Jis pirmasis pasauliui pristatė asmeninį kompiuterį. Jis sukūrė geriausią muzikinį grotuvą pasaulyje, geriausią mobilųjį telefoną pasaulyje, o taip pat ir geriausią planšetinį kompiuterį pasaulyje.
Kalbu apie Styvą Džobsą. Kone kiekvienas verslo žurnalas rašo apie Styvo laimėjimus, bet kur kas rečiau yra kalbama apie jo gyvenimą iki „Apple“.
Šiame straipsnyje aprašysiu tikrąjį Styvą.
Maištaujantis mokykloje
Apie Styvo tėvus daug informacijos nėra. Manoma, jog tėtis buvo matematikos ar politikos mokslų profesorius, bet tai niekada nebuvo patvirtinta. Mama – bedarbė.
Tuo metu JAV buvo prastoje ekonominėje padėtyje. Jaunoms mamoms išlaikyti vaikus buvo labai sunku, todėl Styvas gyveno vaikų prieglaudoje. Jo sesuo Mona Simpson (dabar garsi rašytoja) buvo įvaikinta po trijų metų, bet apie tai Styvas sužinojo tik po maždaug 20 metų.
Šiek tiek ūgtelėjus, vaikino charakteryje ėmė ryškėti charizma: „Aš nuobodžiavau mokykloje, maištavau, net mokytojus terorizavau“, – jo žodžiai iš vieno interviu. Po keturių klasių, Styvas ir jį priglaudę tėvai išsikraustė į Los Altos miestelį.
Pažintis su Wozu
Netoli šio miestelio buvo įsikūrusi technologijų lyderė HP, kuri suvaidino svarbiausią vaidmenį Styvo gyvenime. Jis pradėjo domėtis elektronika ir susipažino su inžinieriu Billu Fernandezu. Elektronika tapo hobiu nr. 1. Bilas kūrė bendrą projektą su Steve Wozniaku (arba tiesiog Wozu), kurio pavadinimas – „Flair Pen & Cream Soda Computer“.
Šešiolikmetis Styvas su būsimu verslo partneriu Wozu susipažino, kai pastarasis pasiskelbė apie kuriamą projektą radijuje. Tuo metu Wozas buvo pagarsėjęs kaip phonephreak’eris (pirmoji programišių karta, kurie laužydavo telefono tinklus).
Wozas rado būda, kaip nemokamai kalbėti su visu pasauliu, naudojantis AT&T telefono linija ir sukūrė spec. įrenginį „Bluebox“. Styvas buvo pritrenktas įrenginio galimybėmis ir įtikino Wozą užsiimti prekyba.
Nežinojo, ką nori veikti gyvenime
Tuo metu Styvas pradėjo studijuoti ir… po pirmojo semestro metė studijas. Nors tuo metu jis nežinojo ką nori veikti gyvenime, neturėjo nuosavo būsto (miegojo pas draugus ant grindų), rinkdavo „Coke“ buteliukus (už kiekvieną gaudamas vos po 5 ct.), jis po 32 metų Stenforde sakė, jog tai buvo geriausias sprendimas kokį yra padaręs per visą savo gyvenimą.
Taip dar kelis metus Styvas slampinėjo aplink koledžo miestelį, kol 1974 metais gavo pirmąjį darbą bendrovėje „Atari“. Ši kompanija sparčiai augo, tapo prestižinė, todėl Styvo draugijos buvo atsisakyta.
Ir ne tik dėlto, jog kompanija klestėjo, pagrindinės priežastys buvo Styvo prasta higiena, išvaizda bei nemalonus nuo jo sklindantis kvapas. Po kiek laiko Wozo dėka, Styvas atgavo darbą „Atari“ kompanijoje.
Iš Indijos grįžo „basas“
Vieną dieną, charizmatiškasis Styvas nuėjo tiesiai pas „Atari“ bendrovės savininką Al Acorn ir paprašė jo pinigų kelionei į Indiją (mat Styvas norėjo tobulėti dvasiškai) ir kas keisčiausia – pinigų jis gavo, su sąlyga, kad atliks vieną užduotį Vokietijoje.
Taigi, Styvas su savo geriausiu (tuo metu) draugu Dan Kottke išvyko į Indiją. Po mėnesio praleisto skurde, jiedu grįžo tik po tradiciniais indų apsiaustais, be pinigų ir nė kiek „nepatobulėję“. Styvo domėjimasis elektronika atsinaujino ir šis vis labiau ėmė domėtis Wozo kuriamu projektu – pirmojo asmeninio kompiuterio modeliu.
„Apple“ įkūrimas
Tuo metu Wozas buvo labai gerbiamas „Homebrew“ kompiuterių klubo narys. Šis klubas bendradarbiavo su Stenfordu: klubo nariai organizuodavo seminarus, demonstruodavo naujus išradimus, patarinėdavo elektronikos klausimais.
Visi jie buvo labai užsidegę technologijomis ir koncentravosi ties pirmojo asmeninio kompiuterio kūrimu. Taigi, Styvas Džobsas, Wozas ir bendrovės „Atari“ inžinierius Ron Wayne 1976 balandžio 1 d. įkūrė „Apple“ bendrovę.
Pavadinimas buvo pasirinktas toks todel, jog obuoliai buvo mėgstamiausias Styvo valgis (tuo metu jis valgydavo tik vaisius). Styvas su Wozu pasidalijo po 45 % akcijų, Ronui atiteko 10 %.
Norėdamas gauti pinigų pradiniam kapitalui, Styvas pardavė savo „Volkswageną“ už 500 dolerių, Wozas už tiek pat – HP skaičiuoklį.
Pirmasis užsakymas ir ankstyva sėkmė
„Apple I“ buvo pristatytas „Homebrew“ klube. Po kelių savaičių kompiuterių tinklo „Byte Shop“ savininkas Polas Terelas nupirko 50 kompiuterių, už kiekvieną sumokėdamas po 500 dolerių. Iš pirmojo užsakymo „Apple“ gavo 25 tūkst. dolerių.
Ankstyva sėkmė paskatino „Apple II“ modelio atsiradimą. Naujasis kompiuteris buvo dar didesnis laimėjimas kompiuterių istorijoje. Tai nebuvo įrenginys sudarytas iš daug atskirtų detalių, tai buvo „all-in-one“ tipo įrenginys.
Naujasis modelis buvo pristatytas „Atlantic City“ kompiuterių festivalyje. Po kiek laiko pasirodė pirmoji „Apple“ reklama „Playboy“ žurnale.
Viešųjų ryšių specialistas Regis McKenna surado pirmąjį investuotoją. Tai buvo Mike Markkula, kuris buvo neseniai pasitraukęs iš „Intel“ vadovaujamų pareigų. Taigi susidomėjęs „Apple II“ modeliu, 1977 m. jis pasirašė sandorį. Mike Markkula tapo nauju „Apple“ kompanijos prezidentu.
Nuo 25 tūkst. iki 47 mln. dolerių
Vadovaujant Maikui buvo sukurtas pirmas bendrovės logotipas. Styvas Džobsas „West Coast Computer Faire“ parodoje vilkėjo pirmąjį kostiumą. „Apple“ dalyvavimas parodoje buvo didžiulė sėkmė. Vien po pasirodymo gauta 300 užsakymų (dvigubai daugiau negu per visą „Apple I“ pardavimų laiką).
1978 m. sausį kompanija pasipildė naujais investuotojais ir jos vertė pakilo iki 3 mln. dolerių. Pardavimai augo labai sparčiai. Dar keletą metų „Apple“ išliko asmeninių kompiuterių karalius rinkoje. Iki tol, kol 1981 m. pasirodė… IBM.
Netradicinis požiūris į darbuotojus
Styvas su keliais inžinieriais atsiskyrė nuo „Apple“, nes nesutarė su valdyba. Jis pradėjo kurti projektą „Macintosh“. Pavadinimas pasirinktas todėl, jog tai buvo mėgstamiausia Styvo obuolių rūšis. „Mac“ komanda apsigyveno atskirame biure.
Styvas sukūrė draugišką atmosferą, vengė biurokratizmo. „Mac“ komandą jis pavadino Piratais (Pirates), o likusią „Apple“ kompaniją kariniu jūrų laivynu (the Navy). Biuras buvo išpuoštas piratų vėliavomis.
Visa komanda per pertraukėlės valgydami picą, linksmai šnekučiuodavosi asmeninėmis temomis: apie nekaltybės praradimą arba narkotikų vartojimą. Komanda vilkėdavo marškinėliais, ant kurių buvo užrašyta „Let‘s be pirates!“.
„Macintosh“ su grafine vartotojo sąsaja
Styvas Manhetene susipažino su „Pepsi“ vadovu Džonu Skalei. Styvas įtikino Džoną prisijungti prie „Apple“ ir tapti kompanijos prezidentu.
Frazė, kurią Styvas panaudojo prisiviliojant Džoną, dabar legenda: „Ar tu nori visą likusį gyvenimą pardavinėti pasaldintą vandenį ar prisijungti prie manęs ir pakeisti pasaulį?“.
Styvas ir toliau nesutarė su „Apple“ valdyba. Jų kuriamus produktus pavadino nuobodžiais. Po nesėkmingo „Apple III“ modelio pristatymo, visas dėmesys buvo nukreiptas į „Macintosh“ projektą.
Ir pagaliau 1984 m. sausio 24 d. buvo surengtas „Macintosh“ pristatymas. Ši diena buvo įspūdinga tiek „Apple“, tiek Styvui.
„Mac’as“ buvo pirmasis produktas, reklamavęsis didžiausiame JAV metų renginyje „Superbowl“. Tai žiūrimiausias renginys Amerikoje. Styvas šypsojosi mažiausiai 20 garsiausių laikraščių, žurnalų viršeliuose. Iš jo buvo paimta per 200 interviu.
Styvas atleidžiamas iš kompanijos… kurią pats įkūrė
Nors per pirmuosius tris mėnesius buvo parduota apie 70 tūkst. „Mac’ų“, „Apple“ grėsė didelis nuosmukis. Styvas susipyko su Wozu, kuris oficialiai paliko „Apple“. Džonas Skalei visiškai neišmanė kompiuterių verslo, jiedu susipyko.
1985 m. gegužės pabaigoje visi valdybos nariai nusprendė pašalinti Styvą iš kompanijos. Galima sakyti, jog nuo to laiko „Apple“ kompaniją ištiko koma – laikina mirtis.
„Būdamas trisdešimties aš buvau išmestas. Viešai. Visą savo gyvenimą norėjau atiduoti „Apple“, bet viską praradau. Nežinojau, ką ketinu veikti artimiausius metus. Jaučiausi kaip pervažiuotas. Aš buvau žlugęs ir troškau pabėgti iš Silicio slėnio. Buvau atstumtasis“, – Styvo žodžiai po 20 metų Stenforde.
Taigi, Styvas padarė tą, ką padarytų kiekvienas – pasiėmė sau atostogas. Paryžiuje... Švedijoje... Rusijoje. Jis net teiravosi NASA, ar negalėtų skristi į kosmosą, bet atsakymas buvo neigiamas.
„Apple“ pradėjo bijoti Styvo
Vieną ankstyvą rytą Styvas pusryčiavo su mokslininku, Nobelio premijos laureatu Paulu Bergu. Jie kalbėjo apie DNR atkūrimą vizualiniame pavidale. Styvas paklausė: „Kodėl mokslininkai nesinaudoja kompiuteriais, siekdami atkurti DNR?“. Pasak jo, tai buvo pokalbis, kuris nulėmė „NeXT“ kompanijos atsiradimą.
Kelios dienos po to jis informavo „Apple“, kad kuria naują kompiuterį aukštųjų mokyklų studentams bei profesoriams ir sakė pasiimsiąs keletą „žemesniojo lygio“ darbuotojų.
Jis pasikvietė Budį Tribl (vienas pirmųjų „Mac“ kūrėjų), du genialius inžinierius Ričą Peidžą ir Džordžą Krou, sėkmingą pardavėją Danilę Liūvin ir finansininkę Suzaną Barnes. Kai Skalei išgirdo šias pavardes jis tarė: „Tai nėra žemesniojo lygio darbuotojai!“.
„Apple“ ėmė bijoti dar nepasirodžiusios kompanijos, kėlė ieškinius teisme už komercinės informacijos pasisavinimą, bet jokių rezultatų nesulaukė. Styvas šį įvykį komentavo taip: „Sunku patikėti, jog 2 milijardus dolerių apyvartos padaranti ir 4,3 tūkst. darbuotojų turinti kompanija negali konkuruoti su šešiais žmonėmis, dėvinčiais mėlynus džinsus“.
„NeXT“ iš kitų bendrovių Silicio slėnyje išsiskyrė darbuotojų kultūra. Tai buvo labiau panašu į savanorišką bendruomenę su jos nariais, negu į bendrovę su jos darbuotojais.
Jei naujas žmogus norėdavo įsidarbinti „NeXT“, tai viską spręsdavo personalas. Esami darbuotojai turėjo pamilti naująjį žmogų, atiduoti palankumo ženklą, brolybę. Jei taip nebuvo – patekti į „NeXT“ jokių šansų.
„NeXT“ – didelis, bet perdėtas dėmesys
1988 m. spalio 12 d. pristačius „NeXT Cube“ viešai, visuomenė produktą vertino palankiai.
Vienas žurnalistas apie pristatymą sakė: „Šio renginio praleidimas lygiai tas pats, kas nepamatyti kaip Tomas Edisonas pristatinėja fonografą. Nenorėčiau pasakyti savo anūkams, jog praleidau tokį renginį, į kurį buvau pakviestas“.
Tačiau, kad ir kokį šou Styvas buvo surengęs, „NeXT Cube“ nesulaukė sėkmės. Kompiuteris buvo brangokas – net 10 tūkt. dolerių.
Per pirmąjį mėnesį buvo parduota vos 400 vienetų (pagaminta tuo metu buvo 10 tūkst.). Per visą prekybos laikotarpį buvo neparduota 10–15 tūkst. kompiuterių (maždaug už 150 mln. dolerių).
1992 m. kovo mėn. Styvas pasamdė naują įmonės vadovą Pyterį van Kuilenburgą. Jis vadovavo taip prastai, jog beveik visa valdyba paliko „NeXT“. Galiausiai Kuilenburgas išdavė Styvą taip, kaip kažkada Skalei iš „Apple“.
„Sun Microsystems“ savininkas pranešė, jog pirks „NeXT“ su sąlyga, jei Styvas pasitrauks iš kompanijos. Pasirašius sutartį, „Sun Microsystems“ savininkas pats paskambino Styvui ir pranešė, jog jis išduotas. Kuilenburgas nedelsiant palydėjo Styvą iki „NeXT“ būstinės išėjimo.
Kitais metais iš kompanijos buvo atleista 530 darbuotojų. Gamyklos daiktai – nuo kėdžių iki lazerinių spausdintuvų – buvo išparduoti aukcione.
„Pixar“ animacijos studija
Be „NeXT“ bendrovės, Styvas turėjo ir kuklią grafikos bendrovę „Pixar Aimation Studio“. Bent jau tokia ji buvo iš pradžių..
Kompanijos istorija prasideda 1985 metais. Joje tuo metu dirbo vos 50 žmonių. Dauguma iš jų – savo srities profesionalai. Visi turėjo vieną viziją – kurti kokybišką kompiuterinę animaciją.
Pirmą kartą apsilankęs „Pixar“, Styvas buvo apstulbęs nuostabia grafika. Jis nusprendė nusipirkti kompaniją iš Džordžo Lukaso. Iš pradžių jis siūlė 30 mln. dolerių, bet Lukasui pinigų reikėjo skubiai. „Pixar“ buvo nupirkta vos už 10 mln. dolerių.
„Pixar“ greitai ėmė domėtis šou verslo rykliai, tokie kaip „Disney“, po to kai kompanija ėmė skinti vieną po kito laurus oskarų apdovanojimuose. 1995 metais Styvas vis labiau pradėjo domėtis šou verslo reikalais. Tais pačiais metais buvo sukurtas įspūdingos sėkmės susilaukęs filmas „Žaislų planeta“.
Tų pačių metų lapkričio 29 d. „Pixar“ pradėjo kotiruotis akcijų biržoje. Per pusę valandos vienos akcijos kaina pakilo nuo 22 iki 49 dolerių. Beje, 2006-iais metais Styvas pardavė „Pixar“ už 7,4 mlrd. dolerių „Disney“ kompanijai (prisiminkite už kiek ši kompanija buvo nupirkta).
Posūkiai asmeniniame gyvenime
1986 m. įvyko įdomių permainų Styvo asmeniniame gyvenime – jis sužinojo apie savo biologinę šeimą. Jo tėvai buvo susituokę praėjus keletui metų nuo jo gimimo. Taip pat Styvas sužinojo, jog turi sesę, kuri yra garsi rašytoja. Susižavėjęs jos kūryba, jis pripildė „NeXT“ kompanijos lentynas sesers knygomis.
Po 5 metų, kovo 18 d. jis vedė Lauresę Pauel, Stenfordo studentę. Tų pačių metų rugsėjį ji padovanojo jam sūnų, kurį pavadino Rydo Polo vardu. Toks buvo koledžo, kurį Styvas vėliau metė, pavadinimas: „Tuo metu naujų produktų pavadinimai buvo ganėtinai sudėtingi“, – Styvo žodžiai iš vieno interviu.
„Microsoft“ atėjimas
Kai Styvas oficialiai paliko „Apple“, kompanijai atėjo sunkūs laikai. Į rinką įžengė Bilas Geitsas ir „Microsoft“. Styvas įtarė, jog Bilas kažką rezgia.
Jo įtarumas pasitvirtino. Vienu metu IBM buvo įsigijusi teisę naudoti „Mac“ operacinę sistemą. Bilas pradėjo bendradarbiauti su IBM ir gavo licenciją naudoti „Mac“ sistemos kodą.
Tačiau IBM nemėgo „Apple“. „Microsoft“ sukūrė operacinę sistemą MS-DOS IBM bendrovei. Tuo metu į rinką įžengė „Dell“, „Compaq“ ir kitos. „Microsoft“ operacinę sistemą ėmė pardavinėti visoms bendrovėms. Bilas Geitsas tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje.
„Apple“ kėlė ieškinius teisme, bet veltui. „Microsoft“ tęsė darbą ir sukūrė „Windows 3.1“, kurios per metus parduota 30 milijonų kopijų. „Apple“ nokautas ištiko 1995 m., kai rinkoje pasirodė „Windows 95“. Per du metus jos buvo parduota 110 mln. kopijų.
„Apple“ teužėmė 4 % rinkos (kurią patys sukūrė!). Apyvarta nukrito nuo 11 mlrd. dolerių iki 1 mlrd. dolerių. O tada, vėlyvą 1996 m. gruodžio vakarą, kažkas scenoje pamatė Styvą..
Styvas grįžta į „Apple“
1997 metais Styvas Džobsas tapo oficialus įmonės laikinasis vadovas. Po to, kai Maiklas Delas tarė, jog vietoj Styvo uždarytų „Apple“ ir pinigus atiduotų investuotojams, Styvas supyko ir ėmėsi veiksmų.
Buvo pradėti tvarkyti bendrovės vidiniai procesai – projektų skaičių sumažėjo nuo 350 iki 50 (anot dabar jau laikinojo vadovo, per didelis projektų skaičius neleido susikoncentruoti).
Taip pat buvo sukurta reklaminė kampanija „Think different“. Pastaroji susilaukė didelės sėkmės. Kampanijos tikslas nebuvo reklamuoti kokį nors produktą, jos misija – populiarinti prekinį ženklą (brand‘ą).
Kitų metų gegužę „Mac’as“ grįžo, tik jau kitu pavadinimu – „iMac“ (i raidė reiškia interneto prieigą). Pristatymas vyko ten pat, kur ir prieš keturioliką metų buvo pristatytas pirmasis „Macintosh“.
Per 2 metus buvo parduota 2 mln. kompiuterių. 2000 m. sausio 5 d. Styvas oficialiai pranešė, jog tampa įmonės vadovu. Vos tik Styvui ištarus šiuos žodžius, visi žmonės atsistojo ir ėmė ploti.
„iPod“ ir „iTunes“ revoliucija
2000 metais vienas jaunas studentas Šonas Faningas sukūrė „Napster“ – programinę įrangą, skirtą parsisiųsti dainas internete nemokamai. Kol kiti liūdėjo dėl neišnaudotos galimybės, Styvas nusprendė veikti. Kitų metų sausį jis pristatė „iTunes“ – muzikos įrašų parduotuvę internete.
Tų pačių metų spalio 23 d. buvo pristatytas cigarečių pakelio dydžio nešiojamas MP3 muzikos grotuvas „iPod“, kuris greitai tapo kultine JAV kultūros ikona. Tai grotuvas, kuriuo nepaprastai lengva (net malonu) naudotis. Be to, jis stulbino didžiule talpa. 2002 metais parduota daugiau nei pusė milijono „iPod’ų“. Bet tai buvo tik pradžia.
Kitais metais Styvas sukūrė naują „iPod“ versiją su keliomis papildomis funkcijomis, svarbiausia iš jų – sąsaja su „iTunes“. Vartotojai per kelias minutes prisijungę „iPodą“ prie kompiuterio, iš „iTunes“ gali parsisiųsti kokią nori dainą vos už dolerį (tuo tarpu kitose parduotuvėse buvo pardavinėjami tik pilni albumai).
„iTunes“ buvo didelis laimėjimas, ypač po to, kai pasirodė „Windows“ OS skirta versija. Dabar, „iTunes“ priklauso net 80 % muzikos įrašų rinkos, „iPod‘ams“ – 75 % muzikinių grotuvų rinkos.
„iPhone“ revoliucija
Dar svarbesnį produktą Styvas Džobsas pristatė 2007-iais. „iPhone“ yra mažas kompiuteris, telpantis į jūsų kišenę. Juo, žinoma, galima atlikti tradicinias mobiliųjų telefonų funkcijas.
„Kartą per ilgą laiką, rinkoje pasirodo revoliucinis produktas, kuris pakeičia viską“, – taip „iPhone’ą“ pristatė Styvas kasmetinėje „Macworld Expo“ parodoje.
Palyginus su tik vieną mygtuką ir didžiulį ekraną turinčiu „iPhone“, kiti telefonai tuo metu atrodė kaip antikvaras.
Styvui „iPhone“ produktas nebuvo vien tik verslas. Jam tai buvo asmeniška. Daug seniau asmeninių kompiuterių programinės įrangos rinkoje jis pralaimėjo kovą prieš „Microsoft“, tad atsigriebė už šį skaudų pralaimėjimą mobiliųjų telefonų programinės įrangos rinkoje.
Nepaisant to, kad „iPhone“ turėjo tam tikrų trūkumų, pvz. 2G bevielį internetą, kai tuo tarpu sparčiai populiarėjo 3G bevielis internetas, produkto dizainas ir programinė įranga atperka visus trūkumus.
Dar vienas paslėptas „Apple“ ketinimas buvo kontrolė. Kai kitos bendrovės specializuojasi programinėje ar kompiuterinėje įrangoje, ties mobiliais telefonais ar kompiuteriais, „Apple“ užėmė visas sritis.
Kai nusiperkate „Apple“ produktą jūs galite parsisiųsti filmus, serialus, muziką, knygas tiesiai iš pačios „Apple“ internetinės parduotuvės. Styvas sukūrė ekosistemą, kurioje visi nori gyventi. „Norint užtikrinti produktų kokybę, privalai viską kurti pats“, – priduria jis.
„iPad“ revoliucija
Šiek tiek anksčiau nei 2010-iais, kai pirmą kartą buvo pristatytas „iPad“, Styvas suprato, jog planšetinių kompiuterių rinkoje (kuri egzistuoja jau keletą dešimtmečių) dar nebuvo pasirodęs nei vienas puikus produktas.
Tai klasikinis Styvo mąstymas: kiekviena bendrovė turi nors po keletą planšetinių kompiuterių, tačiau tik Styvas pamato tai, ko nemato kiti. Vėlgi, jis neišrado planšetinio kompiuterio, jis ją padarė kitokį. Per pirmus metus parduota net 15 mln. „iPad“ planšetinių kompiuterių.
Nors sėkmė davė Styvui tam tikrą pasitenkinimą, tačiau nė kiek nesumažino jo ambicijų ir charakterio. Styvas Džobsas savo gyvenimo pabaigoje buvo toks pat reiklus darbuotojams, koks ir prieš keletą dešimtmečių.
Labiau nei bet kuri kita Silicio slėnio bendrovė, „Apple“ saugo savo paslaptis ir dauguma straipsnių pasibaigia tuo pačiu sakiniu: „Bendrovės atstovas spaudai atsisakė tai komentuoti“.
„Apple“ be Styvo
Tačiau neišvengiamai pasaulis ėmė spėlioti, kaip atrodys „Apple“ be Styvo Džobso. Istorija rodo, kad kolkas „Apple“ be savo vieno iš įkūrėjų atrodė nekaip.
Nuo tada, kai 2004-iais jam buvo diagnozuotas kasos vėžys, vis daugiau darbų jis atidavinėjo Timui Kukui, kuris ir tapo „Apple“ vadovu po Styvo Džobso atsistatydinimo rugpjūčio 24-ąją dieną.
Styvas visuomet daugiau kalbėdavo apie naujai į rinką išleistus gaminius, o ne apie savo asmeninį gyvenimą, kuris ir dabar paslaptingas. Tačiau garsioje 2005-ųjų kalboje Stenfordo studentams, jis netiesiogiai užsiminė apie ligą, su kuria kovoja.
„Jūsų laikas yra ribotas, todėl nešvaistykite jo gyvendami kieno nors kito gyvenimą. [...] Neleiskite, kad kitų nuomonės „peršauktų“ jūsų vidinį balsą. O, svarbiausia, turėkite drąsos sekti paskui savo širdį ir intuiciją. Jos kažkaip jau žino, kuo tu nori tapti. Visa kita yra antraeiliai dalykai“, – pareiškė ilgametis „Apple“ vadovas.
2011-ųjų metų spalio 5 d. jo širdis nustojo plakti.