Vaizdingas Prancūzijos miestelis Bugarachas pietvakarinėje šalies dalyje laukia NSO fanatikų antplūdžio. Pasirodo, jie yra įsitikinę, kad šis miestelis bus vienintelė vieta, kurioje bus galima išvengti pasaulio pabaigos 2012 m. Britų dienraštis „Daily Telegraph“ apžvelgė 10 populiariausių paskutinių šio pasaulio dienų scenarijų.
Vaizdingas Prancūzijos miestelis Bugarachas pietvakarinėje šalies dalyje laukia NSO fanatikų antplūdžio. Pasirodo, jie yra įsitikinę, kad šis miestelis bus vienintelė vieta, kurioje bus galima išvengti pasaulio pabaigos 2012 m. Britų dienraštis „Daily Telegraph“ apžvelgė 10 populiariausių paskutinių šio pasaulio dienų scenarijų.
1. Ateivių antpuolis
Nežemiškų būtybių invazija inspiravo daugybę literatūros kūrinių nuo to laiko, kai HG Wellsas išspausdino savo „Pasaulių karą“ 1898 m. Tokių antpuolių – marsiečių, už mūsų galaktikos esančių būtybių ar lankytojų iš kitų dimensijų – baimė yra nuolatinis Žemės gyventojų nerimo šaltinis.
Mokslininkai nustatė, kad ateivių baimė laipsniškai kyla tuo metu, kai padidėja nuogąstavimai dėl mūsų planetoje galinčių kilti konfliktų.
Tikintieji atakomis kaip įrodymus mini dažnėjančius NSO stebėjimus, tariamą skraidančios lėkštės sudužimą Rosvelo miestelyje, Jungtinėse Valstijose, 1947-aisiais ar įvairias abejotinos vertės nuotraukas ir vaizdajuostes su užfiksuotais keistais skraidančiais aparatais.
Tikimybė: 0,1/10
2. Nibiru / Planeta X
Tūkstančiai interneto forumų ir tinklalapių perša įsitikinimą, kad pirmaisiais XXI amžiaus metais anksčiau neatrasta planeta susidurs su mūsų Žeme arba praskries taip arti jos, jog sunaikins žmonių civilizaciją ar bent jau sukels masyvių planetinių kataklizmų.
Nibiru pavadintą kosminį kūną prieš penkis dešimtmečius sugalvojo Zechariah Sičinas savo knygoje. Pasak jo, Nibiru yra planeta mūsų Saulės sistemoje, turinti netaisyklingą orbitą, dėl kurios ji įskrenda į vidinę Saulės sistemos dalį kas 3700 metų. Tačiau Z. Sičinas niekuomet nerašė, kad ji gali kelti grėsmę Žemei. Kai kurie netgi mano, jog Nibiru yra ruda mūsų Saulės nykštukinė sesutė, ir ją pirmą kartą išvysime šių metų pabaigoje.
Tikimybė: 0,2/10
3. Saulės katastrofa
Tai yra vienas iš nedaugelio apokalipsės scenarijų, susijusių su majų kalendoriaus pabaiga. Ir jis, tiesą sakant, turi sąsajų su mokslu. Pagal šį scenarijų didžiulis Saulės liežuvis arba dujų pliūpsnis iš mūsų žvaigždės 2012 m. gruodį gali uždengti Žemę liepsnomis ir sunaikinti ne tik žmoniją, bet ir visas Žemės ekosistemas. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad toks katastrofinis įvykis būtų nutikęs praeityje.
Tikimybė: 0,3/10
4. Magnetinių laukų pasislinkimas
Nemaža dalis pasaulio pabaigos fanatikų tiki, jog gresia labai greitas Žemės magnetinių polių apsikeitimas vietomis. Tai turėtų pakeisti Žemės sukimosi kryptį ir lemti daugybę visokiausių katastrofinių įvykių.
Anot šių žmonių, planetos poliai jau keitėsi praeityje, o naujus pasikeitimus galima prognozuoti panaudojus Saulės dėmių arba magnetinių laukų teoriją. Daug žmonių tiki, kad majai ar net senovės egiptiečiai aptiko įrodymų apie galimus magnetinių polių pokyčius ateityje ir kad šias paslaptis nuo visuomenės paslėpė nūdienos pasaulio vyriausybės.
Tikimybė: 1/10
5. Gigantiškas ugnikalnis
Vadinamojo „superugnikalnio“ išsiveržimas būtų gerokai didesnis nei bet kuris kitas didelis vulkaninis išsiveržimas šiuolaikinėje istorijoje. Mokslininkai mano, jog taip nutiktų, jei kylanti į paviršių magma negalėtų išsiveržti pro Žemės plutą.
Susidaręs spaudimas reikštų, jog kažkurią akimirką didžiulis žemės plotas būtų sunaikintas magmai šovus į dangų. Toks įvykis, pasak fanatikų, į atmosferą išmestų milijonus tonų pelenų ir nuodingų dujų, o dėl to pasaulyje faktiškai prasidėtų branduolinė žiema, galinti atnešti ledynmetį ar netgi išnaikinti visą žmoniją.
Tikimybė: 1/10
6. Trečiasis pasaulinis karas
Vos tik Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m., o tarp Vakarų sąjungininkų ir Rytų bloko iškilo „geležinė uždanga“, žmonės įvairiose Žemės vietose pradėjo nerimauti, jog pasaulį gali sunaikinti dar vienas epinis konfliktas.
Kai Rusija susprogdino savo pirmąją atominę bombą praėjus 2 metams po karo, prasidėjo atominio ginklavimosi varžybos tarp Rytų ir Vakarų. Vandenilinės atominės bombos išradimas dar labiau paskatino varžybų eigą, kurios kulminacija buvo 1962-ųjų Kubos raketų krizė. Tąkart pasaulis buvo bene labiausiai priartėjęs prie branduolinio karo tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos.
Ginklų kūrimo procesai tęsėsi dar du dešimtmečius, tačiau branduolinio konflikto grėsmę mažino išskirtinė telefono linija tarp Baltųjų Rūmų ir Kremliaus bei kai kurios ginklų kontrolės sutartys. Pavojus visai sunyko 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai.
Tikimybė: 1,5/10
7. Masinis teroro aktas
Nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios, kuomet Niujorke ir Vašingtone žuvo beveik 3000 žmonių, egzistuoja būgštavimai, kad „al Qaeda“ ir kitos teroristinės organizacijos gali įsigyti masinio naikinimo ginklų ir juos panaudojusios nuo Žemės paviršiaus nušluoti kurį nors didelį Vakarų šalies miestą ar surengti cheminę arba biologinę ataką.
Vyriausybių pareiškimai apie tokio išpuolio galimybę vargu ar padėjo numalšinti žmonių nerimą. Didžiojoje Britanijoje ir Amerikoje vyriausybės dar labiau prisidėjo prie nuogąstavimų, kad „pasimetęs“ branduolinis ginklas bus detonuotas dideliame mieste.
Buvęs JAV viceprezidentas Dickas Cheney buvo net pareiškęs, kad jį persekioja mintys apie branduolinį grybą, iškylantį kurio nors Amerikos miesto padangėje.
Daugybė sąmokslo teorijų, ypač tos, pagal kurias rugsėjo 11-osios išpuolius suplanavo ir įvykdė JAV administracijos „paklydėliai elementai“, nurodo, jog gali būti surengta netikra branduolinė ataka, kuria būtų prisidengta įvedant komendanto valandas, ypatingąją padėtį ir net sukuriant totalitarinį režimą.
Jungtinės Karalystės teroro lygis buvo sausio mėnesį pakeltas iki „pavojingo“. Pirmadienį suėmus 12 vyrų šalies aukščiausias antiteroristinių pajėgų pareigūnas Metropoliteno policijos komisaro pavaduotojas Johnas Yatesas pareiškė, kad šie suėmimai buvo „visiškai reikalingi“ norint užtikrinti visuomenės saugumą.
Tikimybė: 2/10
8. Naftos kainų viršūnė
Pasaulio naftos rezervų ištuštėjimas esant dabartiniam globaliam vartojimui yra vienas labiausiai tikėtinų dalykų.
Tačiau naftos kainų viršūnės teorija yra skirta labiau paklausos ir pasiūlos santykiui tirti. Pagal ją kažkuriuo metu paklausa viršys pasiūlą. Kada tai gali įvykti? Dalis mano, jog jau dabar taip yra, o kitiems atrodo, kad pikas bus pasiektas iki 2020 m.
Įvairios apokalipsės pranašų internetinės svetainės sieja naftos paklausos piką su majų kalendoriaus pabaiga 2012 m. Paklausai smarkiai viršijus pasiūlą, pasaulis būtų smarkiai sukrėstas, turint galvoje, kad praktiškai visos ekonomikos dalys, o ypač žemės ūkis ir chemijos pramonė, yra priklausomos nuo naftos. Negana to, pikas sukrėstų ir socialinę santvarką. Todėl šis scenarijus turėtų būti vertinamas gana rimtai.
Tikimybė: 4/10
9. Bičių kolonijų žlugimas
Daugiau nei trečdalis komercinių bitynų Jungtinėse Valstijose pražuvo dėl vadinamojo kolonijų žlugimo sindromo (CCD) 2008 m. žiemą. Sindromas, dėl kurio visos kolonijos bitės darbininkės staiga miršta ir lieka tik viena bičių motinėlė, išplito ir į kitas valstybes. Europoje šis reiškinys išplito į Prancūziją, Belgiją, Italiją, Portugaliją ir Ispaniją.
Manoma, jog yra keletas šį sindromą sukeliančių priežasčių, tarp jų praktiškai visur esantis varoma parazitas, tam tikri pesticidai, Izraelio ūmaus paralyžiaus virusas, klimato kaita ir mobiliųjų telefonų ryšys. Tačiau nė vienas jų nėra patvirtintas kaip tiesioginis kaltininkas.
Bet jokių vaistų taip pat nebuvo išrasta. Visame pasaulyje daugėjant naujų CCD atvejų tikimybė, kad tai taps globalia pandemija ir išnaikins visas bites, nuolat didėja. Beveik trečdalis žmonių maisto yra susijęs su bičių veikla.
Tikimybė: 7/10
10. Gamtos žlugimas
Šių laikų visų kartojama mantra yra klimato kaita ir žmogaus sukeltas globalus atšilimas. Ankstesniais dešimtmečiais užterštumas, dirvožemio erozija, ozono sluoksnio nykimas ir galimas ledynmetis buvo mums grėsusios ekologinės katastrofos.
Nėra abejonių, kad žmonijos poveikis aplinkai darosi vis didesnis, nors vis didesnė žmonių dalis mano, jog globalinis atšilimas apskritai yra liberalų konspiracija ir kad pasaulis per paskutinį dešimtmetį iš tikrųjų tik vėso.
Visiškas ekosistemų žlugimas, sukeltas greito atšilimo, jūrų ir žmonių gyvenamų zonų toksinio užterštumo ar kai kurių svarbių gyvūnų rūšių išnykimo, turėtų didžiulį poveikį civilizacijai ir paverstų kai kurias pasaulio dalis netinkamomis gyvybei. Tačiau pasaulio bendruomenė mėgina su tuo kovoti svarbiais susitikimais – praėjusį gruodį Kopenhagoje, Danijoje, ar šį mėnesį Kankune, Meksikoje. Po dviejų savaičių derybų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo Jungtinės Tautos pagaliau sutarė dėl būdų, kaip sumažinti temperatūros kilimą iki 2 laipsnių Celsijaus.
Britų premjeras Davidas Cameronas pareiškė esąs patenkintas padaryta pažanga ir priimtu kovos su klimato kaita paketu. Pagal jį turtingasis pasaulis įsipareigoja kasmet skirti milijardus litų globaliniam atšilimui stabdyti, tačiau planai smarkiai karpyti dujų emisijas buvo atidėti.
Tikimybė: 7/10
