Britų mokslininkai paskelbė kompiuteriu atkūrę garsiojo rašytojo Williamo Shakespeare'o veidą. Plačioji visuomenė populiaraus poeto ir dramaturgo portretą, kuriame užfiksuota kiekviena jo raukšlė, galės pamatyti rugsėjo 13 dieną, vienoje iš televizijos „History Channel“ laidų.
Britų mokslininkai paskelbė kompiuteriu atkūrę garsiojo rašytojo Williamo Shakespeare'o veidą. Plačioji visuomenė populiaraus poeto ir dramaturgo portretą, kuriame užfiksuota kiekviena jo raukšlė, galės pamatyti jau rugsėjo 13 dieną, vienoje iš televizijos „History Channel“ laidų.
Įvairiausių mokslo atradimų rugsėjo 24-ąją bus pristatyta ir Lietuvoje. Tačiau ne per televizijos kanalus, o unikalioje, jau šeštą kartą vyksiančioje mokslo šventėje „Tyrėjų naktis 2010“.
Apie kompiuterių galimybes ir IT tobulėjimą kalbėjomės su Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju Tomu Krilavičiumi. Pasak mokslininko, IT tobulėja visose srityse, bet turbūt labiausiai matomos štai šios sritys. „Itin sparčiai progresuoja tai, kas susiję su internetu, ypač socialiniai tinklai, konkrečios paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“ ir kitos, – tvirtino. – Priekin visu greičiu žengia ir CPS (Cyber Physical Systems), kitaip dar vadinamos kiber-fizinės sistemos. Tai tam tikros fizinės sistemos, kurias stebi ir valdo į tinklą sujungti kompiuteriai. Tai aerouostų valdymo, elektros tinklų valdymo sistemos, sveikatos būklės stebėjimo įrenginiai. Pažanga taip pat jaučiama ir tuose kompiuteriuose, kurie integruojami į automobilius, buitinę techniką, įvairių produktų gamybos bei medicininę įrangą.“
T. Krilavičiaus teigimu, derėtų nepamiršti ir mobiliųjų įrenginių – kaip smarkiai jie patobulėjo. Tai telefonai, išmanieji telefonai, nešiojami kompiuteriai. Pasikeitė net techninės jų savybės, vietoje mygtukų atsirado liečiami ekranai ir panašiai. Mokslininkas šyptelėjo, kad jei šios, aukščiau išvardintos sritys, modernėja kasmet, kas kelis mėnesius, tai yra ir tokių, kurios progresuoja kone kasdien. Tai elektroninio šlamšto, vadinamojo „spamo“ filtrai. Pastarieji keičiasi nuolatos ir mokosi atpažinti virtualiąsias šiukšles.
Į klausimą, ar kompiuterinės programos gali pačios save apmokyti, t. y., parsisiųsti įvairius joms reikalingus sistemų atnaujinimus, T. Krilavičius atsakė štai taip: „Gali, bet iki tam tikrų ribų. Pagal programos autorių nurodytas taisykles, dėl kokių nors duomenų įtakos arba veikiant aplinkos faktoriams, kompiuterinės programos pajėgios keisti savo elgesį. Pavyzdžiui, jeigu tai programa, valdanti šildymo sistemą, ji gali stebėti, per kiek laiko patalpa yra prišildoma. Tokiu atveju programa pati „sugalvoja“ kada ir kiek šildyti.“
Pašnekovo tvirtinimu, kompiuterio paieškos sistemos nuolat stebi, ko žmogus ieško ir ką pasirenka. Pagal tai modifikuoja rodomus paieškos rezultatus. „Tarkime tos pačios informacijos jūs ieškosite su savo kompiuteriu ir su draugo. Tiems patiems raktažodžiams gali būti „išmesti“ skirtingi rezultatai, – pasakojo. – Dar vienas kasdien sutinkamas kompiuterinių programų savęs apmokymo pavyzdys – tie patys elektroninio šlamšto filtrai. Šiuo atveju dažniausiai naudojamas paprastas „Bayes“ klasifikatorius. Elektroniniai laiškai naudotojų pažymimi kaip šiukšlės arba geri, o filtras peržiūri, kokių juose yra žodžių, junginių, adresų. Pagal šią informaciją filtras pakeičia savo charakteristikas, kad teisingai atskirtų šiukšles nuo gerų laiškų.“
Remiantis tuo, jog kompiuterinės programos geba mokytis ir pačios priimti sprendimus, peršasi išvada, kad ilgainiui tarp dirbtinio ir tikro intelekto gali nebelikti skirties. Kiek ši mintis reali, o kiek joje mokslinės fantastikos? Anot T. Krilavičiaus, mokslininkų požiūris į tai, kiek ir ko kompiuteriai gali išmokti savaime, į šį procesą neįsikišus žmogui, skiriasi. Jo teigimu, specializuotos sistemos gali išmokti gana kokybiškai atlikti savo darbą. Tačiau sunku pasiekti bet kokio didesnio universalumo.
„Žinoma, IT ateityje dar labiau patobulės, atsiras sistemų, kuriose bus dar daugiau dalių, kurios sugebės atlikti vienas ar kitas užduotis ir pačios mokysis, kaip pastarąsias atlikti kokybiškiau. Nepaisant to, nemanau, kad kompiuteriai galės išmokti kažko visiškai naujo, kitaip tariant, elektroninių šiukšlių filtrai nepersiorientuos į namo šildymo sistemas ir atvirkščiai, – tvirtino. – Kompiuterinių programų priimti sprendimai vis tiek bus susiję su žmogaus nurodytomis taisyklėmis.“ T. Krilavičius samprotavo, kad galbūt ilgainiui atsiras kokia nors kitokia dirbtinio intelekto forma, dar panašesnio į tą intelektą, kaip mes jį suprantame šiandien. Tačiau tai vis tiek nebus žmogiškas intelektas.
Ko kompiuteris niekada neišmoks atlikti? „Jausti, galvoti, būti žmogiškas, – šyptelėjo T. Krilavičius. – Svarbu atminti, jog kompiuteris daro tai, ką žmogus jam liepia daryti, o ne tai, ką šis norėtų, kad pastarasis darytų. Kompiuteris pats nemąsto, jame „įsiūtos“ daugelio žmonių, kurie jį gamino ir programavo smegenys.“
Daugiau apie IT galimybes ir apskritai apie mokslą bus galima sužinoti rugsėjo 24-ąją vyksiančioje „Tyrėjų naktyje 2010“. Šių metų ruduo – jau šeštasis, kai visi neabejingi mokslui yra kviečiami į įvairius renginius. Vilniuje, Kaune, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miesteliuose lankytojams duris atvers laboratorijos, planetariumas, observatorija, botanikos sodas ir kitos vietos, kur dirba mokslininkai. Visi norintys galės susitikti su tyrėjais ir pažinti iš pirmo žvilgsnio tokį sudėtingą mokslo pasaulį. Daugiau informacijos rasite www.tyrejunaktis.lt.
