Dangus ir visata turi daugybę nepaaiškintų dalykų. Kad ir kiek mokslininkai stengtųsi išgliaudyti visatos paslaptis, visuomenėje sklando daugybė mitų, kuriuose tiesos mažai, bet tikėjimo apie juos daug. Space.com tinklalapyje rašantis Joe Rao sudarė 10 klaidinančių mitų sąrašą apie astronomiją.
Dangus ir visata turi daugybę nepaaiškintų dalykų. Kad ir kiek mokslininkai stengtųsi išgliaudyti visatos paslaptis, visuomenėje sklando daugybė mitų, kuriuose tiesos mažai, bet tikėjimo apie juos daug.
Space.com tinklalapyje rašantis Joe Rao sudarė 10 klaidinančių mitų sąrašą apie astronomiją.
1. Kodėl meteorų lietus „nelyja“?
Kai paskelbiama apie artėjantį meteorų lietų, mintyse pradedame įsivaizduoti danguje krentančius meteorus lyg iš lietaus debesies lašus. Tačiau realybėje jų per vieną giedrą naktį tegalima pamatyti 3–6 per valandą.
Tam tikromis naktimis, kai meteorų pastebėjimas danguje padažnėja, astronomai sako, kad „meteorų lietus progresuoja“. Bet net aktyviausiu metu (rugpjūtis, gruodis) danguje matomų „krentančių žvaigždžių“ skaičius būtų apie 1 per minutę. Toks vaizdas vis vien nesukeltų lietaus įspūdžio.
Žinoma, yra galimybė pamatyti ir ypač tankų meteorų lietų. Tačiau artimiausias toks lietus žemėje bus matomas 2022 metų gegužės 31 dieną.
2. Ar dirbtiniai satelitai tikrai gali būti matomi „plika“ akimi?
Žinoma. Žmones nustebina toks faktas, tačiau jis yra tiesa. Nuo to laiko, kai 1957 buvo paleistas pirmas palydovas „Sputnik“, į dangų paleista apie 10 tūkst. satelitų, kurie iki šiol sukasi aplink Žemę.
Jei pabandysite išeiti į lauką aušros ar saulėlydžio metu, ilgai laukti neteks. Dauguma satelitų yra per maži, kad juos pamatytumėte, bet yra keli šimtai pakankamai didelių pamatyti „plika“ akimi.
3. Kodėl kometos neraižo dangaus?
O ar matėte per dangų greitai skrendantį Mėnulį? Irgi ne. Nors Mėnulis juda 3200 km/val. greičiu ir jis nutolęs nuo Žemės 239 tūkst. km., jo judėjimas danguje yra nepastebimas.
Nors kometos keliauja žymiai greičiau, jos daugybę kartu labiau nutolę nuo Žemės nei Mėnulis, todėl jų judėjimo danguje ir nematome.
4. Liepą šilčiausia, nes esame arčiausiai Saulės?
Netiesa. Pasirodo, liepos pradžioje Žemė yra labiausiai nutolusi nuo saulės, o arčiausiai – sausio pradžioje. Atstumo skirtumas šiais mėnesiais yra 5 mln. km.
Logiškai mąstant, šiaurės pusrutulyje šis skirtumas turėtų šiltinti žiemas ir vėsinti vasaras, tačiau dėl didžiulio Žemės svorio vyksta atvirkštinis procesas ir žiemos yra šaltesnės, o vasaros karštesnės nei Pietų pusrutulyje.
5. Kodėl Šiaurinė žvaigždė nėra ryškiausia?
„Polaris“, Šiaurinė žvaigždė, yra viena iš svarbiausių matomų žvaigždžių šiaurinėje padangėje, tačiau daugelis klaidingai įsitikinę, kad ji yra ryškiausia. Iš tikrųjų pagal ryškumą ji yra 49-toje vietoje, bet ji yra arčiausiai šiaurinio dangaus polio iš ryškiųjų žvaigždžių.
6. Kodėl nėra Pietinės žvaigždės?
Iš tikrųjų tai Pietinė žvaigždė yra. Ji maža ir neryški. Pagal dydį ši žvaigždė sudaro 1/25 Šiaurinės žvaigždės dydžio. Šiaurės pusrutulio gyventojai gali galvoti: „Tai kaip pietiečiai orientuojasi gamtoje be ryškios Pietinės žvaigždės?“. Tam jie naudoja Pietinio kryžiaus žvaigždę.
7. Ar kitas Saulės užtemimas vyks tik po 400 metų?
Taip, nebent norėdami pamatyti Saulės užtemimą pasiryšite pakeliauti. Vidutiniškai pilnas Saulės užtemimas vyksta kas 18 mėnesių kažkurioje Žemės vietoje.
Deja, visiški Saulės užtemimai dažnai matomi mažai apgyvendintose teritorijose ar vandenynuose.
Toje pačioje vietoje visiškas Saulės užtemimas matomas kas 400 metų. Tačiau ir šis skaičius yra tik statistinis.
8. Kodėl kovo 21 dieną nebebūna pavasarinio lygiadienio?
Anksčiau pavasarinis lygiadienis Šiaurės pusrutulyje būdavo kovo 21 dieną. Dabar jis skelbiamas kovo 20. Taip yra dėl laiko zonų. Šiaurės Amerikoje 21 amžiuje lygiadieniai yra kovo 20 dieną.
9. Ar Pusmėnulis perpus mažiau ryškus nei pilnaties metu esantis Mėnulis?
Jei mėnulis būtų plokščias ir vienodu paviršiumi, tai būtų tiesa. Kadangi mėnulio reljefas nėra lygus, nuo jo šviesa atsispindi skirtingai pagal tai, ant kurios dangaus kūno vietos krenta spinduliai.
10. Ar galima su teleskopu matyti per debesis?
Žinoma, kad ne. Dauguma astronomijos entuziastų traukiasi savo teleskopus net esant debesims pamatyti Saulės užtemimą ar praskrendančią kometą, tačiau galime juos nuvilti. Kad ir kokie teleskopai būtų visagaliai, pamatyti dangaus kūnus per debesis yra neįmanoma.
