Kokia bus ateities parduotuvė?

Vokietijoje, netoli Diuseldorfo, veikia „Ateities parduotuvė“, kurioje garsios pasaulio kompanijos bando suderinti naujausias technologijas su pirkėjų įpročiais.

Daugiau kaip 90 skirtingų pasaulio kompanijų, pradedant „Coca Cola“ ir baigiant IBM, pristato savo gaminius eksperimentinėje parduotuvėje, kuri kartu veikia ir kaip technologijų laboratorija. Pirkėjams siūloma norimas prekės įsigyti pasitelkiant savo mobilųjį telefoną, praneša BBC.

Išmaniuosiuose telefonuose įdiegiama mokėjimo sistema, kurioje įtaisyta speciali mikroschema leidžia kaupti asmeninę informaciją apie pirkėją ir pačiam skanuoti produktus parduotuvėje. Ši naujausia sistema žada pirkėjams greitesnį ir lengvesnį mokėjimą už prekes.

Prognozuojama, kad, jeigu ši sistema prigytų, ji turėtų didelės įtakos tiek prekybininkams, tiek ir finansinių paslaugų teikėjams. Užtenka tik įsivaizduoti, kaip atrodytų pasaulis, kuriame jūsų alga būtų pervedama į mobiliojo telefono sąskaitą, o prekybininkai pageidautų už prekes atsiskaityti naudojant „Android“ sistemą, o ne kredito korteles ar grynuosius.

Kol kas tai labiau panašu į ateities viziją, nes Vokietijos patirtis rodo, kad pirkėjams gali prireikti kur kas daugiau laiko keičiant savo apsipirkimo įpročius.

Neeilinė parduotuvė

„Mūsų parduotuvė buvo sukurta kaip veikianti laboratorija. Joje testuojame naujus pirkimo būdus, leisdami juos išbandyti mūsų personalui ir klientams. Jeigu kuris pirkimo būdas pasiteisina, leidžiame juos išbandyti ir kitose mūsų kompanijai priklausančiose prekybos vietose“, – teigė Gerdas Wolframas, kompanijos „Metro Systems“ vykdantysis direktorius.

G. Wolframo vadovaujama kompanija yra pasirengusi pirkėjams pasiūlyti pačias netikėčiausias naujoves pradedant parduotuvių asistentais – robotais ir baigiant šaldytuvais, kurie gali tiksliai nurodyti, kiek ir kokių produktų yra šaldytuvo viduje ir kada baigiasi jų galiojimo laikas. Tačiau „Metro Systems“ vykdantysis direktorius pripažino, kad pirkėjai ne visada entuziastingai sutinka jiems siūlomas naujoves.

Pirmoji nesėkmė – kompanijos pasiūlyta piršto antspaudo mokėjimo sistema taip ir nesuviliojo duomenų apsauga susirūpinusių vokiečių. Kaip sakė G. Wolgramas, šiai naujovei prigyti buvo netinkamas laikas: „Sistema veikė gerai, tik žmonės jos nepriėmė“.

Atspėti tai, ko pirkėjams reikia

Vietiniams vokiečiams netoli Diuseldorfo veikianti futuristinė parduotuvė tėra tiesiog paprastas prekybos centras, kuriame šalia įprasto apsipirkimo, galima išbandyti naujas pirkimo galimybes. Siūlomomis naujovėmis ne visi žavisi ir skuba bandyti. Idėjos sumanytojai sako, kad naudotis išmaniuoju telefonu apsiperkant labai paprasta – tereikia nuskanuoti prekių, kurias dediesi į krepšelį, brūkšninius kodus, o apsipirkimą baigus – savitarnos kasoje perbraukti mobiliuoju telefonu per specialų mechanizmą, kurio lange ir užsidega galutinė visų prekių kainų suma.

Įgudus, šia sistema galima naudotis pakankamai greitai ir sutaupyti laiko eilėse, tačiau sistemos kūrėjai pripažįsta, kad apsipirkimas išmaniuoju telefonu turi ir trūkumų. Tam, kad galėtum nuskanuoti prekės brūkšninį kodą, reikalingos abi rankos – viena laikyti prekę, kita perbraukti mobiliuoju telefonu jos kodą. Prekės nuskanavimas gali trukti nuo 10 iki 15 sekundžių, kas gali atrodyti kaip šimtmetis, ypač jei prekybos centre piko valandos.

Nors pirkėjai ir nepuola atsisakyti sau įprastų apsipirkimo metodų, dauguma palankiai vertina prekybininkų pastangas prekybos centrą daryti kuo patrauklesnį pirkėjų akims ir ausims. Pavyzdžiui, „Ateities parduotuvės“ žuvies skyrius pirkėjus vilioja specialia oro vėdinimo sistema, kuri skleidžia jūros ošimo garsus bei specialų kvapniųjų aliejų aromatą.

„Manau, kad pirkėjai pastebi šiuos dalykus nesąmoningai, o kai atkreipia į juos dėmesį, perka daugiau žuvies“, – BBC teigė žuvies skyriaus darbuotojas Reinhardas Sobertas.

Pasak mažmeninės prekybos tyrimų centro „Gartner“ direktoriaus Mimo Burto, per pastaruosius dešimt metų pirkėjai nemažai pasistūmėjo į priekį įsitraukdami į pirkimo procesą. „Prekybos centrai bando pačias įvairiausias technologijas, tačiau esminis dalykas, kurį jiems reikia padaryti, daugiau investuoti į tyrimus siekiant išsiaiškinti, kaip pirkėjai norėtų būti aptarnaujami ar kokiu būdu apsipirkti patys ir tada šias naujoves jiems ir pasiūlyti, kad jie norėtų jomis naudotis“, – sakė M. Burtas.

Investicija turi atsipirkti

Lietuvoje savitarnos kasas prekybos tinkluose įdiegusios kompanijos „New Vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis teigė, kad dauguma technologinių naujovių į prekybos tinklus ateina natūraliai, nes tai diktuoja esamas laikas.

„Prieš dešimt metų galbūt neįsivaizdavome, kad mokesčius mokėsime internetu, ar kad močiutės pensijas išsiiminės bankomatuose. Tėra tik laiko klausimas, kada prekybos centruose įsigalės ir savitarnos kasos ar bus galimas savarankiškas apsipirkimas naudojant mobilųjį telefoną, ar kitą įrenginį, kuris atliks apsipirkimo asistento vaidmenį. Manau, kad nėra jokių apribojimų iš vartotojų pusės, kad jie bus neišprusę ar nemokės naudotis, tikrai mokės ir naudosis“, – apie ateitį kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, tose prekybos vietose, kuriose yra savitarnos kasos, jomis naudojasi nemaža dalis pirkėjų. Tačiau pašnekovo nuomone, jomis niekada nesinaudos absoliučiai visi, nes visos technologijos turi filosofinį pradmenį suteikti pirkėjui pasirinkimo teisę. „Niekas nekelia tikslo, kad savitarnos kasos ar kiti įrenginiai turėtų pakeisti tradicinį apsipirkimą, jos siūlo žmonėms galimybę, o jau pirkėjas turi pats nuspręsti, kaip jam patogiau“.

Klausiamas apie mobiliųjų telefonų pritaikymą apsiperkant Lietuvos prekybos tinkluose, E. Budvilaitis teigė nematantis priežasčių, kodėl žmonės galėtų nesinaudoti tokia galimybe. Tačiau „New Vision Baltija“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad šiems pokyčiams gali spyriotis patys prekybos tinklai.

„Čia labiau reikėtų klausti, kas į visas šias technologijas investuotų, kad tai apskritai atsirastų. Prekybininkai yra pragmatiški žmonės, jie perka tiktai tokias sistemas, kurios neša naudą ir turi gerą atsipirkimą. Jį stabdyti gali per maža Lietuvos rinka. Jei prekybininkai investuoja pinigus technologijos pritaikymui, reikia, kad ji pakankamai masiškai paplistų, tik tada ji gali atsipirkti, o jei susidomi per mažas kiekis žmonių, tuomet investicija yra brangi ir gali neatnešti siekiamos naudos“, – aiškino E. Budvilaitis.

Per ateinančius penkerius metus pašnekovas prognozavo, kad prekybos tinkluose turėtų dar labiau išplisti savitarnos sistemos, atsirasti daugiau skaitmeninės reklamos, o kasininkai galbūt persikvalifikuoti į konsultantus, ir, išėję iš kasų prekybos tinkluose, konsultuoti pirkėjus prekių klausimais.

Svarbu, kad būtų paprasta ir aišku

Lietuvoje veikiančios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas neabejojo, kad per artimiausius metus galime sulaukti nemažai naujovių mūsų šalies prekybos tinkluose. Tai, anot jo, lems pakankamai aukštas kompiuterinio raštingumo bei interneto skvarbos lygis Lietuvoje.

„Dauguma lietuvių iki 45 metų yra pakankamai gerai įvaldę kompiuterį. Už tai galime padėkoti bankams, kurie įdiegę elektroninę bankininkystę, pasiūlė žmonėms už paslaugas mokėti pigiau atsiskaitant pavedimu nei mokant grynaisiais. Tai paskatino daugiau žmonių išmokti naudotis internetine bankininkyste ir kitomis savitarnos paslaugomis. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių dėl emigravusių vaikų ir anūkų priversti išmokti naudotis skype ir kitomis internetinėmis programomis, kad galėtų su jais palaikyti ryšį. Visa tai ir sukuria pakankamai palankią terpę naujovėms plisti“, – aiškino I. Zokas.

„Spinter tyrimai“ vadovas prisiminė, kad, kai Lietuvoje „Iki“ prekybos tinklas pirmasis pirkėjams pasiūlė galimybę apsipirkti pasinaudojant savitarnos kasomis, buvo nuogąstavimų, kiek tokia idėja pasiteisins. Tačiau atliktos pirkėjų apklausos nuteikė optimistiškai. „Pačioje pirmoje parduotuvėje pasinaudojusių šiomis kasomis pirkėjų apklausos gana maloniai nustebino, nes daugumai buvo smalsu ir pakankamai smagu patiems skanuoti prekes. Šioje sistemoje suveikė ir tam tikras žaidybinis elementas, kuris daugeliui pirkėjų patiko“.

I. Zoko teigimu, dažnai pagrindinis ribojantis veiksnys, kodėl žmonės nepriima ir nesinaudoja prekybos tinklų siūlomais naujais apsipirkimo būdais – vartotojų baimė kompiuteriui bei nesupratimas, kaip nauja technologija veikia.

„Pagal įvairius tyrimus, žmonės, dirbantys su kompiuteriu, daug noriau išbando naujoves ir daug drąsiau jas priima nei tie, kurie su kompiuteriu nedirba. Iš įvairių IT ir komunikacijos tyrimų matome, kad yra prikurta daugybė dalykų, kuriais žmonės nesinaudoja dėl labai paprastos priežasties – vartotojai nesupranta, kokie tai įrenginiai yra ir kam jų reikia. Jeigu naujų technologijų funkcijos pakankamai paprastos, galima tikėtis, kad jie ras savo vartotoją“.

I. Zokas atkreipė dėmesį, kad žmonės iš esmės pakankamai palankiai vertina naujoves, jei jiems yra išaiškinama, kaip jos veikia. „Nišiniai produktai, kuriems reikia didesnių vartotojų įgūdžių ir supratimo, pakankamai sunkiai skinasi kelią, nes tokių technologijų veikimo principai dažnai būna suprantami tik patiems kūrėjams“.

Baimė įstrigti

Kodėl apsipirkdami prekybos centruose dažnai renkamės tradicinius mokėjimo už prekes būdus, užuot išbandę kažką naujo, lemia ne tik išankstinis nusistatymas, bet ir įprotis.

Pasak psichologo Viktoro Keturakio, skirtinga žmonių reakcija į naujoves yra labiau ne įgimtas, o anksti įgytas įprotis. „Žmogaus noras ar nenoras kažką naujo bandyti dažnai atrodo kaip jo įgimto charakterio ypatybė, tačiau tai gali būti jo dėl jo ankstyvos patirties susiformavęs elgesys“.

Jeigu žmogus, praeidamas pro šalį, pamatė tradiciniu būdu ir savitarnos kasoje apsiperkančius žmones, iškart užfiksuoja, kuris tai padarė greičiau ir jau pats renkasi tą būdą, kuris sukelia mažiau kliūčių. „Noras išvengti įstrigimo pojūčio nulemia, kokį apsipirkimo būdą žmogus pasirinks“, – pastebėjo psichologas.

V. Keturakis prognozavo, kad ateityje prekybos centrai gali atrodyti kur kas pažangiau nei dabar, gali net nebereikėti prekių išimti iš krepšių, kad būtų nuskaityti brūkšniniai kodai, o pats apsipirkimas ateityje gali būti įmanomas ir mobiliuoju telefonu.