Pasak mokslininkų, naudojantis interneto paieškos varikliais ir viešai prieinamomis duomenų bazėmis – pvz., „Google“ ar imdb.com – žmonės praranda atmintį. Mokslininkai išsiaiškino, kad vis daugiau žmonių kompiuteriais pradėjo naudotis kaip „išorine atmintimi“, nes dažnas interneto informacijos šaltinių naudojimas „pajungė“ žmonių smegenis.
Pasak mokslininkų, naudojantis interneto paieškos varikliais ir viešai prieinamomis duomenų bazėmis – pvz., „Google“ ar imdb.com – žmonės praranda atmintį.
Mokslininkai išsiaiškino, kad vis daugiau žmonių kompiuteriais pradėjo naudotis kaip „išorine atmintimi“, nes dažnas interneto informacijos šaltinių naudojimas „pajungė“ žmonių smegenis.
Tyrimu buvo gilinamasi į vadinamąjį „Google efektą“. Nustatyta, kad žmonės prastai įsiminė informaciją jeigu žinojo kur galima nesunkiai rasti atsakymus į jų klausimus, rašo telegraph.co.uk.
Columbia universiteto (Niujorkas, JAV) mokslininkai nustatė, kad žmonės vis dažniau atsisako diskusijų su draugais ir naudojasi internetu kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu.
Ekspertai mano, kad dėl tokių tendencijų, kurios aprašytos leidinyje „Science“, kalti populiarūs interneto paieškos varikliai – tokie, kaip „Google“, „Bing“, „Yahoo“ – ir duomenų bazės – pavyzdžiui, „Wikipedia“ ar informacijos apie filmus šaltinis imdb.com.
Tyrimui vadovavusi profesorė Betsy Sparrow sakė, kad esant tokiems interneto įrankiams pamiršti informaciją yra labai paprastą ir kad jeigu žmonės negalėtų nedelsiant rasti informacijos, jie „patirtų abstinenciją“.
„Pradedame vystyti simbiotinius santykius su savo įrankiais kompiuteriais, įaugame į tarpusavy susijusias sistemas. Tapome nuo jų priklausomais tiek pat, keik ir nuo visos informacijos, kurią gauname iš savo draugų ir kolegų – arba kurią prarandame, kai jie yra nepasiekiami, žmonių atmintis prisitaiko prie naujų bendravimo technologijų. Mes nebesame tuščiagalviai žmonės be minčių ir be atsiminimų. Tačiau vis geriau suprantame kur rasti gerus dalykus. Ir tai yra visai nuostabu“, – sakė Columbia universiteto Psichologijos fakulteto profesorė B. Sparrow.
Tyrime taip pat dalyvavęs Washingtono universiteto psichologas Roddy Roedigeris pridūrė: „O kam prisiminti ką nors, ką vėl galiu nesunkiai rasti? Tam tikra prasme esant „Google“ ir kitiems paieškos varikliams galime dalį savo atminties poreikių perkelti kompiuteriams“.
Tyrime, pavadintame „Google Effects on Memory: Consequences of having information at our Fingertips“ („Google poveikis atminčiai: Lengvo informacijos prieinamumo pasekmės“) mokslininkai atliko keturis eksperimentus, kuriuose dalyvavo savanoriai studentai.
Iš pradžių jie apklausė 46 Harvardo universiteto (JAV) studentus. Jiems buvo pateikiami „tiesa-melas“ tipo bendro išsilavinimo klausimai, pavyzdžiui, „Stručio akis yra didesnė už smegenis“. Vėliau panašūs klausimai buvo parodomis su skirtingų spalvų žodžiais.
Kai žodžiai buvo pateikiami interneto nuorodų pavidalu, studentai atsakydavo lėčiau ir pripažino, kad apsvarstydavo galimybę atsakymo ieškoti internete. Dar 60 studentų buvo nurodyta kompiuteriu suvesti sakinį, o vėliau pasakyta, kad informacija bus arba ištrinta, arba išsaugota.
Paaiškėjo, kad kuomet žmonės tiki, kad informacija bus išsaugota, mažėja tikimybė, kad jie ką nors atsimins.
Trečiame eksperimente dalyvavo 28 Columbia universiteto studentai, kuriems buvo užduodami bendrojo išsilavinimo klausimai. Jiems buvo leidžiama užsirašinėti, o mokslininkai išsiaiškino, kad ir jiems kilo sunkumų įsiminti informaciją, kurią galima išsaugoti.
Paskutiniame eksperimente paaiškėjo, kad 34 Columbia universiteto studentai geriau įsiminė kuriame savo kompiuterio aplanke jie saugo informaciją nei pačią informaciją.
Prof. B. Sparrow pripažino, kad nežinia kaip per ateinančius metus žmones paveiks „prisijungimo“ efektas. Ji sakė, kad internetas pakeitė žmogaus draugų ratą, kuriame žmogus paprastai ieškotų informacijos.
„Jie nesistengia prisiminti jei mano, kad vėliau galės paieškoti perskaityto viktorinos klausimo. Galbūt dabar tiesiog nostalgiška norėti, kad būtume mažiau priklausomi nuo savo įrenginių. Tai reiškia, jog privalome būti prisijungę kad žinotume tai, ką žino „Google“.
