Prieš 30 metų NASA mokslininkai pastebėjo, kad du jų paleisti kosminiai zondai „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“, ėmė nežymiai keisti skrydžio trajektorijos parametrus, tiksliau – lėtėti. Reaktyvinių variklių laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory – JPL) Pasadenoje (Kalifornija, JAV) mokslininkas Slava Turyševas su kolegomis vadinamosios „Pioneer“ anomalijos mįslei įminti skyrė begalę laiko.
Prieš 30 metų NASA mokslininkai pastebėjo, kad du jų paleisti kosminiai zondai „Pioneer 10“ ir „Pioneer 11“, ėmė nežymiai keisti skrydžio trajektorijos parametrus, tiksliau – lėtėti. Reaktyvinių variklių laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory – JPL) Pasadenoje (Kalifornija, JAV) mokslininkas Slava Turyševas su kolegomis vadinamosios „Pioneer“ anomalijos mįslei įminti skyrė begalę laiko. Tačiau paaiškinimą mokslininkai vis tik surado.
Ilgą laiką buvo atsargiai svarstoma galimybė, jog fizikoje – galbūt Einšteino gravitacijos teorijoje – kažkas yra praleista, todėl, pagal turimas teorijas, „Pioneer“ anomalija užminė mįslę, kuriai įminti buvo surengta galybė konferencijų ir prirašyti tūkstančiai publikacijų.
Tačiau S. Turyševas su kolegomis liko prie hipotezės, jog anomalija gali būti paaiškinta kur kas žemiškesnėmis aplinkybėmis. Kaip jau esame rašę, šis mokslininkų kolektyvas įtarė, jog zondų generatoriai nuolatos tam tikra kryptimi išskiria šilumą, dėl ko zondų skriejimo trajektorijoje ir atsirado nežymių greičio pokyčių.
Deramai įvertinusi šią idėją, JPL komanda kelerius metus praleido tirdama su šiluminiu spinduliavimu galimai susijusius požymius. Tyrimo išvadą JPL paskelbė 2002 m.: „Šiluma čia niekuo dėta. Pirmiausiai dėl to, kad generatoriuose buvęs plutonis-238 skilo, o generatorių išskiriama šiluma mažėjo. Ir jei anomalijos priežastis yra šiluma, tai ir „Pionierių“ lėtėjimas bėgant laikui turėjo silpti, nykti. Tačiau taip nenutiko. Lėtėjimas išliko pastovus.“
Tačiau atlikdamas naujausią „Pioneer“ duomenų analizę, S. Turyševo vadovaujamas mokslininkų kolektyvas nagrinėjo didžiausią duomenų masyvą, kokį tik yra tekę analizuoti iki šiol, aprėpdami kur kas ilgesnį zondų „Pioneer“ skrydžių laikotarpį. Skaičiavimų metu mokslininkai analizavo zondo „Pioneer-10“ 23-ejų metų duomenis (anksčiau buvo išanalizuoti tik 11-os metų duomenys) ir zondo „Pioneer-11“ 11-os metų duomenis (anksčiau buvo išanalizuoti tik trejų metų duomenys).
Kaip aiškinama pastarojo tyrimo ataskaitoje, didesnio duomenų masyvo analizės rezultatai atskleidė, jog lėtėjimo anomalija laikui bėgant, pasirodo, mažėjo. Kitaip tariant, nemenkstanti anomalija, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų silpo, kartu su vis mažėjančiu skylančio plutonio kiekiu. Tai reiškia, jog zondų „Pioneer“ lėtėjimą, kaip ir buvo spėta, sąlygojo šiluminis zondo generatorių spinduliavimas.
