Pirmieji radijo teleskopai pastatyti 20 amžiuje, praėjus maždaug 300 metų po Galilėjaus žvilgsnio į naktinį dangų pro paties pasidarytą teleskopą. Dabar teleskopai yra vieni pagrindinių prietaisų astronomijoje. Apžvelgsime keletą naujų ir įdomių šių metų radijo teleskopų projektų.
Pirmieji radijo teleskopai pastatyti 20 amžiuje, praėjus maždaug 300 metų po Galilėjaus žvilgsnio į naktinį dangų pro paties pasidarytą teleskopą. Dabar teleskopai yra vieni pagrindinių prietaisų astronomijoje. Apžvelgsime keletą naujų ir įdomių šių metų radijo teleskopų projektų.
1. Pirmadienį į kosminę erdvę paleistas naujas radijo teleskopas (Rusijos kosminės agentūros nuotrauka viršuje), kuris nuskries beveik visą atstumą, skiriantį Žemę ir Mėnulį ir sustos. Nepaisant to, kad teleskopas santykinai mažas, jo skersmuo „tik“ 10 metrų, astronomai jį susinchronizuos su Žemėje stovinčiomis antenomis ir taip suskurs 30 Žemių pločio radijo anteną, kurios skiriamoji geba 10000 kartų viršys Kosminio Hablo teleskopo.
2. Vandenilio skleidžiamos radijo bangos, kurio jau egzistavo besiformuojant pirmosios žvaigždėms ir galaktikoms, Žemę pasiekia pačiomis ilgiausiomis radijo bangomis, kurios iki šiol nebuvo išsamiai tirtos. Šiais metais startuoja LOFAR (angl. LOw Frequency ARray) projektas, kuris skirtas išsamiam šių bangų tyrimui (ASTRON nuotrauka). Antenų tinklas Olandijoje ir kitose Europos šalyse ištisus metus be pertraukos registruos vandenilio spinduliavimą ir suteiks neįkainojamos medžiagos moksliniams tyrimams.
3. Gegužę pradėjo darbą pirmosios LWA (angl. Long Wavelength Array) antenų stotys (nuotrauka LWA projektas/UNM/NASA). Kiekviena stotis, esanti daugiausiai Naujojoje Meksikoje, susidaro iš 256 antenų. Kaip ir LOFAR, LAW tirs mažai nagrinėtus žemus radijo spektro dažnius, kurie susiformuoja ne tik dėka vandenilio atomų ankstyvojoje Visatoje, bet ir tada, kaip labai energingos elementariosios dalelės skrodžia Žemės atmosferą, arba neutrinai rėžiasi į Mėnulį.
4. Vėliau šiais metais pradės darbą Atakamos didysis milimetrinis masyvas Čilėje. Šis masyvas susidaro iš 12 metro skersmens judančių antenų. Šios antenos registruos milimetrinę spinduliuotę, kurios pagalba bus tiriama: žvaigždžių susiformavimas, tarpgalaktinių dulkių evoliucija, planetų formavimosi vietos šalia žvaigždžių.
5. Sausyje prasidėjo Penkių šimtų metrų aperturos sferinio teleskopo FAST statyba Kinijoje, Guizhou provincijoje (nuotrauka Fast). Ši antena bus baigta 2016 ir pakeis 305 metrų Arecibo radijo teleskopą.
