Nors buvo sukurta milijardų dolerių vertės kodų kūrimo ir jų įveikimo priemonių, kriptologai vis dar turi įminti kelias seniausias mįsles, rašo telegraph.co.uk. Pateikiame 10 garsiausiai nuskambėjusių mįslių.
Nors buvo sukurta milijardų dolerių vertės kodų kūrimo ir jų įveikimo priemonių, kriptologai vis dar turi įminti kelias seniausias mįsles, rašo telegraph.co.uk. Pateikiame 10 garsiausiai nuskambėjusių mįslių.
1. Faisto diskas yra laikomas vienu svarbiausių hieroglifų įrašų iš Kretos pavyzdžių. Ant abiejų 1903 m. rasto molinio disko pusių yra spirale išdėstyti hieroglifai, įspausti, kai molis dar buvo šlapias. Išskirti 45 skirtingi ženklai, kurių tik keli gali būti susieti su ankstyvuoju Mino laikotarpiu naudotais hieroglifais.
2. Linijinis A raštas – vienas iš dviejų senovės Kretoje naudotų linijinių raštų, kurį atrado ir taip pavadino Arthuras Evansas. Linijinis B raštas, kurį 1952 m. iššifravo Michaelas Ventrisas, buvo naudojamas Senovės Graikijos Mikėnų civilizacijos laikais. Linijinis A raštas yra dalinai perprastas, bet kai kurių jo dalių neįmanoma susieti su jokiomis žinomomis kalbomis.
3. „Kryptos“ yra JAV menininko Jameso Sanborno skulptūra, stovinti Virdžinijos valstijoje, Langley mieste, šalia Centrinės žvalgybos valdybos pastato. Nuo jos pastatymo 1990 m. yra spėliojama, ką reiškią joje užšifruota žinutė.
4. Kinijos aukso luito šifras. Manoma, kad 1933 m. Kinijoje, Šanchajuje, generolo Wango garbei buvo išleisti septyni aukso luitai. Šie aukso luitai, ant kurių yra išraižyti paveikslai, kiniški užrašai, kažkokia šifruota rašymo forma, ir kriptogramos lotyniškomis raidėmis, yra indėlių į JAV banką metaliniai sertifikatai. Kiniški užrašai buvo išversti, juose kalbama apie daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių banko sandorį.
5. Beale’o šifras. Manoma, kad tai yra trys užkoduotos žinutės, kurios nurodo, kokioje slaptoje vietoje Bedfordo apygardoje (JAV) 1820-aisiais metais žmogus, pavarde Beale’as, užkasė du vagonus brangenybių. Teigiama, kad viena iš žinučių buvo iškoduota. Joje kalbama apie tonas aukso, sidabro ir brangenybių bei pateikiama bendresnė dėl lobio buvimo vietos. Manoma, kad vis dar neįmintos žinutėse yra tikslios nuorodos ir sąrašas, kam priklauso lobis.
6. Voiničiaus rankraštis yra mažiausiai 400 metų senumo, 232 psl. spalvotais piešiniais išmargintas, slaptu raštu parašytas rankraštis. Jame gausu nežinomų augalų piešinių, kažkokių žolelių receptų, astrologinių schemų ir mažų žmonių figūrėlių keistose, į vandentiekio sistemą panašiuose prietaisuose. 2004 m. pasirodė keletas įtikinamų argumentų, apibūdinančių metodiką, kuri tariamai įrodo, kad rankraštis tėra apgaulė. Vis dėlto, iki šiol nei vienas iš metodų nesugebėjo atkartoti nei vienos rankraščio dalies, taigi, spėlionės tęsiasi.
7. Dorabellos šifrą 1897 m. sukūrė kompozitorius Elgaras. Jis nusiuntė laišką savo jaunai draugei, 22 m. panelei Dorai Penny, Volverhamptone esančios Šv. Petro bažnyčios kunigo Alfredo Penny dukrai. Kartu su laišku jis atsiuntė ir šifrą, kuris iki šios dienos lieka neįmintas.
8. Chao šifrą 1918 m. sukūrė Johnas F. Byrne’as ir beveik 40 m. nesėkmingai bandė juo sudominti JAV vyriausybę. Jis pasiūlė atlygį bet kuriam, kuris įveiks jo šifrą, bet atlygio taip niekas ir neatsiėmė. Vėliau jį bandė nagrinėti jo šeimos nariai, norėdami išsiaiškinti, ar jis turi kokią nors komercinę vertę.
9. D’Agapeyeffo šifras yra iki šiol neįveiktas šifras, pateiktas pirmajame „Kodai ir šifrai” knygos leidime. Ši knyga yra kriptografijos pradžiamokslis, kurį 1939 m. išleido Rusijoje gimęs anglų kartografas Alexanderas D’Agapeyeffas. Knygos pabaigoje pasiūlytas „šifras iššūkis” nebuvo įtrauktas į vėlesnius knygos leidimus. Teigiama, kad vėliau A. D’Agapeyeffas prisipažino, kad užmiršo, kaip jį užšifravo. Teigiama, kad visi bandymai įveikti šifrą buvo nesėkmingi todėl, kad A. D’Agapeyeffas neteisingai užšifravo pradinį tekstą. Vis dėlto, manoma, kad šifrą vis dar galima įveikti, naudojant tokius skaičiavimo algoritmus kaip genetiniai algoritmai.
10. Taman Shud. 1948 m. Australijoje, Adelaidėje esančiame Somertono paplūdimyje buvo rastas neatpažinto vyro lavonas. Nepaisant karštos dienos, jis vilkėjo megztinį ir paltą bei neturėjo jokių asmens dokumentų. Nerasta jokių apie jo tapatybę bylojančių užuominų, jo dantų žymės ir pirštų antspaudai nesutapo su jokio gyvo žmogaus. Skrodimo metu aptiktas keistas kraujo samplūdis, kraujas skrandyje ir padidėję organai, bet jokių svetimų medžiagų. Traukinių stotyje rastame lagamine, kuris galėjo priklausyti vyrui, buvo rasta slapta kišenė, kurioje buvo iš knygos išplėštas lapas, ant kurio buvo užrašas „Taman Shud“. Lapas buvo iš labai reto Omaro Khayyamo knygos „Rubajatas“ („The Rubaiyat“) egzemplioriaus, kuris buvo rastas ant galinės neužrakinto automobilio sėdynes. Ant knygos nugarėlės buvo prikeverzotos penkios linijos didžiųjų raidžių, kurios greičiausiai yra kodas. Iki šiol ši byla išlieka viena keisčiausių Australijos paslapčių.
