Astrononomų grupė, dirbusi su Spitzer kosminiu teleskopu (Spitzer Space Telescope), pranešė apie pirmą kartą tarpgalaktinėje erdvėje stebėtą C70 fulereno molekulę bei galimą plokščios C24 molekulės (grafeno dalies) registravimą. Letizia Stanghellini ir Richard Shaw, kurie yra nariai mokslininkų grupės, dirbančios Nacionalinėje optinės astronomijos observatorijoje (National Optical Astronomy Observatory), esančios Tūsone, Arizonos valstijoje, paaiškino, kaip smūginės bangos, kurioms energijos suteikia vėjai iš senų žvaigždžių, esančių planetiniuose ūkuose, gali būti susijusios su fulereno (C70) bei grafeno (C24) susidarymu. Mokslininkų grupei vadovauja Domingo Anibal Garcia-Hernandez iš Instituto de Astrofísica de Canarias, esančio Ispanijoje. Grupėje dirba astronomai ir biochemikai iš įvairių pasaulio šalių.
Planetiniai ūkai susidaro iš žvaigždžių, panašių į mūsų Saulę, kai žvaigždės pasiekia savo gyvavimo pabaigą ir išmeta dujų sluoksnius į aplinkinę erdvę. Nagrinėtu atveju buvo stebėti planetiniai ūkai Magelanų debesyse. Planetiniai ūkai tokiu atstumu yra panašūs į neryškias dėmes. Atstumai iki Magelanų debesyse esančių planetų gali būti nustatyti su mažesne nei penkių procentų paklaida. Tokiu tikslumu nustatę atstumus, mokslininkai galėjo apskaičiuoti tikrąjį žvaigždžių šviesį bei patvirtinti, kad nagrinėjami objektai iš tikrųjų yra planetiniai ūkai, o ne kažkokie kiti astrofizikinio parko objektai.
Dailininko nupieštas grafeno (C24) ir fulereno įsivaizduojamas vaizdas. Grafenas ir fulerenas buvo registruoti šalia senų žvaigždžių.
Fulerenai yra žinomos laboratorijose sukurtos molekulės, kurios pasižymi įvairiomis įdomiomis ir svarbiomis savybėmis. Fulerenai yra sudaryti iš anglies atomų išsidėsčiusių įsivaizduojamos sferos paviršiuje. Fulerenas C70 gali būti palygintas su regbio kamuoliu, o fulerenas C60 yra panašus į futbolo kamuolį. Abi šios molekulės buvo registruotos mokslininkų grupės. Grafenas (plokščia C24 molekulė) yra taip pat sudarytas iš anglies atomų, kurie išsidėstę plokštumoje. Grafenas pasižymi ypatingu stiprumu, dideliu laidumu, elastingumu ir plonumu. Tai ploniausia iki šiol atrasta medžiaga, kuri buvo susintetinta laboratorijoje 2004 metais Geimo ir Novoselovo, kurie už savo atradimą 2010 metais gavo Nobelio premiją. „Jei matavimo rezultatai būtų patvirtinti naudojant spektroskopiją laboratorijos sąlygomis, kas yra beveik neįmanoma taikant dabartinius metodus, tai būtų pirmas grafeno stebėjimas kosmose“, – pasakė grupės narys García-Hernández.
Mokslininkai iškėlė idėją, kad fulerenai ir grafenai susidaro dėl smūginių bangų susidūrus anglies granulėms. Manoma, kad tokie susidūrimai galimi žvaigždžių vėjuose, kurie sklinda iš planetinių ūkų. Stiprūs žvaigždiniai vėjai buvo užregistruoti ultravioletiniuose nagrinėtų žvaigždžių spektruose. „Įdomiausia, kad šių molekulių egzistavimas nepriklauso nuo žvaigždžių temperatūros, bet yra susijęs su smūginų bangų stiprumu“, – pasakė Stanghellini.
Mažuosiuose Magelano debesyse yra labai nedaug metalo (astronomų žargonu metalais vadinami visi elementai, išskyrus vandenilį ir helį). Tačiau tokios rūšies aplinka yra palanki susidarant daug anglies turintiems planetiniams ūkams, kuriuose formuojasi sudėtingos anglies molekulės. Nagrinėjant Spitzer teleskopo duomenis, didelis iššūkis buvo susijęs su grafeno (plokščia C24 struktūra) buvimo įrodymu. „Spitzer kosminis teleskopas buvo ypatingai svarbus tiriant sudėtingas organines molekules žvaigždžių aplinkose, – pasakė Stanghellini. – Dabar esame stadijoje, kai galime ne tik registruoti fulerenus ar kitas molekules, bet pradedame suprasti kaip jos susidarė bei vystėsi pačiose žvaigždėse. Planuojame atlikti tolimesnius stebėjimus panaudojant ant žemės paviršiaus esančią teleskopų sistemą. Tikimės planetiniuose ūkuose, kuriuose buvo stebėtos fulereno molekulės, atrasti kitas molekules. Tai mums svarbu norint patikrinti tam tikrus fizikinius procesus, kurie padėtų suprasti gyvybės biochemiją.“