Praėjusios savaitės pradžioje bendrovei „Apple“ pristatė naują debesų kompiuterijos paslaugą ir pademonstravo naujas ambicijas įsitvirtinti naujame rinkos segmente. Per pastaruosius keletą metų ši bendrovė yra aplenkusi kitas technologijų senbuves. Ir nors jos gaminiai tarp vartotojų sulaukia įvairaus vertinimo, panašu, kad finansų rinkos bendrovės strategija linkusios tikėti. 
Praėjusios savaitės pradžioje bendrovei „Apple“ pristatė naują debesų kompiuterijos paslaugą ir pademonstravo naujas ambicijas įsitvirtinti naujame rinkos segmente. Iki šiol gaminusi kompiuterius, muzikos grotuvus ir išmaniuosius telefonus, bendrovė meta iššūkį tokioms interneto paslaugų milžinėms kaip „Google“.
Per pastaruosius keletą metų ši bendrovė yra aplenkusi kitas technologijų senbuves. Ir nors jos gaminiai tarp vartotojų sulaukia įvairaus vertinimo, panašu, kad finansų rinkos bendrovės strategija linkusios tikėti. „Apple“ vertė pagal jos akcijų kainą siekia daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių. Bendrovės rinkos vertė prilygsta „Microsoft“ ir „Intel“ vertei kartu sudėjus. Jeigu „Apple“ būtų parduota, už gautus pinigus būtų galima nupirkti dvi „Coca-Cola“ bendroves arba keturias „Hewlet-Packard“.
Per daugiau negu tris dešimtmečius trunkančią šios bendrovės gyvavimo istoriją būta ir pakilimų, ir nuopolių. Pristačiusi pirmuosius savo inovatyvius kompiuterius, bendrovė sulaukė didžiulio pasisekimo, tačiau vėliau konkurentams pasiūlius pigesnius ir universalesnius įrenginius, ji buvo nustumta į šešėlį. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje bandymai ieškoti naujų ir išskirtinių įrenginių jos vos neprivedė prie bankroto.
Antrą kvėpavimą bendrovė įgavo 1997-aisiais sugrįžus jos įkūrėjui Stevui Jobsui. Jis dėl ginčų su bendrovės generaliniu direktoriumi ir akcininkais iš jos buvo pasitraukęs 1985 metais. Per pastaruosius 10 metų „Apple“ pasaulinę šlovę atnešė trys įrenginiai: muzikos grotuvai „iPod“, išmanusis telefonas „iPhone“ ir planšetinis kompiuteris „iPad“. Tačiau bendrovės istorija prasidėjo nuo vieno keistai įkainoto lusto, kurio net negalėjai pavadinti tikru kompiuteriu.
1976. Pristatytas vienas pirmųjų asmeninių kompiuterių „Apple I“, turėjęs 1 MHz spartos procesorių ir 4 KB atminties. Tiesa, tai buvo pagrindinis lustas su procesoriumi, o kad su juo būtų galima dirbti kaip su įprastu kompiuteriu, reikėjo įsigyti papildomų dalių. Neįprasta buvo ir šio kompiuterio kaina – 666,66 JAV dolerių, nes vienam jo kūrėjų – Steve’ui Wozniakui – patiko pasikartojantys skaičiai. Šių kompiuterių buvo pagaminta vos 200 vienetų, o šiandien jie yra geidžiamas kolekcionierių eksponatas, už kurį nesibodima sumokėti ir 200 tūkst. JAV dolerių.
1977. Vos po metų pristatytas atnaujintas „Apple II“. Tai kompiuteris, kuris bendrovei nešė pelną gerą dešimtmetį, įvairios šia platforma paremtos modifikacijos buvo gamintos net iki 1993 metų.
1980. Išleistas verslui skirtas „Apple III“, jau turėjęs 2 MHz spartos procesorių ir 128 KB atminties. Didelio pasisekimo šis gaminys nesulaukė, nes neprilygo tuometinės konkurentės IBM kompiuteriams. Be to, jis turėjo trūkumų, susijusių su perkaitimu, dėl kurių buvo atšaukta dalis šios serijos kompiuterių. Kita vertus, tai nesutrukdė „Apple“ itin sėkmingai išplatinti savo akcijas biržoje, o S. Jobso turėtos akcijų dalies vertė per vieną dieną pakilo iki 217 mln. JAV dolerių.
1980. Pasirodė darbui biure skirtas „Apple Lisa“, kuris tuo metu išsiskyrė savo techninėmis galimybėmis – 5 MHz procesoriumi ir 1 MB atminties, taip pat ir savo kaina, siekusia 10 tūkst. JAV dolerių. Šis modelis patyrė visišką nesėkmę, dalį serijos tiesiog teko išmesti į šiukšlyną.
1984. Pristatytas kompiuteris „Macintosh“, tapęs naujos serijos kompiuterių pradžia. Jam pristatyti buvo sukurtas legendinis reklamos klipas su kūjį sviedžiančia mergina, kuris parodytas tik kartą per amerikietiško futbolo finalo transliaciją. „Macintosh“ buvo pirmasis asmeninis kompiuteris, turėjęs grafinę vartotojo sąsają ir valdymą pele. Per artimiausią dešimtmetį bendrovės pelnas išaugs nuo 8 mln. JAV dolerių iki 800 mln. JAV dolerių.
1989. Pristatytas nešiojamasis kompiuteris „Macintosh Portable“. Tiesa, 8 kg svėrusį įrenginį nešiojamuoju reikėtų vadinti su tam tikra išlyga. Kompiuteris kainavo beveik 7 tūkst. JAV dolerių ir nors sulaukė palankių atsiliepimų iš ekspertų, žmonės jo nepirko.
1990. „Apple“ ne visada leido tik brangius kompiuterius. Prieš du dešimtmečius pristatytas „Macintosh Classic“ nekainavo nė 1 tūkst. JAV dolerių. Šis ne itin didelių galimybių kompiuteris buvo populiarus edukaciniams tikslams ir darbui su teksto redagavimo programomis.
1991. Antras dublis – pristatytas nešiojamasis kompiuteris „PowerBook“. Nors nuo nesėkmingo ankstesnio bendrovės nešiojamojo kompiuterio debiuto buvo praėję vos dveji metai, šįkart ji sulaukė pasisekimo. „PowerBook“ kompiuteriai buvo gaminti 15 metų, juos vėliau pakeitė „MacBook Pro“ serijos kompiuteriai.
1993. Kišeninis kompiuteris „Newton Message Pad“ buvo tikra nesėkmė – didelis ir nepatogus kaip tokio tipo įrenginys, lėtai veikianti programinė įranga, o naujoviška atpažinimo ranka rašymo funkcija apskritai neveikianti.
1997. Tai buvo S. Jobso sugrįžimo metai, per kuriuos jis sugebėjo pakeisti tuometinį oficialių bendrovės vadovą Gilą Amelio ir iš esmės pertvarkyti bendrovę, kuri tuo metu dirbo nuostolingai ir per minėtus metus patyrė 700 mln. JAV dolerių nuostolių. Tapęs „Apple“ vadovu S. Jobsas projektų skaičių, su kuriais buvo dirbama, nuo 350 sumažino iki 10. Tais pačiais metais pasirodė naujas „Macintosh G3“ ir „PowerBook G3“.
1998. Praėjus metams nuo sugrįžimo, S. Jobsas pareiškė, kad bendrovė vėl dirba pelningai. Jis taip pat pristatė atnaujintą „iMac G3“, kuris nebeturėjo lanksčiųjų diskelių, buvo pirmasis kompiuteris su standartinėmis USB jungtimis, tinklo jungtimi. Po trejų metų pasirodęs šio kompiuterio atnaujinimas buvo vienas pirmųjų su 1 GHz spartos ribą viršijusių procesorių. Per dvejus metus buvo parduota du milijonai šių kompiuterių.
1999. Pristatytas nešiojamasis kompiuteris „iBook“, kuris iš karto tapo hitu, o žurnalas „Time“ S. Jobsą pavadino herojumi, kuris davė žmonėms tai, ko jie nežinojo, kad nori, tačiau iš karto tai pamėgo. Šis pastebėjimas vėliau lydėjo praktiškai kiekvieną „Apple“ naujovę.
2001. Dienos šviesą išvydo grotuvas „iPod“, prie kurio pradžioje rikiavosi jį norinčiųjų įsigyti eilės. Minimalus įrenginio dizainas, palyginti didelė 5 GB atmintinė, suderinimas su programa „iTunes“ tuo metu pavertė šį grotuvą išskirtiniu.
2003. Pristatyta muzikos parduotuvė „iTunes Store“, praėjus vos 8 savaitėms po jos pristatymo buvo parduota per 1 mln. dainų. Šiandien tai didžiausia muzikos parduotuvė internete.
2007. Pasirodė išmanusis telefonas „iPhone“. Pristatydamas šį telefoną, S. Jobsas pareiškė, kad „Apple“ iš savo oficialaus pavadinimo išbraukia žodį kompiuteris, kad jis geriau atspindėtų visą bendrovės produktų ir paslaugų įvairovę. O patį telefoną pagal inovatyvumą „Apple“ vadovas prilygino pirmajam „Mac“ kompiuteriui. Greičiausiai jis buvo teisus, nes per pirmus metus klientai nupirko 1,4 mln. šių įrenginių, o bendrovė greitai užsitikrino solidžią rinkos dalį. Jos pavyzdžiu pasuko ir kiti telefonų gamintojai.
2010. Pristatytas planšetinis kompiuteris „iPad“. Iki tol planšetiniai kompiuteriai nebuvo prigiję, todėl pradžioje netrūko skeptiškai vertinančiųjų ir „Apple“ bandymą. Tačiau per metus buvo parduota apie 15 mln. šių įrenginių pasaulyje, o iš rinkos jie ėmė stumti pigius nešiojamuosius kompiuterius. Konkurentai ir vėl suskubo kopijuoti sėkmingą bendrovės žingsnį, o skeptikai ėmė pranašauti nebe planšetinių kompiuterių, bet nešiojamųjų kompiuterių eros pabaigą.
