė vartotojų ir Vyriausybės nepasitenkinimą dėl pažeistų privatumo teisių.
„Google Buzz“ buvo rimtas signalas bendrovei, kad einama ne tuo keliu. Kai kurie bendrovės darbuotojai ėmė manyti, kad socialinio tinklo neturėjimas ilgainiui ims kelti grėsmę pagrindiniam verslui – paieškos sistemai.
Priežastys yra žmonių dalinimasis informacija. Galima sakyti, jog viskas šiandieniniame internete yra paremta žmogiškaisiais ryšiais, tinklai, bendravimu. Duomenys ir informacija nebėra taip svarbu, kaip žmonės ir ryšiai.
„Google“ viršus susiėmė ir inicijavo grandiozinį projektą, kuris iš pradžių buvo pavadintas „Smaragdine jūra“ (angl. „Emerald sea“). Jo tikslas nėra konkuruoti su „Facebook“, tačiau „sužmoginti“ visus esamus „Google“ produktus.
Po maždaug metų trukusio kūrimo, 2011-ųjų birželį pagaliau startavo „Google+“. Rezultatas? Nukopijuotos visos geriausios „Facebook“ ir ištrintos visos nekenčiamiausios to paties socialinio tinklo funkcijos.
Jūs matote panašius pagrindinį ir savo profilio puslapius, nuotraukų galeriją ir žaidimus, žinoma, sieną. Sukurtas „Google +1“ mygtukas, kuris identiškas „Facebook Like“ mygtukui.
Tačiau naujasis socialinis tinklas išsprendė „Facebook“ didžiausią problemą – draugų sugrupavimą (angl. grouping). Ji pristatė funkciją „Apskritimai“ (angl. circles), kuri leidžia intuityviai surikiuoti žmones į tam tikras grupes.
Taip pat „Facebook“ iš savo partnerių, t. y. programuotojų, kuriančių programėles socialiniam tinklui, reikalauja 30 proc. nuo pardavimų. Tuo tarpu „Google+“ pranešė imsianti tik 5 proc.
Nuo paleidimo šių metų birželį, „Google+“ portale atsirado per šimtą naujų funkcijų, o Peidžas priduria, jog netrukus pasirodys dar daugiau. Belieka šiek tiek palaukti.
„Facebook“ imperija
Vienas „populiariausių“ žmonių „Google+“ tinkle yra virš 600 tūkst. pasekėjų turintis Markas Zukerbergas. Tačiau savo nuomonės apie naująjį „Google“ projektą viešai (ant „sienos“) jis nereiškia.
Tiesa, per vieną spaudos konferenciją, vykusią liepos mėnesį, jis puse lūpų prasitarė: „tai įrodymas, kas turėtų vykti ateinančius penkerius metus“ (vertimas: jie tiesiog mus nukopijavo).
Viena bendra abiejų kompanijų problema yra nuolatinė kova su institucijomis, kurios saugo vartotojų privatumo teises. Tačiau ši informacija yra labai svarbi siekiant pritraukti reklamos užsakovus.
Mes, vartotojai, patys to nepastebėdami dažnai pateikiame potencialiems reklamos užsakovams informaciją apie save: „Mėgstu Gyčio Paškevičiaus muziką“ (puslapio „palaikinimas“), „Nuo šiandien esu susižadėjusi“ (santykių būsenos atnaujinimas) ir pan.
Markas Zukerbergas daro viską, kad priverstų mus dar daugiau praleisti laiko „Facebook“. Vienas šio teiginio įrodymų – rugsėjo mėnesį pristatyta funkcija „Laiko juosta“ (angl. „Timeline“).
Jos dėka vartotojai gali aprašyti (ir pavaizduoti nuotraukomis) visą savo gyvenimo istoriją nuo gimimo, t. y. nuo tada, kai „Facebook“ dar apskritai nebuvo. Atsirado nauji inicialai – B. F. (angl. „Before Facebook“; liet. „Prieš Facebooką“).
Taip pat, per paskutinį pusmetį buvo stipriai patobulinta „Facebook“ išvaizda. Vietoj vienos naujai įkeltos draugų nuotraukos, dabar matome vieną didelę ir dvi mažesnes, t. y. daugiau.
Norint atnaujinti būseną dabar reikia paspausti vieną mygtuką ir tik tada atsirado langelis būsenos atnaujinimui, kuris užima šiek tiek vietos. Būtent dėl paskutinės priežasties, ji trukdė mums pamatyti daugiau draugų būklės atnaujinimų lango apačioje.
Tačiau labiausiai plėtojama bendrovės strategija yra didesnė integracija su kitomis tam tikras paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, pvz. „Netflix“ (filmų ir TV žiūrėjimas internetu) ar „Spotify“ (muzikos klausymasis internetu).
Anksčiau „Facebook“ buvo tiesiog platforma, kurioje vartotojai dalindavosi nuorodomis, ant kurių paspaudus draugas buvo perkeliamas į kitą puslapį (angl. opt-out). Ilgainiui daugelį panašių funkcijų bus galima atlikti pačiame „Facebook“ (angl. opt-in).
Galiausiai, tai dar labiau padės „Facebook“ bendrovei padidinti savo reklamos apimtis, nes jos rodoma reklama ateityje gali būti rodoma kitose svetainėse, panašiai kaip „Google“ savo reklamą nerodo vien tik paieškos sistemoje („AdSense“ paslauga).
Tačiau „Facebook“ turi ir tam tikrų problemų. Viena jų – mažas vartotojų aktyvumas naudojantis mobiliaisiais telefonais. „Google“, turėdama „Android“, šioje rinkoje yra pajėgi žaidėja.
O kaip su „Facebook“? Įdirbio nėra. Net aplikacijos „iPad“ ir „iPhone“ įrenginiams veikia, kaip programuotojai pasakytų, skylėtai (angl. with bugs). O kalbos apie „Facebook“ mobilaus telefono pasirodymą kol kas tik gandų lygmenyje.