Nors apie tai, kaip apsisaugoti nuo žaibo rašyta labai daug, tačiau, atrodo, žmonės nelinkę paisyti patarimų ir yra įsitikinę, kad žaibas juos aplenks. Praėjusį penktadienį žaibas mirtinai nutrenkė draugų būryje mobiliuoju telefonu kalbėjusį jaunuolį.
Nors apie tai, kaip apsisaugoti nuo žaibo rašyta labai daug, tačiau, atrodo, žmonės nelinkę paisyti patarimų ir yra įsitikinę, kad žaibas juos aplenks. Praėjusį penktadienį žaibas mirtinai nutrenkė draugų būryje mobiliuoju telefonu kalbėjusį jaunuolį.
Civilinės saugos taisyklėse rašoma, kad perkūnijos metu geriau nesinaudoti nei mobiliaisiais, nei stacionariais telefonais. Tačiau nesutariama, ar žaibas trenkė į jaunuolį dėl to, kad šis kalbėjo mobiliuoju telefonu, ar tai buvo tik atsitiktinumas.
Žaibolaidžius pardavinėjančios įmonės atstovas Marius Strankauskas daro prielaidą, kad žaibą galėjo pritraukti mobilusis telefonas. Tiesa, jis pripažįsta, kad apie tokį atvejį girdi pirmą sykį.
„Jeigu yra kažkoks signalas, yra kažkiek įtampos ir taip toliau, tai žaibas dažniausiai kerta į anteną, tai greičiausiai ne į žmogų čia trenkė, o į anteną, nes galima sakyti mobilus dar didesnį impulsą skleidžia. Bet šiaip Lietuvoje nesame su tuo susidūrę, nesame girdėję, kad Lietuvoj būtų toks dalykas“, – sako M. Strankauskas.
Jo nuomone, jeigu žaibuoja, tikrai geriau nekalbėti mobiliuoju telefonu, apskritai jį geriausia būtų išjungti.
„Jie vis tiek prisirišinėja. Jeigu tu judi kažkur, jie prisirišinėja prie kitų stotelių arba tikrina ar yra ryšys, ar ne. Aišku, būtų geriau, jeigu atvirame lauke esi, išjungti telefoną“, – sako jis.
Tuo metu Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro viršininko pavaduotojas Nerijus Statkus sako, kad tokie atvejai yra greičiau išimtis.
„Tikrai neteko mums girdėti, paprasčiausiai, gal čia galėjo būti atsitiktinumas, nes kad būtų kažkur tai įrodyta, tai tikrai niekur neteko girdėti, nei skaityti. Tikrai nėra dažnas, faktiškai išimtinis atvejis“, – sako jis.
Pasak jo, įvairios saugos taisyklės yra rekomenduojamojo pobūdžio, nes negalima žmonių įpareigoti kažką daryti.
„Kiekvienas veikiantis prietaisas kažkokią grėsmę sukelia, nebūtinai žaibavimo metu, galima paprasčiausiai žiūrėti televizorių, jis gali paprasčiausiai sudegti bet kokiu momentu, kadangi jis yra veikiantis, užtenka, kad prietaisas būtų veikiantis. Čia yra apsidraudimui, tik tai tiek“, – sako N. Statkus.
Patarimai, kaip elgtis žaibuojant
DELFI primena, kad žaibuojant reikėtų likti namuose, išjungti visus elektros prietaisus ir antenas, uždaryti langus bei duris, dūmtraukių sklendes, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Taip pat rekomenduojama atjungti lauko antenas, nesinaudoti mobiliaisiais, stacionariais telefonais bei nesiliesti prie vandens čiaupų (žaibo iškrova gali sužaloti per vamzdyną).
Patariama ir kuo mažiau judėti, būti kuo toliau nuo langų, židinių, krosnių ar didelių metalinių daiktų.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
Audrai užklupus lauke, geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje ir apglėbti rankomis kelius. Būtina vengti aukštų pavienių medžių, stulpų ir pastatų sienų.
Ką daryti pajutus, kad į jus trenkė žaibas? Jei ėmė dilgčioti odą ir pradėjo riestis plaukų galiukai, pavojus – ypač didelis. Tuomet reiktų sumažinti trauką: pritūpti, palenkti galvą, žemę stengtis liesti tik kojų pirštų galiukais, rankas padėjus ant kelių.
Būtina žaibo nutrenktą žmogų pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20–30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti. Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba, yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organų. Nors žaibo iškrovos įtampa siekia iki 100 milijonų voltų, o maksimali srovės jėga – apie 200 tūkstančių amperų, nemaža dalis žaibo smūgį patyrusių žmonių, laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą, išgyvena.
Žaibo srovė, skirtingai nei buityje naudojama elektros srovė, nėra kintanti ir ne tokia pavojinga. Žaibo smūgis trunka labai trumpai, todėl žmogaus organizme nespėja susiformuoti elektros srovės grandinė.
