Atmosferos dvyniai: Žemė ir Titanas

Į mieląją mūsų Žemę Saturno palydovas Titanas visiškai nepanašus. Ten karaliauja neįsivaizduojamas šaltis, silpna gravitacija, ir apskritai Titanas – tik palydovas, o ne planeta. Tačiau kai kuo Titanas ir Žemė yra labai panašūs. Abu dangaus kūnai turi storą atmosferos sluoksnį, kurios didžiąją dalį sudaro azotas. Iš kur toks sutapimas?

Pasak ispanų astrofizikų Chosepo Trigo-Rodrigeso (Josep Trigo-Rodriguez) ir Chavjero Martino-Toreso (Javier Martín-Torres), šis bendras požymis gali būti užuomina apie panašią Žemės ir Titano atmosferų kilmę. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus ir įsivaizduoti, kad šie dangaus kūnai yra „vieno kraujo“. Tačiau jų atmosferos galėjo formuotis labai panašiai.

Iš žvaigždžių dulkių susiformavusiai Žemei gyvybei palankią atmosferą įpūtė kometos?

Iš pirmo žvilgsnio, tai gali pasirodyti neįtikėtina. Juk manoma, kad Žemė ir kitos planetos Saulės sistemoje susiformavo iš protoplanetinio dujų ir dulkių debesies, o Titanas – ledinių nuolaužų „lipdinys“, savo sudėtimi primenantis branduolius kometų, kurias ankstyvoje jaunystėje „sugaudė“ ir savo draugijoje nusprendė pasilikti žieduotasis Saturnas.

Jei taip, daugybę klausimų kelia Žemės atmosferos sudėtis. Joje net 78 proc. sudaro azotas. Titano atmosferoje šio cheminio elemento – maždaug 96 proc. Iš kur gana arti Saulės esančios mūsų planetos atmosferoje galėjo rastis tokia gausybė azoto? Ar jo ir kitų lengvųjų cheminių elementų į Saulės sistemos pakraščius neturėjo „nupūsti“ tik ką gimusi Saulė?

Anot ispanų mokslininkų, Žemės ir Titano atmosferų panašumai gali byloti apie tai, jog mūsų planetos atmosfera taipogi yra kometinės kilmės. Prielaidos autoriai spėja, kad taip galėjo atsitikti maždaug prieš 4 mlrd. metų, vadinamojo „vėlyvojo kosminio bombardavimo“ laikmečiu, kai vidinę Saulės sistemos dalį (taip pat ir Žemę) dėl kol kas nenustatytos priežasties itin intensyviai atakavo kometos.