Nemažą mūsų skaitytojų dalį sudaro jauni ir entuziastingi studentai, dažniausiai besidomintys IT bei internetiniu verslu.
Šįsyk nusprendėme pateikti keturių gana žinomų vardų internete sėkmės istorijas, t. y. interneto naršyklė „Firefox“, el. pašto paslauga „Gmail“, nuotraukų dalinimosi paslauga „Flickr“ bei tinklaraščio paslauga „Blogger“.
Visos šios istorijos turi kažką bendro, kas būdinga šių laikų verslui. Jaunieji skaitytojai turi išmokti tai pastebėti ir taikyti savo veikloje. Jei mokytis, tai tik iš geriausių!
„Firefox“ sėkmės istorija
„Firefox“ išsivystė iš „Mozilla“ projekto – atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjų. Vienas iš Firefox įkūrėjų, Bleikas Rosas, pradėjo kurti šią naršyklę kai jam tebuvo 14 metų.
Jis sako: „Kiekvienas galėjo prisijungti prie „Firefox“ kūrimo, kadangi tai buvo atvirojo kodo programa. Aš padėjau taisyti klaidas, taigi „Mozilla“ mane pakvietė vieną vasarą į Kaliforniją.“
Tiesa, tuo metu (2000 m.) „Netscape“ išgyveno sunkius laikus. Jie kontroliavo tik ~5 % interneto naršyklių rinkos. Padėtį blogino AOL vadovų reikalavimas naršyklę kurti kuo patraukliau komercine prasme. AOL, kuri 1998 m. nusipirko „Netscape“ už 4 mlrd., norėjo investicinės grąžos.
Iš pradžių „Firefox“ kūrė tik trys ar keturi žmonės, kurie visuomet ginčijosi su „Netscape“ vadovų priimtais sprendimais. Tarkim, kuriant „Netscape“ naršyklę buvo norėta sukurti reklamų blokuotoją (angl. pop-up blocker).
Tai būtų buvusi pirmoji naršyklė su tokia funkcija, bet šio privalumo buvo atsisakyta vien dėlto, jog bendrovės portale buvo reklamų su iššokančiais langais (angl. pop-up ads). Taip ir gimė idėja kurti naują naršyklę, skirtą vartotojui, ne AOL akcininkų kišenėms.
Pavadinimas ir rinkodara „iš lūpų į lūpas“
2002 m. rugsėjo 23 d. buvo išleista pirmoji naršyklės „Pheonix“ versija. Toks buvo pirmasis naršyklės pavadinimas, bet kilo ginčų su „Pheonix Technologies“ bendrove, kuri apskundė „Mozilla“ dėl prekės ženklo pažeidimo. Mat ši bendrovė taip pat kūrė naršyklę. 2003 m. kovo 17 d. pavadinimas buvo pakeistas į „Firebird“, o beveik dar po metų, 2004 m. vasario 9 d., į dabartinį – „Firefox“.
„Firefox“ yra produktas, kurio sėkmė priklausė nuo pačio produkto. Jau nuo pat pradžių „Firefox“ buvo visuomenės akiratyje dėl savo ypatingo greičio, saugumo, patikimumo.
Ši naršyklė buvo kažkas naujo su naujomis neregėtomis funkcijomis – skydelių kūrimas (angl. tab), kai viename lange gali įsijungti 2, 3 ar net 10 naujų puslapių; reklamos blokuotoju (angl. pop-up blocker), kuris palengvino gyvenimą daugybei žmonių (taip pat ir man).
„Ugnine lape“ labai domėjosi ankstyvieji tinklaraštininkai, kurie ir atliko didžiulį vaidmenį reklamuojant šį produktą. Bleikas Rosas teigia: „Tinklaraštininkai buvo mūsų sėkmės priežastis. Galbūt atrodo, jog jie netinkama auditorija informuoti apie savo produktus (ypatingai kai produktas skirtas plačiajai auditorijai), bet jie labai įtakingi tradicinėje žiniasklaidoje. Kai apie mus pradėjo rašyti įžymūs tinklaraštininkai, tuoj pat „Firefox“ vardas ėmė rodytis garsiuose žurnaluose – „Computer World“, „PC World“ – o taip pat ir laikraščiuose, tarkim, „New York Times“.
2004 m. buvo sukurta „Platink „Firefox“ (angl. „Spread Firefox“) svetainė, kuriame buvo galima lengvai ir patogiai rekomenduoti draugui išbandyti naršyklę. Naršyklės kūrėjai pripažįsta, jog „iš lūpų į lūpas“ sklindanti informacija nulėmė naršyklės sėkmę.
Naršyklė „Firefox“ dabar yra laikoma pačia perspektyviausia programine įranga pasaulyje, kuri sugeba konkuruoti net su „Microsoft“. Tiesą pasakius, „Firefox“ pradėjus populiarėti, „Microsoft“ vadovai vėl surinko IE programuotojų komandą, kad ši atnaujintų naršyklę.
Gmail“ sėkmės istorija
Daugelio gyvenimą pakeitė 2004 m. pristatyta el. pašto paslauga „Gmail“. Prestižinis „PC World“ 2005-iais nominavo „Gmail“ antru “geriausio metų produkto” kategorijoje, nusileidžiant tik „Mozilla Firefox“.
Keisti gyvenimo būdą ir pašto vartojimo įpročius – misija, kurią nuo pat pradžių kėlė sau „Gmail“. Ankstyvieji Lietuvos internautai turbūt pamena chaosą savo el. pašto dėžutėje, kai visi laiškai išmėtyti bet kaip, o seni laiškai „pakasti“ archyve. Pats „archyvas“ buvo 2–4 MB dydžio.
Šio „šiukšlyno“ nekentė ir 23-iasis „Google“ bendrovės darbuotojas, Polas Bučeitas. „Gmail man suteikė galimybę pakeisti el. paštą – sukurti ką nors, kas dirbtu man, ne prieš mane“ – teigė jis oficialiame „Google“ tinklaraštyje.
Anksčiau prie „Google Groups“ projekto dirbusiam Polui užteko vienos dienos, kad pritaikytų kodą ir sukurtų pirmąją „Gmail“ versiją. Tiesa, tuomet jo pavadinimas dar buvo „Caribou“, kilęs iš populiaraus animacinio filmuko „Dilbertas“.
Nors kolegos iš „Google“ į Polo pašto sistemos idėją žiūrėjo kontraversiškai, „Caribou“ iš tiesų gelbėjo. Ypatingai tiems darbuotojams, kurie per dieną gauna mažiausiai 500 elektroninių laiškų.
Pasigirdus pirmiems teigiamiems atsiliepimams, darbai ėmė progresuoti. Prie komandos darbų prisijungdavo kolegos, daugiausia Sanjevas Singas ir Džingas Limas. Polas suprato, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios vartotojai trina savo laiškus yra maža talpa.
Tad, „Gmail“, 2004 balandžio 1-ąją, padidino dėžutės talpą iki 1 GB. Visi manė, jog tai tik melagių dienos pokštas. Bet tai nebuvo pokštas. Beje, šiuo metu „Gmail“ talpa siekia daugiau nei 7,6 GB ir ji nuolat auga.
Patogumas ir inovacijos
Didžiulė pašto dėžutės talpa nebuvo vienintelis „Gmail“ ginklas, kuriuo ji atsikando didžiausią rinkos kąsnį. Iš techninės perspektyvos „Gmail“ buvo inovatyviausia iš visų. Pokalbių vaizdas (angl. conversation view), paieška tarp laiškų – revoliucinės idėjos.
Pokalbių vaizdas – naujas laiškų valdymo būdas. O gal tiksliau būtų sakyti – nauja vartotojo sąsaja (angl. interface). Juk būna, kai išsiunčiate vieną laišką penkiems žmonėms ir laukiate iš kiekvieno atsakymo. Negi geriau gauti kiekvieną laišką atskirai, vietoj visų viename pokalbių lange.
Paieška tarp laiškų nebuvo inovacija pašto programinės įrangos vartotojams, bet interneto (angl. web-based) kategorijoje „Gmail yra inovatoriai. Idėja gelbėjo žmones skubiais atvejais, kai, pavyzdžiui, prireikia rasti dviejų metų senumo laišką.
Tai nėra vienintelės „Gmail“ inovacijos. Per palygini trumpą, keturių metų laikotarpį, buvo sukurtos automatinio užbaigimo (angl. auto-completion), klaidų taisymo (angl. spell-checker), automatinio juodraščių išsaugojimo (angl. auto-save drafts), greitųjų klavišų ir kitos funkcijos.
Sekundėmis auganti talpa, vartotojų skaičius, o svarbiausia – vartotojų pasitikėjimas. Įdomus ir ankstesnį teiginį patvirtinantis faktas – iš „Gmail“ serverio dar niekada nėra dingęs nors kilobaitas laiškų. Iš čia ir kyla visas pasitikėjimas!
„Flickr“ sėkmės istorija
Vienas vyrukas iš Kanados, Stiūvartas Baterfyldas, jau senokai norėjo susipažinti su Katerina Feik. Ne tiek, kad susipažinti, bet jautė jai didelę simpatiją (keistai prasideda galingo portalo istorija, ar ne?).
Taigi, Stiūvarto planas „sukurti bendrą įmonę kartu su Katerina“ tebuvo priežastis suartėti su ja. Kadangi abu turėjo patirties svetainių kūrime, jie ketino sukurti tinklalapių kūrimo bendrovę.
„Slaptasis“ Stiūvarto troškimas išsipildė – 2002 m. jiedu susituokė, išvyko medaus mėnesiui, o grįžę, Kanadoje įkūrė bendrovę „Ludicorp“.
Vis dėlto pora pakeitė planus ir dabar jau ruošėsi sukurti „Nesibaigiantį“ internetinį žaidimą (angl. „Game neverending“). Pasikvietę į pagalbą buvusį Stiūvarto kolegą Džeisoną Klasoną, visi trys pradėjo darbus.
Žaidimas, kurie jie kūrė buvo kitoks – čia nebuvo kerų ir kalavijų, burtų ir kardų kaip daugumoje to meto žaidimų, žaidėjai galėjo bendrauti trumposiomis žinutėmis (angl. instant-messaging). Bet svarbiausia funkcija buvo galimybė dalintis objektais, tarp jų ir fotografijomis. Taip ir gimė „Flickr“ idėja.
Kad ir kaip stipriai rinka laukė „Nesibaigiančio žaidimo“ pasirodymo (susidomėjimo buvimą rodo faktas, jog šį žaidimą testavo per 20 tūkst. vartotojų) trijulė laikinai nutraukė žaidimo kūrimo darbus ir du mėnesius kūrė „Flickr“. Svetainė startavo 2004-ųjų metų vasario mėnesį.
Svetainė greitai nurungė konkurentes. Nuo pat pradžių „Flickr“ buvo geidžiamiausias daugelio bendrovių kąsnis. Bet ne toks jau lengvas. Kiekvieną savaitę buvo gaunami nauji pasiūlymai parduoti bendrovę. Bendrovė 2005 metų kovo mėn. parduota interneto gigantei „Yahoo“.
Tinkamas laikas, naivumas, inovatyvumas
2002 m. sprogo internetinis „dot-com“ bumas. „Flickr“ susikūrė tinkamu laiku, iškart po sprogimo: ofiso nuomos kainos tuo metu buvo labai nedidelės, daugybė internetinių svetainių kūrėjų, programuotojų ir kitų IT sektoriuje dirbančių žmonių prarado darbus, kadangi jų darbdaviai bankrutavo, o be to, perspektyvų šiems žmonėms taip pat niekas nežadėjo.
Taip pat būtina paminėti socialinių tinklų – „Friendster“, „MySpace“, „Tribe“ – išaugusį populiarumą. Šie portalai skatino žmones kelti savo asmeninį stuff‘ą į internetą, ypač – nuotraukas.
Skaitmeninių fotoaparatų kainos taip pat mažėjo. Ankščiau žmonės fotografuodavo tai, kas būtina, bet apie 2002 metus žmonės pradėjo fotografuoti bet ką: juokingą vaizdelį gatvėje, savo šunį, patikusio restorano interjerą, nors grįžus namie, galbūt jie išsisaugos tik 5 iš 100 nuotraukų. „Fotkinimo“ manija augo. „Flickr“ tuom naudojosi.
Antrąją sėkmės priežastį įvardinti kiek sudėtingiau. Pavadinčiau tai naivumu. Kompanija niekada nebuvo išsikėlusi tikslo „sukurti nuotraukų dalinimosi tinklalapį“, ji niekada neatliko tyrimų susijusių su socialiniais tinklais.
Taip pat niekada nebandė išsiaiškinti kokiam verslo modeliui priklauso, niekada nesiekė pritraukti rizikos kapitalo fondų. Jie buvo naivūs, optimistiški ir vadovavosi moto: „Viskas bus gerai, tiesiog padarykime tai“ (angl. „Everything gonna be all right, just do it“).
Trečioji sėkmės priežastis kyla iš techninės pusės – žymėjimas (angl. tagging). Paprasta idėja, kuri pasmerkė „Flickr“ populiarumui. Koncepcija paprasta: jūs priskiriate nuotraukai raktažodžių, tarkim „Vilnius“ ir „Vasara“, tad galite matyti ne tik nuotraukas, turinčias tokį raktažodį savo albumuose, bet ir kitų vartotojų nuotraukas, kurie pažymėjo savo nuotraukas raktažodžiais „Vilnius“ ir „Vasara“.
Jeigu keliaujate atostogauti į Kaliforniją, „Flickr“ yra tinkamiausia vieta pasižiūrėti „kas ten gero“, jeigu nebuvote „Live 8“ koncerte, galite pasižiūrėti renginio įspūdžius tik čia – paprasta ir patogu.
„Blogger“ sėkmės istorija
Visi esame revoliucijos, kuri tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, stebėtojai. Revoliucijos, prie kurios kiekvieną dieną, savo noru, jungiasi šimtai žmonių. Kalbu apie tinklaraščių rašymo (angl. blogging) reiškinį.
Paskutinė, ketvirtoji istorija yra apie didžiausią tinklaraščių platformą „Blogger“, tačiau ji nebuvo tinklaraščių rašymo iniciatorė. Tinklaraščių buvo ir anksčiau, t. y. dar prieš 2000 m. liepos 31-ąją (tai oficiali „Blogger“ atsidarymo data).
Pirmasis pasaulio tinklaraštis (tada dar jie buvo vadinami weblogais) pasaulį išvydo 1994 m. sausį. Jo autorius – Džastinas Halas. Kaip sako Džastinas: „Aš pasijutau vienišas, o internetas buvo ta vieta, kuri leido man pasijusti nevienišam“.
„Blogger“ idėja, jos įkūrėjui Evanui Viljamsui toptelėjo tik po gero penketo metų, prieš patį internetinio bumo „dot-com“ įkarštį.
Jis kartu su savo pirmuoju darbuotoju Polu Baušču turėjo asmeninius tinklaraščius, tad nusprendė parašyti nedidelį scenarijų, kuriuo būtų lengviau įkelti naujus įrašus: įvedus į tinkamus laukus informaciją, įrašo tekstą ir paspaudus „Siųsti“ (angl. „Send“) mygtuką, įrašas tinklaraštyje atsidurdavo akimirksniu.
Evanas suprato, jog toks patobulinimas tūkstančiams paprastų internautų leistų turėti savo asmeninį tinklaraštį: politikui, namų šeimininkei ar „Lego“ gerbėjui. Iki tol tinklaraščius turėdavo tik techniškai išprusę žmonės. Pagrįstai galima teigti, jog „Blogger“ ir buvo tas veiksnys, sukėlęs tinklaraščių revoliuciją.
Sunkūs metai ir ilgai laukta sėkmė
„Blogger“ vartotojų nestigo nuo pat pradžių. Tuo metu buvo įsivyravusi nuostata, jog jeigu projektas turi daug vartotojų, projektas yra sėkmingas komerciškai.
Anaiptol, „Blogger“ pirmus pinigus uždirbo tik po trijų veiklos metų. 1999 m. projektą finansavo patys įkūrėjai, 2000 m. – investuotojai, 2001 m. – vartotojai (savanoriškai).
2001 m. sausį pritrūko „geležies“, tad buvo surengta „Server Fund Drive“ akcija. „Blogger“ savo svetainėje parašė tokią žinutę: „Sveiki, mes žinome, kad „Blogger“ veikia lėtai. Taip yra todėl, kad trūksta serverių. Mes neturime pinigų nupirkti jiems. Taigi atsiųskit pinigų ir mes nupirksime daugiau serverių ir padarysime „Blogger“ greitesniu“. Visų nuostabai, tai suveikė puikiai. „Blogger“ prekės ženklas buvo visų gerbiamas, ir netgi mylimas. Iš viso per šią akciją buvo surinkta apie 17 tūkst. JAV dolerių.
Serveriai dirbo greitai, bet pats projektas į priekį nejudėjo. Tuo metu visi bendrovės darbuotojai išėjo. Kaip sakė pats Evanas: „Visi paliko bendrovę, išskyrus mane. Kitą rytą buvau vienintelis žmogus atėjęs į biurą.“
Reikalai pradėjo keistai į gerąją pusę 2002-iais metais. „Blogger“ pradėjo rodyti reklamas. Vartotojams, norintiems jų išvengti, reikėdavo sumokėti 12 dolerių per metus. Tais pačiais metais sukurtas mokamas „Blogger Pro“ planas. „Blogger“ tapo pelninga!
2002 m. pabaigoje „Blogger“ patraukė „Google“ dėmesį. „Tuo laikotarpiu galvoti, jog mus gali nupirkti „Google“ buvo keista, kadangi jie iki tol nepirko nieko“, – teigė Evanas. Vis dėlto, 2003 m. vasarį „Google“ įsigijo „Blogger“. Tuo metu sistema turėjo apie 1 mln. registruotų vartotojų. Dabar „Blogger“ užima devintą vietą lankomiausių pasaulyje svetainių sąraše.
Iš šio pasakojimo pasimokyti galima nemažai. „Blogger“ ne kartą buvo siūloma parduoti. „Blogger“ gavo pasiūlymų jungtis su kitomis bendrovėmis. Kantrybė ir ištvermė nugali. Kaip sako Evanas Viljamsas, „Blogger“ įkūrėjas: „Jeigu reikalai einasi ne taip, kaip norite, vadinasi, kažkas negerai“.