Jau kelerius metus kompanija „Microsoft“ atlieka tyrimus, stebi pokyčius visuomenėje, tendencijas visame pasaulyje. Šiemet tyrimai buvo atlikti vienuolikoje Europos šalių. Juos Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžiuje“ pakomentavo ir technologinį ir socialinį aspektus aptarė bendrovės „Microsoft“ Lietuva technologijų ekspertas Šarūnas Končius.
Jau kelerius metus kompanija „Microsoft“ atlieka tyrimus, stebi pokyčius visuomenėje, tendencijas visame pasaulyje: kaip informacinės technologijos yra naudojamos, kokią jos teikia naudą, kokių kelia pavojų.
Šiemet tyrimai buvo atlikti vienuolikoje Europos šalių. Juos Lietuvos radijo laidoje „Žinių amžiuje“ pakomentavo ir technologinį ir socialinį aspektus aptarė bendrovės „Microsoft“ Lietuva technologijų ekspertas Šarūnas Končius.
Kaip keitėsi Lietuvos interneto vartotojų elgesys per šiuos kelerius metus?
Šiandien jau 87 proc. tėvų tvirtina su vaikais kalbantys apie tai, jog internetas nėra saugus, kad naršant reikia būti budriems, atidiems. Šis procentas Lietuvoje prieš kokius ketverius metus buvo ryškiai mažesnis: tik apie 50 proc. tėvų bendravo su vaikais interneto saugumo klausimais.
Apklausose kelia nerimą tai, jog du trečdaliai tėvų yra įsitikinę, kad vaikai internete saugosi – nedalija informacijos bet kam, nespaudžia mygtukų, nepasižiūrėję jų reikšmės. Tačiau ir tėvų, ir vaikų atsakymai rodo, kad taip nėra.
Daugiau nei trečdalis tėvų (36 proc.) sako, niekaip nekontroliuojantys vaikų elgesio, o du trečdaliai vaikų sako ištrinantys naršymo istoriją, kad niekas negalėtų jos pamatyti.
Reikia pabrėžti ir mados dalykus. Šiuo momentu aktualiausi socialiniai tinklai – „Facebook“, lietuviškasis „One.lt“, „Klase.lt“, panašūs tinklapiai. 44 proc. tėvų atvirai sako nežinantys, ką vaikai veikia socialiniuose tinkluose, nesirūpina jų privatumo nuostatomis.
Mes turime bėdą, kad tėvų karta kompiuterį naudoja kitaip, apie jį supranta mažiau nei vaikai. Jei mes pasižiūrėsime, vienuolikmečio ar dvylikmečio žinios apie kompiuterį yra didesnės nei daugumos tėvų.
Naująsias technologijas vaikai pasigauna greitai, tėvams trūksta žinių, tad turime tokią dviprasmišką padėtį. Ką daryti?
Vaikai daug greičiau pasigauna internete vyraujančias naująsias madas. Dabar vaikai paskendę socialiniuose tinkluose, nors užsiregistruoti ten galima tik pasiekus trylika–keturiolika metų, tai yra minimalus amžiaus reikalavimas. 44 proc. apklaustų vaikų sakė, jog registruodamiesi apie savo amžių melavo.
Aš pats lankausi mokyklose, skaitau paskaitas apie saugumą internete. Ir kai penktokų klasės, tai yra vienuolikos metų vaikų paklausi, kiek jų turi paskyras „Facebook“ tinklalapyje, apie 80 proc. vaikų paprastai pakelia rankas. Lietuviškuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „One.lt“ galioja tie patys amžiaus ribojimai, tačiau beveik visa klasė paskyras turi. Yra tik pavienių vaikų, kurie sako jais nesinaudojantys.
Kiek suprantu, Jūs einate į mokyklas ir pasakojate apie saugumo problemas?
Be jokios abejonės, man įdomu, nes pats turiu šeimą. Tačiau iniciatyva ateina iš mūsų kompanijos.
Mes puikiai suprantame, kad esame priversti reaguoti į pokyčius rinkoje, aiškinti technologinius dalykus, kuriuos įdiegiame. Tarkime, pasakojame tėvams apie priemones, leidžiančias riboti ir kontroliuoti vaiko elgesį internete. Juk tėvai apie tai turi sužinoti, nes jie nėra aktyvūs naujausių madų stebėtojai.
Viena iš tokių priemonių yra paskaitų skaitymas mokyklose, kur mes kalbamės ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, mokytojais.
Ar tokios paskaitos pasisekimą mokyklose turi? Kaip į jas reaguoja vaikai?
Jos tikrai vykusios. Pirmiausia susidomi mokytojai, direktorių pavaduotojai, klasių auklėtojai, patys direktoriai, o vaikams paskaita – galimybė pabendrauti ne su mokytoju. Galbūt jie nelabai pasitiki mokytojo žiniomis, o didelės informacinių technologijų kompanijos atstovas atrodo labiau patyręs.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad, gavę informacijos, vaikai tikrai susimąsto, užduoda gana išsamių klausimų, tad pamokos pabaigoje mes dažnai įdomiai diskutuojame.
Ko klausia vaikai?
Dažniausiai domisi techniniais klausimais. Jie parodo žinantys, kaip galima naudotis failų dalijimosi technologijomis, pokalbiais internete, pademonstruoja žinias apie socialinius tinklus, pasakoja, ką jie ten veikia. Matyti, jog apie funkcionalumą vaikai žino daug, tačiau dažnai negali įvertinti savo elgesio pasekmių. O čia svarbūs du dalykai: saugumas ir privatumas.
Dažnai sakoma, jog jei technologijų nebūtų, išnyktų visos bėdos. Tačiau tai nėra teisingas požiūris. Kaip manote Jūs?
Sutinku su Jumis, nes technologijos yra įrankis. Dažnai technologijos padeda mums susisiekti, padeda mums bendrauti su žmonėmis, tačiau mes turime pagalvoti, kaip saugiai ta priemone naudotis.
Tikriausiai reikia daugiau bendrauti? Tėvai turėtų daugiau bendrauti su vaikais, o ko nors nesuprasdami, prašyti vaikų pagalbos. Reikalingas abipusis kontaktas? Jūs ir minėjote, kad turite šeimą, kaip su vaikais bendraujate jūs?
Aš turiu du vaikus – penktokę mergaitę ir antroką berniuką. Namuose daug kompiuterių, žaidimų kompiuterių, telefonų, kitos panašios įrangos, tad aš naudoju tam tikras kompiuteryje įdiegtas kontrolės priemones. Pavyzdžiui, riboju žaidimų laiką.
Tačiau apie vaikų elgesį internete daug su jais kalbuosi, bandome atrasti sutarimų ir išsiaiškinti, kodėl internete netinka viešinti privačią informaciją, skleisti ją plačiau nei savo draugams, kodėl nereikėtų eiti į susitikimus su pažįstamais, atrastais internete.
Esu įsitikinęs, kad tik bendravimas gali padėti išspręsti šią bėdą – ne draudimai. Kai vaikai taps paaugliais, ribojimai veiks tik keliose erdvėse, o išėjus į gatvę, kur veikia bevielis interneto ryšys, nuėjus į interneto kavinę ar kitą vietą, supratimas apie situaciją, egzistuojančius pavojus yra daug vertingesnis.
Prie pavojų prisideda ir pats turinys: nori nenori akis užkliūva už nepadoraus turinio. Ar čia taip pat gali padėti bendravimas?
Be jokios abejonės, tačiau kontroliuoti turinį gali ir pats kompiuteris. Jei tas turinys pažymėtas, kompiuteris jį atskirs, o jei jis nėra pažymėtas, didelė tikimybė, jog jis prasprūs ir bus parodytas vaikui.
Šiuo atveju svarbu vaiką perspėti, jei jis jausis nejaukiai, jei jį kažkas užkabinės, priekabiaus prie jo, ir apskritai, jei vaikas jaučiasi nejaukiai būdamas interneto puslapyje, skaitydamas laiškus, jis turėtų pasikalbėti su tėvais, ar mokytojais, su vyresniaisiais, nes daugelio dalykų kompiuteris tiesiog neatpažįsta.
Kokių yra apsaugos priemonių? Apie jas tėvai dažnai ir nepagalvoja, nežino jų.
Apsaugos priemonės įdiegtos beveik visuose įrenginiuose, nes internetą galima pasiekti ne vien kompiuteriu: tam gali būti naudojamas žaidimų kompiuteris, telefonas, ar paprasčiausias muzikos grotuvas. Vadinasi, kiekviename iš išvardytų prietaisų reikėtų patikrinti, ar yra įdiegtos tėvų kontrolės funkcijos.
Kalbant apie „Windows“ operacinę sistemą, tėvų kontrolės funkcijos ten įdiegtos, jas tiesiog reikia įjungti. Jos leidžia riboti kompiuterio naudojimo laiką, žaidimų pobūdį, skirsto juos pagal vaikų amžių, o pridėjus papildomų priemonių, kurias galima atsisiųsti nemokamai, galime kontroliuoti turinį remdamiesi tam tikromis duomenų bazėmis.
Interneto naršyklės turi priemonių, leidžiančių blokuoti specifinius interneto adresus, tinklalapius, taip pat reaguoti į tinklalapių turinį – kad jis būtų pritaikytas to vaiko amžiui. Žaidimų konsolės taip pat turi galimybę riboti žaidimus pagal vaiko amžių, laiką, praleidžiamą prie žaidimų.
Daugelis išmaniųjų telefonų ir muzikos grotuvų irgi turi įdiegtas tėvų kontrolės funkcijas, kurias reikia atrasti, su jomis susipažinti ir aktyvuoti, jei situacija to reikalauja.
Programinės įrangos gamintojai, taip suprantu, jaučia socialinę atsakomybę už savo produktus, už tai, ką jie pagamina, ką pateikia visuomenei.
Taip, mes puikiai suprantame, kad naujas funkcionalumas produktuose atitinka paskutines madas internete. Tačiau mes nežinome, kaip tai bus panaudota ateityje, nes tai yra nauji dalykai. Tad bandome suteikti tėvams galimybę panaudoti atitinkamas apsaugos priemones, leisti jiems apsaugoti vaikus nuo netinkamo turinio.
Pradžioje tėvai turi žinoti apie problemas, o po to, jei nemoka apsisaugoti, nemoka naudotis programomis, visada gali pasikonsultuoti su informacinių technologijų specialistais. Kur jų rasti?
Klausimas tikrai geras, nes kol kas tokio tvirto atsakymo nėra. Mes galime kalbėti apie bibliotekas, kurios skatina naudotis internetu, kartu rūpinasi, kad tėvai ir vaikai žinotų kaip saugiau elgtis internete.
O mokyklos, informatikos mokytojai?
Padėti gali ir mokyklos, ir bibliotekos, ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, turinčios kitų funkcijų. Jei vaikas lanko užklasinius užsiėmimus pailgintos dienos grupėse, tikiu, kad truputėlį išplėtus šią veiklą, bendruomenei būtų galima daugiau vertingos informacijos perduoti.
Yra ir naujų iniciatyvų, kuriasi organizacijos, tačiau joms trūksta koordinacijos, kad visa tai atrodytų kaip vienos bendros pastangos, o ne atskiri pabandymai kažką pakeisti.
Daugiau apie saugumą internete galima paskaityti svetainėse Draugiskasinternetas.lt arba Esaugumas.lt.
Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Žinių amžius“.
Laidos vedėja Jolanta Jurkūnienė.
