Kembridžo universitetui priklausantys filialai negali pasigirti ištaigingais ir moderniais pastatais. Miesto pakraštyje įsikūręs aukštųjų technologijų pramonės centras „Silicio Fen“ atrodo labai kukliai, bet yra viena svarbiausių Kembridžo Mokslo parko dalių.
Šis centras atlieka svarbius mokslinius tyrimus ir yra vienas įtakingiausių pasaulyje.
Specializacija aukštųjų technologijų srityje ir padėjo išvengti ekonominio nuosmukio ir jo sukeltų padarinių. Reikia paminėti ir tai, kad universitetas yra ir miesto maitintojas: jo dėka mažėja nedarbas, pastebimai nukrito įmonių bankrotų skaičius. Miesto gali didžiuotis, kad nedarbo ir bankroto rodikliai jau ne pirmus metus yra daug geresni nei Didžiosios Britanijos vidurkis. Kaip pavyzdį žurnalas „The Economist“ pateikia dviejų įmonių veiklos rezultatus.
Viena jų specializuojasi kompiuterinių saugos priemonių srityje, o kita dirba su namų programine įranga. Kiekvienos jų pelnas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, atitinkamai išaugo 102 ir 24 proc. Pelną neša ir medicinos technologijų sektorius.
Sėkmė lydi ne tik dideles ir jau nemažas rinkos dalis užkariavusias bendroves. Puikiai laikosi ir mažesnės. Naujai įkurtoms kompanijoms Kembridžo Šv. Jono inovacijų centras nemokamai suteikia patalpas. Akivaizdu, kad toks paskatinimas labai masina pradedančius verslininkus. Net ir siaučiant ekonominei krizei 90 proc. naujoms įmonėms skirtų patalpų buvo užimtos.
Kas nutempė į dugną
Bankrotų Kembridže iki šių metų kovo sumažėjo net 53 proc. Tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekė vos 30 nuošimčių. Didelę įtaką inovacijų slėnis daro ir nedarbo lygio mažėjimui. Iki šių metų birželio Kembridže nedarbas siekė šiek tiek daugiau nei 2 proc., o šalyje – 3,8 proc. Tokia tendencija vyrauja jau ne vienerius metus.
Kas lemia sėkmę? Pasak Rajaus Edgsono, Kembridžo universiteto technologijų plėtros konsultanto, visuotinis ekonominis nuosmukis įvyko dėl to, kad pinigai ir dėmesys buvo sutelktas į finansų ir statybos, o ne aukštųjų technologijų, sektorius.
Tiek finansų, tiek statybų srityse tik atsiradus pirmiesiems sunkumams buvo pradėta visapusiškai taupyti ir mažinti sąnaudas. Aukštųjų technologijų srityje investicijos į tyrimus ir naujus produktus būna mažinamos, tačiau ne iki minimumo.
Pinigų srautai mažėja
Tačiau ne viskas piešiama rožinėm spalvom. Jau kurį laiką ir labai pažangios bendrovės susiduria su finansavimo problemomis. Mat didžiausi jų pinigų šaltiniai buvo investiciniai fondai, kurie nevengdavo rizikingų žingsnių. Pinigų srautas iš jų pastaruoju metu sumažėjo per pusę. Beveik 40 proc. lėšų, kurios skirtos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, buvo gautos iš privačių rėmėjų.
Akivaizdu, kad recesija pablogino ilgalaikes investavimo tendencijas ir į šias sritis. Nesitikėdami greito ekonomikos atsigavimo ir abejodami grąža, investuotojai nusigręžė nuo tokių šakų kaip mokslas, technologijos ir menas.
Optimistai mano, kad sumažėjęs finansavimas netgi sveikintinas. Mat turint mažiau pinigų įgyvendinamos tik ypač geros idėjos ir nešvaistomas laikas abejotiniems sprendimams. Į pagalbą verslui ir vėl ateina Kembridžas – steigiamas bankas, kuris finansuos mažas įmones, nedominančias didelių investuotojų.
Kembridžo atstovai pripažįsta, kad ir jiems tenka mažinti išlaidas moksliniams tyrimams, tačiau čia mažinimas yra ne toks skausmingas. Mat universitetas ir toliau kelia sau uždavinį išlikti vienu įtakingiausių pasaulyje ir pritraukti pačius geriausius studentus iš įvairių šalių. Šiam tikslui pasiekti bus naudojamasi ne tik autoritetu, bet ir per 800 universiteto gyvavimo metų sukauptu turtu.