Informacinė visuomenė, žinių visuomenė, žinių valdymas – šiuos ir kitus burtažodžius girdime vis dažniau, tačiau ar tikrai suprantame, kokią naudą atneša ir kurias galimybes atveria kosminių laivų statybą primenančios idėjos? Dar rečiau skaičiuojame, kad šios investicijos gali būti ne tik pelningos, bet ir iš esmės keičiančios ir palengvinančios kasdienes užduotis.
Daugelio verslo atstovų darbo diena prasideda ir baigiasi ties kompiuterio ekranu, daugelį jų jau neklystant galima vadinti informacijos vadybininkais. Tai tam tikra nauja besikeičiančios visuomenės išraiška, kai pridėtinė darbuotojų sukuriama vertė – neapčiuopiama, o grynai intelektinio pobūdžio.
Akivaizdu, kad didžiąją darbo laiko dalį skirdami informacijos analizei, jos tvarkymui ir atitinkamai naujos informacijos kūrimui informacijos vadybininkai reikalauja itin išvystytų informacinių sistemų. Jiems tiesiog gyvybiškai svarbios tokios galimybės kaip žaibo greitumu veikiantis duomenų archyvas, išvystytos informacijos paieškos galimybės, galimybė dirbti lengvai keičiantis sukurta informacija ir atitinkamai ją koreguoti pagal projekte dalyvaujančių kolegų pasiūlymus.
Informacijos valdymui – augimo potencialas
Kaip teigia tarptautinė tyrimų kompanija IDC, šiuo metu viena sparčiausiai augančių IT rinkos nišų – konferencijos internetu, bendrovės tiesioginių žinučių, komandinio darbo sistemos. Ekspertų vertinimu, šių sistemų rinkos augimas 2005 metais turėtų siekti apie 27 proc., o tai sudarys apie 1,8 mlrd. JAV dolerių. Šiek tiek platesnė bendradarbiavimo programinės įrangos rinka (kurios didžiausią dalį sudaro el. pašto priemonės) siekia net 4,4 mlrd. JAV dolerių, prognozuojama, jog jos augimas irgi viršys bendrą programinės įrangos rinkos augimo rodiklius.
Kitos rinkos tyrimų bendrovės – „Gartner Dataquest“ – duomenimis, el. pašto ir užduočių planavimo rinką dalinasi du pagrindiniai konkurentai: IBM tenka apie 46 proc. pasaulinės rinkos, tuo tarpu nuo jos praktiškai neatsilieka „Microsoft“ su 44,2 proc. rinkos. Kitų rinkos dalyvių pajamos neviršija 10 proc. ribos.
Kaip teigia „Gartner“ ekspertai, verslo vartotojai elektroninio pašto tikrinimui, skaitymui ir atsakymams per dieną skiria nuo vienos iki trijų valandų. Per dieną vidutiniškai gaunama daugiau nei 100 žinučių, o jų skaičius ateinančiais metais tik didės. Pažymėtina, kad elektroninį paštą ir artimai susijusį kalendorinį planavimą šiuo metu plečia naujos galimybės kaip momentinės žinutės (angl. instant messaging), įvairūs pokalbių kambariai (angl. chat) bei naujienų grupės
Visi šie pokyčiai lemia naują darbo vietos sampratą. Jos personalizacija tampa būtinu informacinės darbuotojų aplinkos elementu. Įprasta, jog kai kurios informacijos valdymo priemonės arba pati informacija būna bendra visiems darbuotojams, (el. paštas, biuro programos), o kitos – parenkamos pagal specialius poreikius (pavyzdžiui, buhalteriui – apskaitos informacija, pardavimo skyriui – marketingo planai ir t. t.).
Vertinant nueitą kelią, galima teigti, kad pirmuoju žingsniu į naują erą tapo grafinė vartotojo sąsaja, kai iki tol tik tekstinę informaciją papildė grafinė. Elektroninis verslas, gimęs paplitus internetui, išplėtė naujas erdves ir reikalinga informacija tapo pasiekiama bet kur ir bet kada. Šiandienos žingsniai – tai nebeegzistuojančių erdvės ir laiko ribų išnaudojimas kiekvienam darbuotojui.
Rinkoje konkuruoja ir produktai, ir idėjos
Pagrindiniais konkurentais komandinio darbo programinės įrangos rinkoje „Business Week“ žurnalas taip pat įvardina „Microsoft“ ir IBM. Pirmosios „Exchange“ bei antrosios „Lotus Notes/Domino“ produktų gama sprendžia tas pačias užduotis, tačiau skiriasi technologinis realizavimas. Pavyzdžiui, „Lotus“ ypatingą dėmesį skiria saugumo užtikrinimui. „Lotus Domino“ jau 15 metų naudoja integruotą viešojo rakto infrastruktūrą (angl. Public Key Infrastructure), o „Exchange“ tam renkasi atskirus produktus. Skiriasi ir požiūris į taikomąsias programas – „Microsoft“ tam siūlo kitus produktus, o IBM tą pačią „Domino“ platformą naudoja ir taikomųjų programų kūrimui.
Kaip pasakojo „IBM Lietuva“ programinės įrangos pardavimų atstovas Tautvydas Cibas, galima išskirti keletą informacijos vadybininko kasdien atliekamų užduočių: elektroninis paštas, komandinio darbo galimybės, dokumentų valdymas (dažniausiai interneto technologijų pagrindu), tiesioginės žinutės. Kartais šį sąrašą papildo konferencinio darbo, mokymosi galimybės. Tokios sistemos kaip „IBM Workplace“ visą šį turinį darbuotojui pateikia viename interneto naršyklės lange. Tačiau net dirbant nuo tinklo atsijungusia interneto naršykle užtikrinamos tos pačios galimybės – „copy & paste“, duomenų bazių replikavimas. Suprantama, internetinių technologijų naudojimas leidžia visą šį turinį gauti į bet kokį įrenginį, turintį interneto naršyklę –net į mobiliuosius telefonus. Technologinių skirtumų vartotojas neturi pastebėti – tvarkymai ir derinimai vykdomi centralizuotai, o vartotojo padaryti pakeitimai automatiškai perduodami centrinei duomenų bazei, vos tik užmezgamas tinklo ryšys.
Verta pastebėti, kad IT lyderiai intensyviai kovoja ir informacijos valdymo srityje. Jeigu IBM remiasi „Linux“ operacinės sistemos privalumais, nepriklausomų ekspertų kuriamu „Open Office“ ir savo produktus kuria atvirų standartų pagrindu, tai kompanijos pagrindinė konkurentė šioje srityje „Microsoft“ tyrimus vysto savo vidinių standartų (pavyzdžiui, tik „Windows“ operacinėje sistemoje) pagrindu. Kartu puoselėjami planai į informacijos vadybininko užduotis žiūrėti plačiau – pavyzdžiui, kuriant projektus, kuriuose bus analizuojamos ne tik kasdienės darbo užduotys, bet ir apskritai bandoma kompiuteriuose išsaugoti visą žmogaus gyvenimą kaip tam tikrą dienoraštį.
Į dviejų gigantų kovą bando įsitraukti ir kita stambi programinės įrangos gamintoja – „Oracle“, rinkoje siūlanti analogišką komandinio darbo organizavimo produktą „Collaboration Suite“. Tačiau kompanijai pasaulinėje rinkoje tiek su IBM, tiek su „Microsoft“ kur kas geriau sekasi konkuruoti ne elektroninio pašto ir komandinio darbo organizavimo, bet duomenų bazių valdymo ir duomenų apdorojimo sistemų srityje.
Kaip sugrįžta pinigai?
Martinas Hofmanas (Martin Hofmann), „Volkswagen AG“ grupės tiekimo stregijos vykdantysis direktorius, teigia, kad jau beveik tapo įprasta, jog 70 proc. savo darbo laiko darbuotojai skiria informacijos analizei, jos paieškai ir tik likę 30 proc. skiriami intelektualių sprendimų priėmimui. Todėl bet koks sprendimas, kuris padėtų apversti 70/30 santykį – suteiktų 70 proc. laiko skirti sprendimų priėmimui ir tik 30 proc. administravimui – yra vertas dėmesio.
Kitas investicijų grąžos skaičiavimo būdas paprastesnis – atsižvelgiant į licencijų kainą, naudojamos nemokamos programinės įrangos dalį (pavyzdžiui, renkantis tarp mokamų „Microsoft Office“ bei atviro kodo pagrindu sukurtų „Open Office“ biuro programų), sutaupomų darbo valandų skaičių. Tuo pat metu reikia įvertinti, kad ne viskas, kas nemokama, yra „pigu“. Nemokama licencija – tai tik teisė naudotis produktu, papildomai reikia įvertinti įdiegimo, priežiūros ir reguliaraus atnaujinimo kaštus.
Vis dažniau investicijos į informacinių sistemų patikimumą traktuojamas ir kaip ir draudimas nuo netikėtumų. Net ir trumpas įmonės informacinių sistemų sustojimas gali kainuoti labai brangiai – tai akivaizdu bet kurio Lietuvos banko ar mobiliojo ryšio operatoriaus atveju. Suprantama, konkrečius vertinimus įtakoja ir pasirinkti prioritetai. Vieniems svarbiausias savalaikis patikimas informacijos gavimas, kitiems – darbuotojų darbo laiko taupymas, veiklos stabilumas ir pan.
Pesimistai pastebi, kad galimybė dirbti bet kur ir bet kada iš tiesų kainuoja, tačiau ankstesnės galimybė savo verslo informaciją tvarkyti tik biure tiesiogiai su tarnybine stotimi „surištame“ kompiuteryje akivaizdžiai paseno. Todėl optimistai (o dažniau – tiesiog realistai) interneto naršyklės langą palaipsniui pradeda sieti ne tik su delfi.lt naujienų portalu, bet ir kasdienių darbo užduočių sprendimu. Būtent interneto naršyklė tampa ta priemone, kuri užtikrina galimybę visą reikalingą informaciją gauti praktiškai bet kokiame įrenginyje, bet kokiu metu ir bet kurioje vietoje.