Holivudinių filmų apie valstybės saugumą ir sekimo sistemas daroma įtaka skatina žmonijos paranoją, kad bet kur ir bet kada esame sekami.
Tiesa, reikėtų bijoti ne mistinių saugumo tarnybų, o savo „boso“, vadovo, artimųjų, giminaičių ar net prie konteinerių esančių valkatų, rašo Point.ru.
Šiuolaikinės technologijos leidžia sužinoti apie žmonių asmeninio gyvenimo smulkmenas absoliučiai viską ir yra prieinamos beveik kiekvienam, kuris bent kiek domisi jomis.
Pirmas sekimo būdas – judesiai fiksuojami internetine kamera
Įsivaizduokite, kaip vieną ramų šeštadienio vakarą jūsų namuose netikėtai įsijungia kompiuterio vaizdo kamera ir nepastebimai ima sekti jūsų judesius bute. Pavyzdžiui, nevalingai nusišluostote riebaluotus pirštus į baltas kelnes, krapštote nosį ar tiesiog nusimetate drabužius ir vaikštinėjate „Ievos ir Adomo“ kostiumu. Toks vaizdelis patenka į interneto platybes, o jūs net nenumanote, kad esate „žvaigždė“.
Vienoje Pensilvanijos mokykloje mokiniams buvo išdalyti kompiuteriai, kad sektų mokinius jų miegamuosiuose. Iki šios istorijos paviešinimo ko gero mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad kažkas gali sekti jus jūsų asmenine kompiuterine vaizdo kamera be jūsų sutikimo?
Iš tiesų šiam sekimo būdui net nereikia didelių pastangų ar žinių. Yra sukurta begalės programų, leidžiančių internetinę kamerą valdyti nuotoliniu būdu. Dauguma šių programų yra netgi nemokamos.
Pačios paprasčiausios programos leidžia fotografuoti ir įrašinėti vaizdą. Paprasčiausia vaizdo kamera įsijungia nuo judesio daviklio, o sudėtingesnės net atsiunčia stebėtojui pranešimą į jo kompiuterį, kad stebimas objektas jau įjungė kompiuterį. Patogu, ar ne?
2008 metais Floridos universiteto studentas be jokio užmokesčio pasisiūlė sutvarkyti bendrakursių kompiuterius ir patiklioms bendrakursėms įmontavo visai „nekaltą“ programą, leidžiančią stebėti merginų „grožybes“ pasitelkus internetinę vaizdo kamerą.
Antras sekimo būdas – judesiai fiksuojami mobiliuoju telefonu
Tarkime, jūs esate įmonės vadovo patikėtinis. Vadovas išduoda jums modernų mobilųjį telefoną, kuriuo galės lengvai su jumis susisiekti bet kuriuo metu. Ko gero jums net į galvą neatėjo mintis, kad „bosas“ tokiu būdu sužino, kur jūs ir ką veikiate. Kitas tokio vadovo žingsnis bus sužinoti, kur jūs esate, naudojant GPS technologijas.
Viena Japonijos kompanija jau sukūrė mobiliųjų telefonų technologiją, pavadintą „akselometru“, kuri leidžia sekti „objektą“ ir perduoti informaciją į valdymo centrą. Žmogus, kuris valdo šį centrą, gali tiksliai pasakyti, ar jūs valote dantis ar grindis, ar bėgate, o gal vaikštinėjate be darbo, sėdite tualete ir ką jame veikiate.
Be to, šią programą jūsų telefone gali nustatyti bet kuris žmogus, kuris gali laisvai naudotis jūsų telefonu: mama, tėtis, draugas, žmona, panelė ar viršininkas.
Trečias sekimo būdas – klausomasi pokalbių mobiliaisiais
Jei prieš 20 metų kas nors būtų pasakęs, kad mobiliųjų telefonų bus daugiau nei viešųjų tualetų, jūs turbūt būtumėte ilgai kvatoję. Bet pastaruoju metu visi nešiojasi bent po vieną telefoną lyg būtiniausią kasdienį atributą. Tačiau ar žinome, kad šis technologijos stebuklas yra viena paprasčiausių galimybių mus sekti, skaityti mūsų laiškus, klausytis asmeninių pokalbių ir kontroliuoti mūsų gyvenimą? Kompanijos, gaminančios mobiliuosius telefonus, nemenkai užsidirba ne tik iš telefonų pardavimo, bet ir gamindamos specialius priedus – modernias sekimo technologijas.
Už simbolinę kainą interesantai gali įsigyti programą, kuri fiksuoja ir įsimena įeinančius ir išeinančius skambučius, jų ilgumą, SMS žinučių tekstus, išsiuntimą, atsiuntimą, taip pat visą aplankytų interneto puslapių istoriją. Visą surinktą informaciją speciali programa siunčia į duomenų perrašymo centrą, iš kurio suinteresuotas asmuo gali paimti visą jį dominančią informaciją.
Sudėtingesnės programos gali padėti jums perklausyti visus telefoninius pokalbius.
Tai nereiškia, kad jūs tuojau pat privalote atsisakyti informacinių technologijų ar visus savo pranešimus siųsti esperanto kalba, tačiau faktas, kad šių technologijų paklausa sparčiai auga, verčia susimąstyti.
Privalumas: nė viena iš šių minėtų technologijų nėra prieinama, jeigu jūsų telefonas nepatenka į sekimu suinteresuotų draugų, giminių, pažįstamų ar bendradarbių rankas.
Trūkumas: kiekvienas žmogus, turintis bent minimalią galimybę prieiti prie jūsų telefono, gali jus sekti kaip tikra saugumo tarnyba.
Ketvirtas sekimo būdas – interneto naudojimas asmeniniais tikslais
Jūs tikriausiai įsitikinę, kad bent jau apie asmeninės informacijos skelbimo subtilybes internete žinote beveik viską. Na, gal kas nors ir atkapstys kelias nedžiuginančias nuotraukas, bet jokios kompromituojančios informacijos nepasieks? Jūsų asmeninis gyvenimas pakankamai apsaugotas nuo internetinių nesąmonių? Ar tikrai niekas nematys asmeninio telefono numerio ar meilės laiško?
Gal ir taip, jeigu tik neatsiras gudruolis, žinantis jūsų visą vardą ir gyvenamąją vietą. Šios menkos žinios gali padėti išsiaiškinti jūsų tikslų adresą, telefono numerį, taip pat visą smulkiausią informaciją apie jus, kuria neketinote dalytis su visu pasauliu.
Interneto tinkluose egzistuoja galybė informacinių bazių, kuriose nemokamai ar už simbolinį mokestį galima susižinoti pačią smulkiausią jus dominančią informaciją: vardą, telefono ar paso numerį, teistas ar ne, darbovietę, mokesčių mokėjimų ataskaitas ir daug kitų asmeninių dalykų.
Šios internetinės programos ieško ir surenka visą internete plaukiojančią viešą, legalią informaciją. Rezultatas – nebrangiai prieinamas jūsų asmenino gyvenimo archyvas internete.
Penktas sekimo būdas – klaviatūra parašyto teksto atkūrimas
Tikimės, kad iš šio teksto supratote, kad jūsų viršininkas ne tik gali, bet ir tikrai stebės, ką jūs darote darbo metu.
Galbūt jūs skaitote šį tekstą, sėdėdami darbo vietoje ir, prieš jį atidarydami, iki soties prisibendravote su kolegomis ir apsikeitėte dešimtimis beprasmių žinučių?
Jūsų minčių eiga: suteikdamas darbuotojams prieigą prie interneto, viršininkas taip pat duoda nebylų leidimą užsiimti darbe, kuo nori, tik ne darbu, ar ne?
Bet štai, ko jūs greičiausiai nesuvokiate, tai, kad tik už keliasdešimt litų bet kuris turintis bent dviejų minučių prieigą prie jūsų kompiuterio gali atsekti kiekvieną jūsų veiksmą.
Pavyzdžiui, egzistuoja programa „SpyPal“, kurią jos gamintojas „Thinkertec“ reklamuoja kaip „nematomą programą, skirtą šnipinėti kompiuteryje“.
„Thinkertec“ bendrovė orientuojasi į tėvus, susirūpinusius tuo, kad jų vaikai naudojasi tokiais socialiniais tinklais kaip „MySpace“ ar „Xanga“.
Gamintojai pabrėžia, kad įsiveržti į privačią vaikų erdvę – gana įprasta ir normalu, jei kalbama apie jų gelbėjimą nuo purvinų interneto iškrypėlių letenų.
Auklėjimo požiūriu „SpyPal“ naudojimas taip pat yra veiksmingas: niekas neišmokys vaiko būti įtariu ateityje, žinant, kad tėvai bando kontroliuoti kiekvieną jo veiksmą.
Tačiau tėvai – ne vienintelė bendrovės auditorija.
Programa labai suinteresuoti darbdaviai ir pavydžios žmonos: tik kelios minutės, praleistos instaliuojant, leidžia sužinoti viską apie darbuotoją arba neištikimą sutuoktinį – slaptažodžius nuo pašto dėžučių ir banko sąskaitų, pokalbių prisijungimo vardus, patvirtinimus ir net raktažodžius, įrašytus į paieškos sistemas.
„SpyPal“ leis stebėti visus baigtus veiksmus, bet kurią vykdomą programą, bet kurį nukopijuotą žodį ir bet kurį klaviatūros atspausdintą simbolį.
Apskritai bet koks veiksmas, atliktas kompiuteriu, bus kruopščiai „užprotokoluotas“, o tada visa informacija bus išsiųsta asmeniui, kuris nutarė jus sekti.
Pasakysite, kad jūs neturite jokių paslapčių, jūs gyvenate vienas, ir viskas, ką jūs darote su kompiuteriu, – tiktai peržiūrite interneto puslapius?
Manote, kad dėl to jūsų niekas negali sekti? Klystate.
Panašiomis programomis jus slapta gali stebėti jūsų interneto paslaugų tiekėjas.
Jį domina aplankytų puslapių istorija – būtent ją jis džiaugsmingai parduos reklamos darbuotojams, kartu su panašiais duomenimis iš visų savo vartotojų.