Šiandieniniame pasaulyje kompiuteriai ir internetas tapo tokie populiarūs ir įprasti, jog tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Kaip knyga, radijas ar televizorius. Tačiau retai kada prisimename, jog taip buvo ne visada – dar visai neseniai, prieš kelis dešimtmečius tai tebuvo mokslinių ir inžinerinių diskusijų tema.
Šiandieniniame pasaulyje kompiuteriai ir internetas tapo tokie populiarūs ir įprasti, jog tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Kaip knyga, radijas ar televizorius. Tačiau retai kada prisimename, jog taip buvo ne visada – dar visai neseniai, prieš kelis dešimtmečius tai tebuvo mokslinių ir inžinerinių diskusijų tema.
Asmeninio kompiuterio 30 metų jubiliejus
Žinoma, skaitmeninės informacijos era prasidėjo su pirmaisiais asmeniniais kompiuteriais. Tiesa, jie nebuvo sukurti vienu pirštų spragtelėjimu. Tai irgi buvo pakankamai ilgas ir sudėtingas inžinerinis projektas.
Vienas iš pirmųjų IBM asmeninių kompiuterių
Nėra vieningos nuomonės, kokie kompiuteriai tapo pirmaisiais asmeniniais: pirmas asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris buvo 1970 m. sukurtas „Digital PDP-11“, pirmas paprastam žmogui įperkamas kompiuteris buvo 1975 m. sukurtas MITS Altair 8800, pirmas eiliniam žmogui pritaikytas kompiuteris buvo 1977 m. sukurtas „Apple“ „Apple-II“, 1981 rugpjūčio 12 d. buvo pristatytas pirmasis IBM asmeninis kompiuteris, o pirmas, turėjęs visus dabartiniams asmeniniams kompiuteriams būdingus bruožus (nedidelė kaina, grafinė aplinka ir pan.) buvo 1984 m. sukurtas „Apple Macintosh“.
Kuri iš šių dienų laikytina tikruoju asmeninio kompiuterio gimtadieniu? Nors tuo metu pionieriaus žingsnius į asmeninių kompiuterių rinka darė nedidelė ir mažai žinoma kompanija „Apple“, būtent 1981-aisiais pasirodęs „IBM“ asmeninis kompiuteris 5150 tapo būsimos rinkos standartu, pagal kurio pavyzdį buvo gaminta didžioji dalis šio tipo įrenginių. Tad didelė dalis IT specialistų linkę šią datą laikyti asmeninio kompiuterio gimtadieniu.
Kaip tinklaraštyje „A Smarter Planet“ rašo M. Deanas, kompiuterį kūrusių inžinierių grupė nesitikėjo, kad jų kūrinys taps masinio naudojimo preke, o visame pasaulyje per metus jų bus parduodami šimtai milijonų.
Tai ne tik pakeitė viso pasaulio įpročius, bet ir atvėrė naujas, neįtikėtinai pelningas verslo galimybes novatoriškiems žmonėms. Pagrindines to meto sėkmės istorijas apie „IBM“, „Apple“, „Intel“ ar „Microsoft“ žino visi – šiuo metu tai gigantiškos pasaulinės korporacijos, kurių metinės pajamos lenkia mažesnių valstybių biudžetus.
Asmeniniu kompiuteriu vystymosi laikotarpiu pasaulis susipažino su naujais verslo pasaulio lyderiais – genialiu „Apple“ vadovu Steve'u Jobsu, „Microsoft“ įkūrėju Billu Gatesu. Tiesa, pastarasis iš aktyvaus darbo „Microsoft“ kompanijoje jau pasitraukė, tačiau jo įpėdinis Steve'as Ballmeris taip pat priklauso tai pačiai kompiuterių kūrėjų kartai. Dar jaunystėje jis metė aukštąją Stanfordo universiteto verslo mokyklą, kad taptų trisdešimtuoju kompanijos „Microsoft“ darbuotoju. S. Ballmeris buvo pirmasis vadybininkas, kurį pasamdė Billas Gatesas. Tuo metu kompanijos „Microsoft“ vadybininkai, be atlyginimo, gaudavo dalį akcinio kapitalo, o tai leido S. Ballmeriui sukaupti 35,7 milijardo litų (14,5 milijardo JAV dolerių) kapitalą – dabar šie skaičiai jam garantuoja 46-ąją vietą turtingiausių žmonių sąraše.
Billas Gatesas ir Steve‘as Ballmeris
Tiesa, su kompiuterių eros pradžia yra mažiau žinomų istorijų. Štai kad ir toks vaikinas Michaelas Dellas. Būdamas tik 8 metų, jis parašė prašymą dėl neakivaizdinio vidurinės mokyklos baigimo. Jis nusprendė, kad vyresnes vidurinės mokyklos klases galima ir praleisti – juk pasaulyje yra daugiau svarbesnių dalykų. Vaikystėje Michaelas užsidirbo 5 tūkstančius litų (2 tūkstančius JAV dolerių), pardavinėdamas pašto ženklus. Už šiuos pinigus nusipirko pirmąjį kompiuterį, kurį iš karto išardė, kad pasižiūrėtų, kaip jis sukurtas.
Vyresnėse klasėse M. Dellas užsidirbdavo, pardavinėdamas miesto laikraščio „Houston Post“ prenumeratą. Jo rinkodaros schema buvo tokia sėkminga (Michaelas nusprendė, kad jo pagrindinė tikslinė grupė – jaunavedžiai, ir išsiuntinėjo visoms nesenai susituokusioms poroms asmeninius laiškus su dviejų savaičių nemokamos prenumeratos pasiūlymu), kad sugebėjo užsidirbti 44,4 tūkstančius litų (18 tūkstančių JAV dolerių) ir, būdamas 17 metų, nusipirko „BMW“ automobilį.
Michaelas Dellas
Paklusdamas tėvų norui, M. Dellas įstojo į Teksaso valstybinio universiteto biologijos fakultetą, esantį Ostino mieste. Kompiuteriai tuo metu populiarėjo, tačiau „IBM“ juos pardavinėjo per tarpininkus didesnėmis kainomis. Būdamas studentas, Michaelas surado savo gyvenimo verslą – pradėjo supirkinėti iš tarpininkų užsibuvusias sandėliuose prekes, modifikuoti jas ir pardavinėti asmeninius kompiuterius 15 procentų mažesne nei mažmeninė kaina. Nepaisydamas tėvų norų, M. Dellas metė universitetą ir 19 metų įkūrė kompaniją „Dell Computer Соrр“. Ką šiandien reiškia šis kompanijos vardas, turbūt jokiam IT besidominčiam žmogui pasakoti nereikia.
Pirmajai interneto WWW svetainei – 20 metų
Asmeniniai kompiuteriai pradėjo skaitmeninę erą, bet jos neužbaigė – estafetę po dešimties metų perėmė žaibiškai išpopuliarėjęs internetas ir ypač viena iš jo dalių – WWW svetainės. Prieš 20 metų, 1991 m. rugpjūčio 6 d., internete pasirodė pirmoji WWW svetainė. Timas Barnersas Lee, „World Wide Web“ tinklo kūrėjas, prieš du dešimtmečius konferencijoje alt.hypertext patalpino projekto „World Wide Web“ aprašymą ir sukūrė pirmą istorijoje svetainę. Kiek vėlesnė puslapio kopija ir dabar prieinama www.w3.org.
Nežiūrint į tai, kad pats interneto tinklas yra daug vyresnis už www svetaines, tačiau didžiausią postūmį jo vystymuisi davė būtent www svetainės. Operacinių sistemų pasaulyje tai galima palyginti su grafine vartotojo sąsaja, pakeitusią juodą langą su komandine eilute į vartotojui aiškiai suprantamą aplinką, rašoma faceit.lt svetainėje.
Nors nemaža dalis žmonių linkę laikyti terminus internetas ir WWW kaip sinonimus, tačiau iš tikro tai skirtingos sąvokos. Internetas – tai didžiulė tinklo infrastruktūra, kuri sujungia kompiuterius visame pasaulyje, tuo tarpu World Wide Web (WWW) – tai tik vienas iš prieigos prie informacijos internetu būdų. WWW svetainės naudoja HTTP protokolą duomenims perduoti – be šio protokolo yra aibės kitų, tiesa mažiau populiarių ir naudojamų kitoms reikmėms.
Domenų vardai, kurie dabar sudaro WWW pagrindą, atsirado 6 metais anksčiau, nei pirmoji WWW svetainė. Pirmasis komercinis domeno vardas symbolics.com buvo užregistruotas 1985 m. kovo 15 d. Pirmuoju WWW serveriu tapo info.cern.ch, kuris atsirado 1991 m. rugpjūčio 6 d. Apie 1992 m. tokių serverių buvo apie 50, dabar šis skaičius siekia milijonus.
Projekto worldwidewebsize.com duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo priskaičiuojama apie 19,68 mlrd. WWW svetainių, o tai yra 3 kartus daugiau, nei šiuo metu Žemėje gyvenančių žmonių.
WWW svetainių galimybės, asmeninių kompiuterių masiškas populiarėjimas XX amžiaus verslininkus „išvarė iš proto“ – pasaulis nebuvo pasiruošęs tokiai žaibiškai technologijų plėtrai. Per kelis metus skaitmeninis pasaulis ėmėm atrodyti kaip neišsemiamas lobių šaltinis. Beprotiškos investicijos ir skaitmeninių įmonių kūrimo tempai privedė pasaulį prie taip vadinamo „dot-com“ burbulo.
Šiuo vardu vadinamas ekonominis bumas, pasižymėjęs pasiutusiai dideliu augimu interneto, technologijų ir panašiuose sektoriuose. „Dot-com“ truko šešetą metų, nuo 1995-ųjų iki 2001-ųjų. Kulminacija pasiekta 2000-ųjų kovo 10 d. Per šį periodą susikūrė nemažai internetinių verslų, bet nemaža dalis jų bankrutavo.
Nors tai kiek pristabdė žavėjimąsi skaitmenine era, tačiau jos augimas išliko ir toliau. Ir jau antrą dešimtmetį pasaulyje „kepami“ WWW verslo milijonieriai, iš kurių turbūt dabar garsiausi yra „Google“ įkūrėjai Lorensas Page'as ir Sergejus Brinas, bei jaunasis socialinių tinklų genijus ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas.
Kas laukia ateityje?
Kaip skaitmeninių technologijų pasaulis atrodys dar po 10 metų? Bendrovės IBM technologijų vadovas Markas Deanas teigia, kad tokių asmeninių kompiuterių laikas eina į pabaigą, rašo IQ.lt.
IBM atstovas taip pat rašo, kad šiuo metu jis pats nebesinaudoja įprastu asmeniniu kompiuteriu, jį yra iškeitęs į planšetinį kompiuterį. Tiesa, čia pat jis priduria, kad asmeninis kompiuteris kaip įrenginys greičiausiai dar bus naudojamas pakankamai ilgai, tačiau daugiau nebeturės tokios reikšmės inovacijoms ir visos IT rinkos plėtrai.
Technologijų ateitis, anot M. Deano, nepriklauso nuo vieno įrenginio, o nuo visos technologijų ekosistemos, kurioje svarbiausiu elementu tampa galimybė bendradarbiauti ir laisvai keistis idėjomis. Nors šiandien daug dėmesio sulaukia išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, M. Deano teigimu, su jais technologijų ateitį sieti nebūtų teisinga, nes inovatyvios idėjos gimsta socialinėse erdvėse, jas įgyvendina patys žmonės. Apie kitokią asmeninio kompiuterio ateitį jo 30-ojo gimtadienio proga kalba ir kita su šia sritimi nemažai susijusi bendrovė „Microsoft“. Tiesa, ji skelbti asmeninio kompiuterio išnykimo neskuba ir sako, kad artimiausiu metu technologijų pasaulis įžengs į erą „Kompiuteris plius“, kurioje kompiuterio funkcionalumą išplės mobilieji įrenginiai.
„Kalbant apie programinę įrangą, manau, jog valdymo sąsaja visose jos formose šiandien yra lygiai reikšminga. Žinoma, mes dabar tai laikome savaime suprantamu dalyku, bet grafinė valdymo sąsaja buvo neįtikėtinas proveržis, kuris padarė kompiuterius lengvai valdomus kiekvienam, o tai buvo svarbiausia. Šiandien mes matome balso atpažinimo technologijų atkeliavimą į plačiąją rinką. Prisilietimui jautrūs ekranai telefonuose, planšetiniuose ir asmeniniuose kompiuteriuose atvėrė naują, nuostabų pasaulį programoms. Mes net viską sujungėme ir pristatėme naują valdymo sąsają, dar žinoma „Kinect“ vardu, kuri ne tik atpažįsta balso komandas, tačiau ir kūno kalbą“, – sakė Billas Gatesas, programinės įrangos giganto „Microsoft“ įkūrėjas, paklaustas, kas jam padarė didžiausią įspūdį per trisdešimt metų kompiuteriuose, rašo portalas technews.lt
„Įprastame lygmenyje technologijos dar labiau integruosis į mūsų gyvenimus. Mes matome tai jau dabar – tiek daug dalykų jau dabar galimi skaitmeninėje formoje ir mes juos galime pasiekti kur bebūtume ir kada mums to beprireiktų. Kalbant apie mokslą, technologijos padės mums išspręsti daugybę iššūkių, kurie kyla šiuo metu. Tai žavi“, – taip į klausimą, kaip jis mato technologijų įtaką per artimiausius 30 metų, atsakė B. Gatesas.
Na, o koks bus ateities interneto pasaulis? Programavimo technologijų „Mozilla“ darbuotojas Christianas Heilmannas teigia, jog „ateityje jis bus visur. Šiandien jau daug kur galime rasti nemokamą bevielį internetą. Mano išmanusis telefonas yra geresnis nei kompiuteris, turėtas 1996-aisiais. Jame galiu įsijungti žemėlapį, susirasti reikalingą vietą, o ta informacija ateina iš interneto. Virtualioje erdvėje esančiomis draugų rekomendacijomis pasitikiu labiau nei kokia nors apžvalga iš eilinės gidų knygos. Taip pat ateityje televizija dar labiau bus integruota į internetą – jau šiandien daugelis kompanijų vis dažniau savo televizijos srautą transliuoja internetu ar telefonais. Pavyzdžiui, Taivane, Pietų Korėjoje, Japonijoje žmonės, traukiniais važiuodami į darbą, televiziją žiūri internetu – ši tendencija pasieks ir mus.“
Čia pat Christianas Heilmannas priduria, jog jo nuomone „dot-com“ burbulas sprogs dar kartą. „Man atrodo kvaila, kai žmonės meta tiek pinigų. Daugelis investuoja, žaidžia pinigais ir stengiasi jų gauti dar daugiau iš produktų, kurie nėra tiek verti. Labiau norėčiau, kad „Facebook“ ir „Twitter“ patys įrodytų savo vertę nei būtų aukštinami žiniasklaidos. Greičiausiai taip sakau dėl to, kad neturiu daug pinigų – jei būčiau godus, turbūt sakyčiau, kad tai geriausias dalykas, kuris niekada nesibaigs. Tačiau aš tai jau mačiau, išgyvenau pirmąjį „dot-com“ burbulą, nes nepirkau akcijų, o rinkausi pinigus. Matau, kad jis vėl gresia, todėl vertinu savo darbą pelno nesiekiančioje organizacijoje, kuri gali internetą padaryti geresne vieta“.
Kas ir kaip bebūtų, gyvename tikrai įdomiame skaitmeninės eros amžiuje.
