Šioje, paskutinėje straipsnių ciklo dalyje aprašysime kaip kompanija plėtėsi už universiteto ribų, užkariavo naujas šalis. Taipogi aprašysime pirmuosius „Facebook“ pelningus verslo metus ir garsiosios platformos sukūrimą, kuri pakėlė kompaniją į naujas aukštumas.
Praeitoje dalyje aprašėme, kaip „Facebook“ tapo tikru verslu: kaip buvo pritraukiamos investicijos, kovojama dėl geriausių pasaulio IT specialistų, atrandamas portalo verslo modelis. Pateikėme kompanijos lyderių mintis apie tai, kas iš tiesų yra „Facebook“.
Šioje, paskutinėje straipsnių ciklo dalyje aprašysime kaip kompanija plėtėsi už universiteto ribų, užkariavo naujas šalis. Taipogi aprašysime pirmuosius „Facebook“ pelningus verslo metus ir garsiosios platformos sukūrimą, kuri pakėlė kompaniją į naujas aukštumas. Būtent platformos sukūrimas yra tas sėkmės veiksnys, kodėl „Facebook“ vertas beveik 100 mlrd. dolerių.
Plėtra į vidurines mokyklas
Prasidėjus naujiems mokslo metams 2005-ųjų rudenį kompanija dominavo tarp universitetų. Dabar Zukerbergas užsigeidė praplėsti vartotojų ratą į naujus socialinius sluoksnius. Pagrindinis klausimas buvo kur plėstis toliau. Ar plėsimės į kitas šalis? Ar priimsime vidurinių mokyklų moksleivius?
Markui vidurinės mokyklos atrodė savaime suprantamas kitas žingsnis. Tai galėjo tapti milžinišku „Facebook“ vartotojų augimo šuoliu. Tuo tarpu investuotojai ir rinkodaros specialistai teigė, jog „Facebook“ vardas asocijuojamas su studentais, o prijungus vidurines mokyklas, studentų augimas pasiektų viršūnę.
Iš pradžių vartotojų ratas didėjo labai vangiai, o „Facebook“ stovykloje buvo daug baimės debesų. Tačiau nutiko taip, kad studentai teigiamai reagavo į tai, kad galės bendrauti su platesniu draugų ratu. Žinoma, atsirado niurzgančių, bet taip būdavo kiekvieną kartą, kai „Facebook“ plėtėsi į naujus vandenis.
Per pirmą mėnesį užsiregistruodavo apie 20 tūkst. moksleivių kasdien, o kitą mėnesį skaičius perkopė 50 tūkst. Iki 2006-ųjų balandžio prie „Facebook“ spėjo prisijungti daugiau nei milijonas vidurinių mokyklų moksleivių. Plėtra buvo sėkminga, investuotojai pripažino suklydę.
Revoliucinė funkcija
Nors portalo vartotojams leista turėti tik vieną nuotrauką savo profilyje, studentai jas labai dažnai keitinėdavo – kartais po kelis kartus per dieną. Akivaizdu, kad jie troško galimybės įkelti daugiau nuotraukų. Akivaizdu, kad buvo poreikis įdėti daugiau nuotraukų.
Keletas geriausių kompanijos programuotų ir dizainerių ėmėsi naujojo projekto. Po kelių savaičių buvo pateikta gražiai parengta nuotraukų talpinimo paslauga. Čia buvo galima įkelti nuotraukas, sudėlioti jas į virtualius albumus ir komentuoti.
Bet kūrėjai žinojo, kad to nepakanka. Galiausiai vienas darbuotojų tarė: „Žinot, nuotraukose man įdomiausia tai, kas jose nufotografuota.“ Štai to ir reikėjo. Vyrukai nusprendė, kad prie nuotraukų „Facebook“ tinkle turėtų būti pridedamos tik tos žymos, kurios parodo nuotraukoje esančių žmonių vardus. Skamba paprastai, bet iki tol niekas to nepasiūlė.
Tą spalio pabaigos dieną, kai komanda paleido nuotraukų programą, jie dideliame monitoriuje nerimastingai stebėjo, kaip įkeliamos nuotraukos. Pirmiausia įkeltas pieštas katės paveikslėlis. Kūrėjai neramiai susižvalgė. Po minutės pradėjo lietis merginų nuotraukos: merginos grupelėmis, merginos vakarėliuose, merginos, fotografuojančios kitas merginas. Ir prie nuotraukų jos priskyrė žymas!
Labai greitai nuotraukų funkcija tapo populiariausia vieta dalytis nuotraukomis internete ir patraukliausia „Facebook“ paslauga. Po mėnesio nuo jos pridėjimo 85 proc. „Facebook“ vartotojų buvo pažymėti mažiausiai vienoje nuotraukoje. 2009-ųjų metų pabaigos duomenimis „Facebook“ portale įkelta apie 30 mlrd. nuotraukų.
Pirmieji pelningi metai
Rugpjūtį „Facebook“ susilaukė dar vieno svarbaus pripažinimo – šįkart iš technologijų pramonės titano. Iš pradžių „MySpace“ paskelbė sudariusi milžinišką trijų metų 900 mln. dolerių vertės kontraktą su „Google“ sukurti paieškos funkciją portalo viduje ir ten talpinti reklamą.
Tuo tarpu „Facebook“ ėmė kalbinti „Microsoft“, kurio niekas labiau nemotyvuoja nei troškimas pranokti „Google“. „Microsoft“ patvirtino, kad labai norėtų aptarti panašų sandėrį su „Facebook“. Pastarųjų komanda greitai sukurpė pasiūlymą ir nusiuntė „Microsoft“. Jie nesulaukė nė vieno prieštaraujančio žodžio.
Suderinus paskutines smulkmenas buvo pasirašytas didžiulis sandoris. „Facebook“ jis buvo svarbus, nes atrado didelį ir pelningą pajamų šaltinį. Su „Microsoft“ pagalba, portalas dar vienus nuostolingus metus staiga pakeitė labai pelningais. Tais metais „Facebook“ uždirbo apie 50 mln. dolerių, o sandėris garantavo dar 100 mln. dolerių pajamas 2007-iems metams.
Negana to, netrukus portalas pasirašė dar vieną didelį sandėrį su tarptautiniu reklamos gigantu „Interpublic Group“. „Facebook“ labai greitai susilaukė žiniasklaidos dėmesio, nes jei tokios dvi korporacijos susidomėjo juo, vadinasi Facebook.com nebėra mažas ir nereikšmingas projektas. Portalo įtaka ėmė augti.
Masinis produktas
Kaip tik tuo metu „Facebook“ planavo dar vieną svarbų pokytį – portalas rengėsi leisti prisijungti visiems norintiems. Tokiu atveju nereikėtų būti universiteto ar vidurinės mokyklos nariu. Kalbama apie atvirą registraciją. Tai buvo revoliucinė mintis, turint omeny, jog „Facebook“ gali naudotis kiekvienas norintis.
Nors kaip ir anksčiau, investuotojai ir rinkodaros specialistai siūlė apsiriboti turima auditorija, Markas buvo neperkalbamas. Jo vizija labai aiški: „Facebook“ turėjo plėstis už studentų rato ribų ir tapti portalu, kuriame kiekvienas galėtų susisiekti su savo draugais.
Atviros registracijos kampanija prasidėjo rugsėjo 26 d. Po kokios savaitės paaiškėjo, kad suaugusieji ne tik jungėsi prie „Facebook“, bet ir kvietė savo draugus, talpino nuotraukas ir užsiiminėjo kitokia veikla, kaip ir visi kiti aktyvūs portalo vartotojai. Be to, studentai nesukilo prieš suaugusiuosius, kaip baimintasi.
Prieš atvirą registraciją naujų vartotojų jungimo tempas buvo apie 20 tūkst. per dieną, bet jau antrą spalio savaitę šis skaičius padidėjo iki 50 tūkst. „Registracijos atvėrimas visiems žmonėms pritraukė mases naujų vartotojų“ – prisimena vienas darbuotojų.
Platformos kūrimas
Visos didžiosios technologijų kompanijos patiria tuos pereinamuosius laikotarpius, kai kūrėjai supranta, jog sukūrė kažką kitokio – ir geresnio – nei iš pradžių suvokė. Kalbant apie „Facebook“, tas persilaužimas, virsmo taškas buvo platformos sukūrimas.
Iki platformos sukūrimo, „Facebook“ buvo keletas naudingų ir labai populiarių programų, pvz. nuotraukų albumai ar kvietimai į renginius. Vis dėlto tos vienintelės programos buvo kurtos pačios „Facebook“ komandos, o Markas norėjo sukurti tai, ką Geitsas sukūrė kompiuteriams: standartizuotą programinę infrastruktūrą, kurioje būtų paprasta kurti ir įdiegti kitas programas.
Pirmą žingsnį platformos sukūrimo link „Facebook“ žengė 2006-ųjų rugpjūtį. Kompanija sukūrė išskirtines laisves naujiems partneriams. Stebėtina, tačiau planuota leisti pašaliniams kūrėjams pelnytis iš savo programų ir neimti jokių mokesčių už jų patalpinimą „Facebook“.
„Žmonės gali kurti ant šitos platformos nemokamai ir kurti bet ką. Jie gali „Facebook“ susikurti verslą. Jie gali leisti reklamą. Gali ieškoti rėmėjų. Gali kažką pardavinėti, gali dėti nuorodas į savo tinklalapius. Atsiras tokių kompanijų, kurių vienintelis produktas bus programa „Facebook“ viduje“, – teigė Markas Zukerbergas.
Kad platformos sumanymo įgyvendinimas pasiteisintų, „Facebook“ kompanija turėjo save pristatyti kūrėjams. Sumanymo įgyvendinimo vakarėlis turėjo įvykti 2007-ųjų gegužės 24 d. didelėje salėje San Franciske. Tą šventę kompanija pavadino f8 (f ir 8 (angl. eight) sudaro homonimišką sąskambį su fate, liet. lemtis, likimas), tarsi paskelbdama, jog „Facebook“ tiesiog lemta tapti platforma.
Platforma apstulbino susirinkusią minią. „Facebook“ gerokai atsiplėšė nuo „MySpace“. Joks kitas vartotojų portalas neturėjo nieko panašaus. Internetiniuose dienoraščiuose ir žurnaluose iš karto pasirodė liaupsinantys straipsniai. Lipdėsi tvirta ekosistema. Per keturiasdešimt kompanijų pareiškė susidomėjimą.
Prieš renginį Zukerbergas su komanda tikėjosi, kad per ateinančius metus „Facebook“ atsiras 5 tūkst. taikomųjų programų ir pusė vartotojų jomis naudosis. Tačiau per pusę metų užregistruota net 25 tūkst. programų. Daugelis išbandė nors vieną.
Platforma suteikė „Facebook“ to rimtumo, kurio anksčiau portalas niekada neturėjo. Ji vertė technologus ir paprastus vartotojus pamatyti, kad šis portalas yra kur kas daugiau, nei jiems atrodė. Platforma taip pat pakeitė vartotojų veiklą prisijungus portale. Atsirado daugiau galimybių. Geriausia tai, kad per metus vartotojų skaičius išaugo nuo 24 mln. iki 70 mln.
Naujų rinkų užkariavimas
„Facebook“ augimo tempas pasauliniu mastu paskutiniais metais yra sunkiai suvokiamas. Pačios kompanijos lūkesčiai ir toliau viršijami. 2009-aisiais kompanija iškėlė sau gana ambicingą tikslą – iki metų pabaigos turėti 275 mln. aktyvių vartotojų. Vos keletas kompanijos narių tikėjo, kad tai įmanoma. Bet šis tikslas pasiektas dar rugpjūtį, o iki metų galo skaičius išaugo iki 350 mln.
Kita vertus, „Facebook“ irgi turi konkurentų ir panašu, jog ateityje jų tik daugės. „Orkut“ vis dar neprilygstamai pirmauja Brazilijoje. Jis ilgai pirmavo ir Indijoje, bet 2009-ųjų metų pabaigoje „Facebook“ aplenkė jį populiarumu. Aplenkti „Orkut“ Brazilijoje galbūt yra didžiausias „Facebook“ uždavinys.
Anksčiau už „Facebook“ įkurtas „Friendster“ portalas dar visai neseniai buvo didžiausia kliūtis „Facebook“ Pietryčių Azijoje. Vis dėlto besibaigiant 2009-iesiems „Facebook“ įsigalėjo ir ten, tapo populiariausia bet kokio pobūdžio internetine svetaine Indonezijoje, Malaizijoje ir Filipinuose.
Didžiausias „Facebook“ klonas Kinijoje „Renren’“ (liet. visiems) kaip reikiant pasistūmėjo į priekį, kai Japonijos „Softbank“ rizikos kapitalo bendrovė investavo 430 mln. dolerių į šį projektą. Be to, 2009 m. birželio 4 d. Kinijos vyriausybė visai užblokavo „Facebook“ savo šalyje.
2009 m. gegužę Zukerbergas rado dar vieną stiprų sąjungininką tarptautiniame žygyje, kai Maskvoje įsikūrusi kompanija „Digital Sky Technologies“ išleido 200 mln. dolerių už nedidelę dalį „Facebook“ akcijų. Šiam holdingui priklauso vienvaldis Rusijos socialinių portalų lyderis „VKontakte“ (liet. palaikom ryšį). Holdingo direktorius Jurijus Milneris tiki „Facebook“ ateitimi, tad netrukus investavo dar 300 mln. dolerių į šią kompaniją.
Žvelgiant į ateitį
„Facebook“ demonstruoja ypatingą patvarumą. Nuo pat susikūrimo kritikai vis gąsdino, kad ji tuoj praras savo savitumą ir jai nebesiseks: „Jei tik portalu leis naudotis Harvardo dėstytojams… Jei tik pradės plėstis neprestižiniuose universitetuose… Jei tik pradės leisti jungtis vidurinių vaikigaliams… Jei tik pradės leisti portalu naudotis ir suaugusiems“.
Kol kas portalas nesiliovė augęs. Ištikimiausių vartotojų neapibrėžė nei jų klasė, nei amžius ar tautybė. Galbūt taip negali tęstis amžinai, bet kol kas ši tendencija nesikeičia, o „Facebook“ tarptautinimo procesas nė neketina sustoti.
Sujungus „Facebook“ paplitimą visame pasaulyje su tuo asmeninės informacijos kiekiu, kurį vartotojai patiki portalui, galima manyti, jog judama link visuotinio bendravimo, kas būtų gana nauja žmonių visuomenei.
Portalas įkūnija pribloškiančiai efektyvias pasaulinio bendravimo savybes. Paimkite ir paieškos laukelyje įrašykite bet kokio kada nors sutikto žmogaus vardą ir pavardę. Labai tikėtina, kad rasite puslapį su tuo žmogaus vardu ir nuotrauka. Jei norite, galite jam nusiųsti žinutę. „Facebook“ siekia sukurti visos žmonijos katalogą.
Šis, trijų dalių straipsnių ciklas buvo paremtas Deivido Kirkpatrko (David Kirkpatrick) knyga „Facebook efektas“, kurią Lietuvoje išleido „Obuolio“ leidykla.
