Naujas tyrimas parodė, kad žmogus kiekvieną dieną atakuojamas tokiu kiekiu informacijos, kurios užtektų 174 laikraščiams. Tad manantieji, kad jie kenčia nuo informacijos pertekliaus, galbūt yra visiškai teisūs.
Naujas tyrimas parodė, kad žmogus kiekvieną dieną atakuojamas tokiu kiekiu informacijos, kurios užtektų 174 laikraščiams.
Tad manantieji, kad jie kenčia nuo informacijos pertekliaus, galbūt yra visiškai teisūs, rašo telegraph.co.uk.
Interneto plėtra, 24 val. per parą transliuojama televizija ir mobilieji telefonai reiškia, kad dabar kiekvieną dieną gauname 5 kartus daugiau informacijos nei 1986 metais. Tačiau šie skaičiai nublanksta, palyginus su tuo informacijos kiekiu, kuris mus atakuoja per elektroninį paštą, „Twitter“, socialinius tinklus ir tekstines žinutes.
Kiekvieną dieną vidutinis žmogus sukuria informacijos, kurios užtektų 6 laikraščiams užpildyti, kai prieš 24 metus jos būtų užtekę vos pustrečio laikraščio puslapio. O tai yra beveik 200 kartų padidėjimas.
Visą šią informaciją reikia kaupti, tad dabar kiekvienas mūsų kompiuteriuose, mikroschemose ir net kreditinės kortelės juostelėje saugome tokį jos kiekį, kuris prilygsta 600 tūkst. knygų.
Informacijos revoliucijos ir skaitmeninio amžiaus mastus apskaičiavo Martinas Hilbertas ir jo komanda iš pietų Kalifornijos universiteto. Naudodami sudėtingą formulę jie nustatė, kiek vidutiniškai informacijos pasaulyje kaupia ir persiunčiama informacijos priemonėmis – nuo kompiuterių iki laikraščių, knygų ir laiškų.
„Šie skaičiai rodo, kad esame informacijos amžiaus viduryje. Kai pagalvoji, kad prieš 100 metų žmogui pasisekdavo, jei per savo gyvenimą jis perskaitydavo tiek, kiek prilygsta 50 knygų, tai dabar dauguma vaikų jau yra pažiūrėję kelis šimtus filmų. Tačiau smegenys yra labai lanksčios ir puikiai pritaikytos suprasti ir informaciją apdoroti“, – kalbėjo M. Hilbertas.
Tyrėjai analizavo 60 analoginių ir skaitmeninių technologijų kategorijų laikotarpiu nuo 1986 iki 2007 metų. Rezultatai rodo, kad mes beveik visiškai įžengėme į skaitmeninį amžių.
Naudodami laikraščio analogiją, jie nustatė, kad 1986 metais žmogus gaudavo tokį kiekį informacijos, kuris prilygo maždaug 40 pilnų laikraščių, o 2007 metais šis skaičius išaugo iki 174.
1986 metais mes perduodavome, dažniausiai paštu, telefonu ar faksu, apie pustrečio laikraščio puslapio informacijos per dieną. Atsiradus elektroniniam paštui, skaitmeninei fotografijai, „Twitter“ ir socialiniams tinklams, 2007 metais šis kiekis padidėjo iki 6 visiškai užpildytų laikraščių.
Tikrasis perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų įvyko 2002 metais, o dabar 94 proc. visų duomenų kaupiama skaitmeniniu pavidalu. Vos prieš 10 metų skaitmeniniai duomenys sudarė tik ketvirtadalį, o didžioji dalis informacijos vis dar buvo saugoma vaizdo ir garso kasetėse.
Dvipusės telekomunikacijos, tokios kaip interneto ir telefono tinklai, mastai kasmet augo 28 proc., o vienpusės informacijos srautai per televiziją ir radiją augo ne taip žymiai – 6 proc. kasmet.
Savo tyrimo rezultatus žurnale „Science“ paskelbę mokslininkai nustatė, kad dabar visame pasaulyje cirkuliuoja apie 295 eksabitų informacijos.
Nors šis skaičius yra milžiniškas (315 kartų didesnis nei Žemėje esančių smėlio smilčių skaičius), M. Hilbertas pažymi, kad tai prilygsta vos 1 proc. informacijos, kuri saugoma vieno žmogaus DNR.
Galimybės visą šią informaciją apdoroti kompiuteriais kas 18 mėnesių vis padvigubėja, o telekomunikacijų prietaisų skaičius du kartus padidėja per 2 metus.
Tačiau nepaisant milžiniško augimo, M. Hilberto teigimu, mes vis dar esame toli nuo soties taško ir nė iš tolo neprilygstame tiems informacijos kiekiams, su kuriais susiduriame gamtos pasaulyje.
„Šie skaičiai įspūdinti, tačiau vis dar labai maži palyginus su tais kiekiais, kuriais manipuliuoja gamta. Palyginus su gamta, esame tik vargani mokiniai. Jei bandytume išsaugoti kiekvienos visatoje esančios žvaigždės pavadinimą, mums pavyktų sukataloguoti vos 1 proc.“, – kalbėjo M. Hilbertas.
