Neveltui teigiama, jog žmogaus charakteriui ir išvaizdai įtakos turi genetika, tam tikrų bruožų paveldėjimas iš tėvų, senelių. Vieno iš „Google“ įkūrėjo Lario Peidžo tėtis Karlas Viktoras Peidžas buvo matematikos profesorius, tad Laris jau nuo vaikystės turėjo daug žinių, kurios prisidėjo prie „Google“ sėkmės.
Neveltui teigiama, jog žmogaus charakteriui ir išvaizdai įtakos turi genetika, tam tikrų bruožų paveldėjimas iš tėvų, senelių.
Vieno iš „Google“ įkūrėjo Lario Peidžo tėtis Karlas Viktoras Peidžas buvo matematikos profesorius, tad Laris jau nuo vaikystės turėjo daug žinių, kurios prisidėjo prie „Google“ sėkmės.
Štai „Amazon.com“ įkūrėjo Džefrio Bezoso senelis – vienas iš kompiuterinių tinklų įkūrėjų.
1958 m., Šaltojo karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos metu, JAV vyriausybė suformavo Gynybos departamento tyrimų ir bandymų padalinį, kuriam vadovavo Džefrio Bezoso senelis Lorensas Prestonas Gaizas.
Po 11 metų sunkaus darbo, šis padalinys sukūrė galingą ryšio tinklą, kuris turėjo būti skirtas JAV karinėms pajėgoms bendrauti tarpusavyje. Šis tinklas buvo pavadintas „ARPAnet“ vardu. Būtent „ARPAnet“ ir padėjo pagrindą interneto atsiradimui.
Džefris vaikystėje kastruodavo galvijus
Džefris jau vaikystėje parodė, kad pagal metus yra per daug protingas. Vieną dieną jam pabodo būti mažu vaiku, todėl su atsuktuvu išardė savo vaikišką lovelę (tuo tarpu jam nebuvo nė dviejų metų).
Darželyje jam labai patiko žaisti su prietaisu, kuriame „ypatingai“ išdėlioti veidrodžiai. Džefris užsinorėjo lygiai tokio paties, bet mama neišgalėjo žaislo nupirkti, nors jis kainavo tik 20 dolerių.
Džefris nė kiek nenusiminė. Jis nusipirko reikalingas detales (kurios kainavo daug mažiau) ir pasidarė žaislą pats!
Savo vaikystėje Džefris žaisdavo jaunių futbolo komandoje. Atrodė, jog kiti berniukai smulkutį Džefrį sutryps, bet komandos treneris jį paskyrė komandos kapitonu. Anot jo: „Džefris sugeba ne tik atsiminti tai, ką jis turi daryti per kiekvienas rungtynes, bet ir tai, ką turi daryti kiti“.
Nuo 4 iki 16 metų Džefris kiekvieną vasarą praleisdavo su seneliu, kuris skatino Džefrio domėjimąsi mokslu ir technika. Džefris visuomet garaže rasdavo visokiausių technikos detalių. Laikui bėgant, Džefrio projektai darėsi vis sudėtingesni. Senelio garažas jį išmokė, jog nėra padėties be išeities. Taip pat – kastruoti galvijus, tiesti vamzdžius, vairuoti traktorių bei daugelį kitų dalykų.
„Žemė turėtų likti didžiuliu nacionaliniu parku“
Būsimas internetinės prekybos „pionierius“, 1982 m. buvo išrinktas geriausiu abiturientu tarp beveik 900 mokinių.
Dar mokydamasis vidurinėje jo rašinys „Nulinės gravitacijos poveikis paprastos musės senėjimui“ sukėlė sensaciją, o pats Džefris laimėjo kelionę į NASA kosminių skrydžių centrą.
Džefris teigė, jog į mūsų Žemę bet kada gali atsitrenkti koks nors objektas iš kosmoso ir žmonėms kiltų didelis pavojus. Jis teigė, jog žmonių išsigelbėjimas – gyvenimas kitose planetose, o Žemė turėtų likti tik didelis nacionalinis parkas.
Nors praėjo jau daugiau apie 25 metus, Džefris nenustojo domėtis visata. Tai liudija 2000 m. jo įsteigta „Blue Origin“ bendrovė, užsiimanti skrydžiais į kosmosą.
1982 m. rudenį, Džefris įstojo į Prinstono universitetą. Po dviejų metų jis dirbo „IBM Santa Teresa“ tyrimų laboratorijoje. Savo CV jis teigė: „Per tris dienas atlikau projektą, kuriam buvo skirtas mėnuo“.
Vienas iš „Forbes“ viršelio veidų
Po universiteto baigimo, Džefris pabuvojo visur ir viskuo: „Fitel“ kompanijoje buvo direktoriaus pavaduotojas verslo plėtrai ir ten vadovavo 12 programuotojų komandai, „Bankers Trust“ buvo jauniausias šios kompanijos viceprezidentas (26 metai).
Jo veidas puikavosi „Forbes“ viršelyje kaip vieno iš naujosios visatos „valdovų“. Taip pat viršelyje buvo ir „Yahoo“ įkūrėjas Džeris Jangas.
Šis periodas dar įsimintinas tuo, jog „D.E. Shaw“ kompanijoje, kurioje jis dirbo vyresniuoju viceprezidentu, jis sutiko savo būsimą žmoną Makenzę Tatl. Pora susituokė 1993 metais.
Tais pačiais, 1993 metais gimė pasaulinis kompiuterių tinklas, kitaip žinomas interneto vardu. Tiesa, pats internetas egzistavo gerokai anksčiau, bet būtent 1993 m. internetas tapo sparčiausiai plintančiu reiškiniu JAV. Prie to prisidėjo ir grafinės vartotojo sąsajos sukūrimas. Ateinančiais metais pasirodė ir pirmosios „Windows“ operacinės sistemos.
Paklausiausia internetinės prekybos prekė – knyga
Kompanijos „D.E. Shaw & Co.“, kurioje Džefris dirbo prieš įkuriant „Amazon.com“, įkūrėjas ir vadovas Deividas Šou pavedė Bezosui ištirti internetinio verslo galimybes.
Nemažą dalį atradimų dirbant Deividui, Bezosas pritaikė Amazon.com. Įskaitant ir pačią knygų prekybos internete idėją. Džefrį stulbino ir dar vienas faktas: interneto vartotojų kiekis kiekvienais metais paauga 23 kartais.
Tradicinis knygų verslas JAV sekėsi įspūdingai. Vien JAV 1994 m. buvo parduota 513 milijonų knygų egzempliorių. Bezosas suprato, jog tradiciniai knygynai negalėtų varžytis su virtualiais knygynais kiekybiniu faktoriumi.
Rinka visuomet vertina pasirinkimo galimybę. Beje, paieška internete leistų klientams lengvai naršyti po duomenų bazę.
Galiausiai buvo ir dar viena priežastis, kodėl knygos yra labiausiai tinkamas produktas internetinei prekybai – kiekvienas supranta, kas yra knyga. Nereikia vartotojui išdėstyti knygos ypatybių. Taigi, Bezosas pasiūlė „D.E. Shaw & Co.“ šią idėją. Ji buvo atmesta. Tačiau sunkaus triūso ir puikių galimybių apakintas, Džefris nusprendė įgyvendinti savo idėją, todėl paliko puikiai apmokamą darbą.
Pirmasis biuras – garažas
Pirmasis bendrovės pastatas buvo namo garažas, kurį Džefris nusipirko su žmona vos tik atsikraustė į Sietlą. Garažas Džefriui turėjo simbolinę prasmę – jis norėjo, kad kada nors galėtų papasakoti, jog verslą pradėjo garaže, kaip ir Hiuletas ir Pakardas (HP savininkai) ir daugelis kitų verslininkų.
Nusipirkęs garažą, Džefris pasamdė pirmuosius darbuotojus: talentingą duomenų bazių specialistą Šeldoną Dž. Kaphaną ir ne mažiau talentingą programuotoją Polą Bartoną-Deivisą. Bezosas iš pat pradžių tikėjo, jog išmintingiausia samdyti geriausius žmones.
Kitas, dar svarbesnis dalykas versle – puikus klientų aptarnavimas. Bezosas pareiškė norįs, kad „Amazon.com“ būtų labiausiai į klientus orientuota bendrovė visoje planetoje.
Pirmieji „Amazon.com“ darbuotojai buvo ypatingi tuo, jog jie sukūrė vieną geriausių programavimo sistemų pasaulyje. Ši sistema „sekė“ klientus, t. y. fiksavo viską, ką klientas veikdavo tinklalapyje, kokius tinklalapius naršo, kokias knygas peržiūri. Šiuo būdu Džefris lengvai analizuodavo tam tikro kliento individualius naršymo ir pirkimo ypatumus.
Šią sistemą reikėjo išbandyti, tad 1995 m. pavasarį Džefris ir jo darbuotojai kreipėsi į maždaug 200 draugų, ar šie negalėtų „pratestuoti“ sistemą. Bandomasis laikotarpis buvo ramus ir klaidų nebuvo pastebėta. „Amazonė“ didžiavosi programuotojų darbu. Taigi, tų pačių metų liepos 16 d. „Amazonė“ pirmą kartą atvėrė duris pasauliui.
Pirmasis klientas (ne giminaitis!)
Labai greitai bendrovė sulaukė pirmojo kliento, kuris nebuvo giminaitis. „Kai gavome užsakymą, visi ėmėme vienas kito klausinėti: ar pažįsti šį žmogų?“.
Vienas „Amazonės“ programuotojų sukūrė kodą, kuris siųsdavo trumpą, malonų ausiai garsinį signalą. Išgirdę šį signalą „amazoniečiai“ pralinksmėdavo.
Pirmąją savaitę, garsą girdėti buvo malonu, nes jis pasigirsdavo 5–6 kartus per dieną, tačiau vėliau šis garsas ėmė trukdyti, nes garsas nuskambėdavo mažiausiai 100 kartų per dieną (po metų šis garsas būtų skambėjęs 100 kartų per valandą, o dabar – 1000 kartų per sekundę).
Ne paslaptis, po trijų mėnesių nuo verslo pradžios, klientų skaičius išaugo maždaug 20 kartų. Nuo tada „amazoniečiams“ prasidėjo persikėlimų maratonas, kadangi patalpos greitai tapdavo per mažos.
Taip pat, nuolat trūkdavo žmonių, kurie turėjo pakuoti knygas ir išsiųsti juos paštu. Vadovai nespėdavo samdyti naujų darbuotojų.
Sėkmės priežastis nr. 1 – darbuotojai
1996 m. liepą, vienas darbuotojas metė į Džefrį guminę juostelę. Bezosas pakėlė ją ir metė atgal. Kitą dieną tas pats darbuotojas pamatė per televizorių Bezosą besišnekučiuojant su JAV viceprezidentu Alu Goru.
„Jausmas buvo nepakartojamas: vakar su juo žaidžiau juostelių karą, šiandien jį matau su vienu svarbiausiu valdžios asmeniu. Tai išties nepaprastas žmogus“, – vėliau teigė tas pats darbuotojas.
Džefris vadovavosi taisykle, jog išmintingiausia samdyti protingus ir sumanius žmones, negu bet kokius ir po kurio laiko gailėtis. Kiekvienas potencialus kandidatas buvo svarstomas dešimties narių komisijos. Iki 1997 m. Džefris pats tardavo galutinį žodį, ar žmogus priimamas į „Amazon.com“, ar ne.
Džefrio užduotis buvo nuostabios įmonės atmosferos kūrimas. Jis teigė, jog „Amazon.com“ turi būti žmonių, turinčių skirtingą patirtį, skirtingus pomėgius, skirtingą mąstymą produktas. Pats Bezosas niekada nesijautė viršesniu už savo darbuotojus. Tai iliustruoja prieš tai aprašytas įvykis su guminėmis juostelėmis.
Sėkmės priežastis nr. 2 – klientai
Nuo pat pradžių Bezosas buvo įsitikinęs, jog klientams turi būti užtikrinta paslaugų kokybė. Bezosas ėmė taikyti knygų grąžinimo politiką, pagal kurią klientas galėdavo grąžinti knygą per 30 dienų.
Kitas puikaus aptarnavimo tikslas buvo sutrumpinti pristatymo laiką iki minimumo. Kartais Bezosas dėl klientų persistengdavo, todėl jis buvo kritikuojamas kitų darbuotojų.
Tarkim, vieną kartą Džefris įsakė konsultuoti kiekvieną žmogų, kuris ko nors nesupranta. Jei žmogus nemokėjo apsipirkti „Amazonėje“, darbuotojai gaudavo juos mokyti: einate ten, spaudžiate tą, vėl einate ten.
Jei iki žmogaus dar nebuvo atkeliavusi knyga, darbuotojas gaudavo aiškinti knygos pristatymo procesą. Pasitaikydavo ir tokių konsultacijų, kurių metu darbuotojai gaudavo pasakoti, kaip naudotis kompiuteriu. Mat kai kurie žmonės kompiuterį pirkdavo tik dėl „Amazonės“.
Toks paslaugus personalas garsino „Amazon.com“ vardą, o darbuotojai patys džiaugdavosi atlikę gerą darbą. Laikui bėgant kompanijoje įsivyravo pagalbos ir paramos atmosfera tokia, kad jos darbuotojai varžėsi, kuris greičiau suras tam tikrą antikvarinę knygą. Klientas = Dievas.
Sėkmės priežastis nr. 3 – žiniasklaida
Kita sėkmės priežastis – viešieji ryšiai. Šiais laikais plačiai žinomas būdas susikurti įvaizdį – pristatyti save kaip paprastą žmogų: suglamžyti marškiniai (Bilo Geitso mėgstamiausias), ta pati apranga (Styvo Jobso mėgstamiausias).
Džefris ne išimtis! Viename interviu Bezosas pasakojo, jog jo darbinis rašomasis stalas pagamintas iš durų. „Amazon“ tapo kaštų mažinimo simboliu, o tai padėjo užsitarnauti trečiosios valdžios pagarbą.
Kai žiniasklaida nustodavo kalbėti apie „Amazonę“, Bezosas imdavosi priemonių. Tarkim, vienas Japonijos gyventojas užsisakė dvi knygas: „Windows NT“, „Princesės Dianos biografija“. Pasirodo, tai buvo milijoninis „Amazon.com“ užsakymas.
Džefris pats nuskrido į Japoniją ir asmeniškai įteikė abi knygas pirkėjui. Apie tai rašė ne vienas žurnalas.
Panašų „triuką“ Džefris sugalvojo prieš „Amazon.com“ pradedant prekiauti Anos Kurnikovos drabužių kolekcija. Džefris ir Ana susitarė pažaisti lauko tenisą ant paprastos aikštės (ne teniso kortų), šalia vienos labdaros organizacijos.
Kalbant apie skaičius…
1995 m. „Amazon.com“ prekybos apyvarta siekė 511 tūkst. dolerių. Kitais metais jau 15,7 mln. dolerių. Bet tai nebuvo daug. Dabar šis skaičius viršija 34 milijardus.
Bet pradėkim nuo pradžių – prieš pakylant šiam skaičiui taip įspūdingai, „Amazonė“ turėjo tapti akcine bendrove. Tad, Džefris įdarbino vieną geriausių šalies finansininkių Džoją Kovį, kuri įvykdė savo pažadus ir 1997 metų gegužės 15 dieną įsteigė akcinę bendrovę.
Dar kitais metais, 1998 m. Džefris nutarė plėstis į Europą. Tų pačių metų spalio mėnesį buvo atidarytos dvi naujos svetainės: www.amazon.co.uk ir www.amazon.de. Iki metų pabaigos „Amazonės“ padaliniai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje užsitikrino lyderės pozicijas rinkoje.
Pirkinių maratonas
Prieš pradedant plėstis demografiniu atžvilgiu, „Amazonė“ nusprendė „pastorėti“ produktų įvairove: 1997 m. buvo įsigyta „Bookpages“ ir „Telebook“ akcijų. Tai „Amazonei“ leido įžengti į naują rinką – vaizdo įrašų rinką.
Dar po kiek laiko – muzikos įrašai. Laikui bėgant „Amazon.com“ tapo universali elektroninė parduotuvė (dabar „Amazonė“ prekiauja daugiau nei 40 skirtingų produktų, pradedant knygomis ir kompiuterine technika, baigiant įvairių rūšių kava ir automobiliais).
Laikui bėgant, „Amazonė“ buvo vis geriau vertinama. Vienas rinkos analitikas teigė, jog po penkių metų „Amazonė“ duos 10 mlrd. dolerių pelno (jis buvo arčiausiai tiesos. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl po kelių mėnesių jis įsidarbino galingoje tyrimų kompanijoje).
Tuo pačiu metu, 1999 m., sužibėjo ir pats Džefris Bezosas, kurį žurnalas „Time“ išrinko metų žmogumi.
Ir vis dėlto – ko iš tikrųjų verta „Amazon.com“?
Ne! Dar svarbesnis klausimas – „ko ji bus verta po 10 ar daugiau metų?“. Vieni teigia, jog ji jau dabar didžiausia aukso kasykla pasaulyje, o ateityje „atsargų tik didės“. Kiti įsitikinę, jog tai didžiausias „Wal-Mart“ priešas. Kad ir kaip ten bebūtų, Džefrio Bezoso gili įžvalga milijonieriumi „padarė“ ne vieną žmogų.
Be abejonės, „Amazonė“ turėjo įtakos beveik kiekvienam iš mūsų. Džefrio Bezoso keliu bando žengti daugelis. Vien Lietuvoje tokių „pasėkėjų“ yra šimtai. Ką jau kalbėti apie likusį pasaulį. Bet tai dar ne pabaiga, juk Džefris turi didesnę svajonę – Žemę padaryti dideliu nacionaliniu parku!
